Rusijos žiniasklaidoje į Lietuvą gruodžio pradžioje atvykusi naujausia JAV karių rotacija, bei Pabradėje vykusios NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybos „Budrus Leopardas“ („Vigilant Leopard“) buvo sutiktos kandžiomis replikomis, kaltinimais bei keliamomis abejonėmis dėl amerikiečių požiūrio į mūsų regione kylančius pavojus.

Pastarajame RT tekste sutelpa viskas: nuo JAV karių dislokavimo Lietuvoje iki Baltarusijos sprendimo uždaryti sienas. Informacijos pateikimas, realius faktus supinant su iškraipytais, su nemažai melagingų, neautentiškų teiginių ir gandų pernelyg nestebina. Tačiau keisti naratyvai sutampa su pastarųjų mėnesių agresyvia retorika, kuri sklinda iš Maskvos ir jos kontroliuojamo režimo Minske.

JAV batalionas – parama Lietuvos gynybai

RT, anksčiau žinoma kaip „Russia Today“ pašaipiai žvelgė į JAV karių atvykimą: „JAV kariai, tikėdamiesi egzotiškos žiemos komandiruotės į vieną iš savo tropinių užjūrio bazių, turėjo nusivilti nusileidę apledėjusioje Lietuvoje.“

Tiesa, JAV kariams žiemos sąlygos nėra naujovė – dar pernai Lietuvoje treniravosi JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas, kurio nuolatinė dislokacijos vieta yra Fort Hoode, JAV Teksaso valstijoje.

Ten pat nuolat dislokuotas ir visai neseniai į Lietuvą atvykęs JAV kariuomenės batalionas. Be to, dislokavimo operacijos yra planuojamos bent pusę metų iš anksto, todėl sunku rasti realų pagrindimą RT teiginiams apie tai, jog JAV kariai nesitikėjo atsidurti Lietuvoje.

O ir „egzotiškos žiemos komandiruotės į vieną iš savo tropinių užjūrio bazių“ labiau primena mitus ir anekdotus. Nors JAV sausumos pajėgos ir turi karinių bazių tropinėse salose, pvz.: Havajuose, tačiau šiuo atveju tai nėra bazė užsienyje. Prie šiltuose kraštuose įsikūrusių sausumos pajėgų karinių bazių užsienyje galėtume priskirti tik bazę Nigerijoje. Visgi pastarojoje sunkieji kariniai vienetai nėra įprastas reiškinys, o tankai ten nedislokuojami.

Amerikiečių karių dislokavimas Lietuvoje nėra naujiena ir vyksta vykdant operaciją „Atlantic Resolve“ („Atlanto ryžtas“), kuria JAV demonstruoja kolektyvinės gynybos įsipareigojimus NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą Europoje, ypač rytiniame Aljanso sparne, savo saugumu susirūpinusiame po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje. JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse rotuojami jau nuo 2014 metų pavasario, o amerikiečių tankai keliems mėnesiams čia dislokuojami nuo 2019-ųjų.

2020 metų gruodžio viduryje LR Krašto apsaugos ministerija paskelbė apie tai, jog Pabradėje dislokavosi naujoji JAV Sausumos pajėgų rotacija – JAV sausumos pajėgų 8-ojo kavalerijos pulko 2-ojo bataliono kariai. Pasak pranešimo, planuojama, kad sunkusis JAV batalionas pratyboms Lietuvoje bus dislokuotas apie aštuonis mėnesius, iki vasaros pabaigos.

Gynybos tinklaraštininko Giedriaus Petkevičiaus – Sausuolio teigimu, amerikiečių karių dislokavimas ne tik parodo JAV įsipareigojimus Lietuvos saugumui, bet ir stiprina mūsų pačių karinių pajėgų pasirengimą ir kovos galimybes.

„Bendros pratybos padeda Lietuvos kariams efektyviau vykdyti karinį rengimą ir stiprina bendradarbiavimą tarp sąjungininkų pajėgų. Karine prasme, atrodytų, batalionas nėra daug, tačiau atsižvelgiant į nedideles (lyginant su Rusija) pajėgas, tai vis dėlto maždaug 60-ies šarvuotų kovos mašinų atsiradimas yra rimta paspirtis.“ – teigė G. Petkevičius.

Pasak jo, įprastai skaičiuojama, kad norint atlikti puolimo veiksmus reikia sutelkti 3 kartus daugiau karinių pajėgumų. Atlikti stabdymo veiksmus galima net prieš 6 kartus gausesnį priešą, todėl vien sunkiojo JAV bataliono dislokavimas iš potencialaus agresoriaus reikalautų kur kas didesnių karinių pajėgumų pasitelkimo nei įprastai.

Užkliuvo karinės technikos spalva

Į Lietuvą iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Teksaso valstijoje atvykę JAV kariai atsigabeno ir savo ginkluotę, tarp kurios ir sunkioji technika: „Abrams“ tankai bei „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. Būtent pastaroji technika, o tiksliau – jos kamufliažas – tapo „Russia Today“ taikiniu.

Pasak RT teksto autorių, ne visi lietuviai JAV karių dislokavimą vertina kaip apsaugą nuo realių grėsmių. Šiam teiginiui pagrįsti pasitelkiama neįvardijamo autoriaus citata iš socialinių tinklų, kurioje teigiama: „Kodėl jie mūsų miškuose dėvi dykumai skirtą kamufliažą? Sprendžiant iš jų įrangos, jie akivaizdžiai nesitiki sulaukti realių karinių veiksmų.“

Įdomiu momentu galime laikyti ir tai, kad „socialinių tinklų“ komentatorius nėra niekaip įvardijamas, nėra pateikiama jokių įrodymų, kad tokia žinutė socialiniuose tinkluose apskritai egzistavo. Net jei tokia žinutė egzistavo, JAV karių atvykimas su dykumos marginimo technika nebūtinai yra reali problema. G. Petkevičiaus teigimu, maskavimo savybės, esant reikalui, gali būti nesunkiai patobulintos.

„Tai kario įgūdžių ABC, ir JAV kavaleristai puikiai moka prisitaikyti mūsų sąlygoms. Tas pats ir kalbant apie techniką. Lietuvos rudens-žiemos murzinam fonui dykumos spalva dažyta technika yra pakankamai lengvai maskuojama tinklais, skudurais, augmenija. Galiausiai juk karinių pajėgumų esmė slypi ne spalvoje. Kaip ir uniformos atveju, svarbu ne spalva, o infraraudonasis pėdsakas. Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad dar 2017-aisiais, Vokietijoje dislokuotos JAV pajėgos pradėjo savo kovinės technikos perdažymą žaliu, vidurio ir rytų Europos realijas atitinkančiu „woodland“ kamufliažu,“ – portalui Delfi teigė tinklaraštininkas.

Tanko Abrams šūvis

Valstybinė siena ar demarkacinė linija?

Tai, jog propagandiniame straipsnyje daug dėmesio skirta amerikiečių pajėgoms, nėra vienintelė keista klišė. Gynybinėse pratybose „Budrus leopardas“ dalyvavę Lietuvoje dislokuotų NATO priešakinių pajėgų kariai, kurių branduolį sudarė Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos sunkioji technika ir jų įgulos, Pabradėje tobulino visus karinius įgūdžius: nuo pasirengimo iki kovinio šaudymo, įskaitant logistikos ir aprūpinimo užduotis.

Pratybų vaizdai straipsnyje palydimi tipišku „karinės įtampos didinimo“ leitmotyvu, kuris susiejamas su tuo, jog pratybos vyksta Pabradės poligone, esančiame visai greta sienos su Baltarusija.
RT teigimu, esminis priekaištas pratybų organizatoriams – Generolo Silvestro Žukausko poligono atstumas nuo Baltarusijos sienos. Esą pratybų vykdymas poligone, kuris yra nutolęs vos 8 kilometrus nuo Baltarusijos sienos, didina karinę įtampą regione.

Straipsnyje taip pat pateikiama Пул Первого paskyros „Twitter“ socialiniame tinkle parašyta žinutė, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl pratybų, vykstančių vos „keletas kilometrų nuo Baltarusijos sienos.“ Iš tikrųjų nuo Pabradės poligono iki pasienio – apie 15 km.

Be to, portalo meduza.io teigimu, rusakalbėje erdvėje populiariame socialiniame tinkle „Telegram“ kanalą tokiu pat pavadinimu valdo Baltarusijos prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont. Iš šios „Twitter“ paskyros nesunkiai galima pasiekti tokio pat pavadinimo „Instagram“ paskyrą, kurioje rasime ir nuorodą į minėtą „Telegram“ kanalą.

Ir nors RT, kaip ir A. Lukašenka skundžiasi „agresyviu“ NATO elgesiu, būtent A. Lukašenkos režimas pamiršta keletą paprastų faktų.

Nuo Pabradės poligono iki artimiausios Baltarusijos gyvenvietės – 20 kilometrų, nuo Hožos poligono Baltarusijoje iki artimiausios gyvenvietės Lietuvoje – 12 kilometrų. Būtent pastarajame poligone, kaistant įtampai Minske ir kituose šalies miestuose, rugpjūtį Aliaksandras Lukašenka organizavo plataus mąsto karines pratybas, kuriomis Lietuvai ir Vakarams siekė pademonstruoti savo karinius raumenis. Priešingai nei pratybų Pabradėje atveju – tos pratybos nebuvo planinės.

A. Lukašenka su automatu

Keistas ir agresyvus A. Lukašenkos režimo elgesys rudenį, kai Lietuva atvirai kaltinta provokacijų kėlimu, o Lenkija – tariamu siekiu kelti teritorines pretenzijas ir susigrąžinti Gardiną kaip naratyvas pasirodo ir naujausiame RT straipsnyje.

Teksto autoriai ypač keistai įvardija Lietuvos – Baltarusijos sieną, ją pavadindami demarkacijos linija. Įprastai demarkacijos linija atriboja kariaujančiųjų valstybių kariuomenes paliaubų metu iki nuolatinės sienos nustatymo. Šiuo metu Lietuva ir Baltarusija ne tik nekariauja, bet ir laikosi Lietuvos ir Baltarusijos sutarties dėl valstybės sienos, kuri buvo priimta dar 1995 metais.