Pastaraisiais metais nenutrūkstamame Kremliaus ruporų propagandos sraute dominuoja vienas aiškus naratyvas: Lietuvos antisovietinio pasirpeišinimo dalyviai esą buvo naciai, fašistai, žudė taikius gyventojus, o dabar žudikams statomi paminklai.

Vienas ryškiausių taikinių – A. Ramanauskas-Vanagas, kurį galiausiai sugavę sovietų saugumiečiai žiauriai nukankino ir jo palaikus užkasė Vilniuje, Našlaičių kapinėse.

Čia prieš 2 metus rasti partizanų vado palaikai vėliau buvo iškilmingai perlaidoti šalia esančiose Antakalnio kapinėse, o šią savaitę A. Ramanauskui-Vanagui iškilo jam skirtas paminklas, kurį pagerbė buvęs ir esamas šalies vadovas.

Valstybinės Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės

Paradoksalu, kad A. Ramanausko-Vanago asmenybė ir vėl sukėlė Kremliaus ruporų teiginius platinusio V. Titovo reakciją, nors būtent už melagingus teiginius apie partizanų vadą jis ir turėjo atsisveikinti su politine karjera.

Įspėjo apie šmeižto bangą

Vilniaus Antakalnio kapinėse antradienį, minint antrąsias partizanų vado A. Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, visuomenei pristatytas jam skirtas paminklas, kuris kainavo beveik 59,3 tūkst. eurų. Pagarbą jam dar kartą atidavė ir šalies vadovai.

„Šis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui – paminklas ir visiems jo bendražygiams (...) Šiandien galime išreikšti amžiną padėką ir pagarbą partizanų vadui“, – iškilmingoje ceremonijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Labai didelė reikšmė šito paminklo, nes pats asmuo buvo kovojančios Lietuvos vadas, bet tai – pati kovojanti Lietuva, kuri atmetė melą, neva ji pasidavė, buvo laiminga vergijoje – mes to prisiklausėme daug“, – žurnalistams pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, pridūręs, kad „kova“ ir „rezistencija“ vis dar nesibaigė.

„Taip, deja, yra, kad tęsiasi stribų, NKVD-istų pastangos suniekinti rezistenciją ir tuo pačiu – laisvės idėją“, – kalbėjo V. Landsbergis. Ir išties, netrukus pasirodė keli Kremliaus ruporų – rubaltic.ru ir baltnews.lt straipsniai, kartojantys tuos pačius melagingus teiginius, atvirai paremtus NKVD budelio Nachamo Dušanskio pasakojimais.

Būtent pastaraisiais besivadovaudamas V. Titovas prieš kelerius metus švaistėsi pareiškimais, esą A. Ramanauskas-Vanagas yra atsakingas už civilių žudynes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad V. Titovas, apkaltinęs partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą nekaltų civilių žudymu, sulaužė Klaipėdos miesto tarybos nario priesaiką.

Apkaltos procedūros V.Titovas nelaukė ir mandato atsisakė pats. 2019-aisiais į Klaipėdos miesto tarybą jis buvo išrinktas iš naujo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas spalį priėmė galutinį V. Titovui nepalankų sprendimą, ir jam įsiteisėjus savivaldybės tarybos nario mandato jis neteko. Tai netrukdo V. Titovui reikštis toliau.

Kas iškraipo istorinius faktus

„Istorijos ir istorinių faktų iškraipymas tapo populiaria politika per pastaruosius 30 metų. Dabar yra ypač kritinis momentas, kai istorinė tiesa traukiama į dienos šviesą ir ją vis sunkiau iškraipyti. Galbūt todėl tokius bendrus pareiškimus teikia Baltijos šalys ir Lenkija“, – komentuodamas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos bendrus pareiškimus, kuriais smerkiama Rusijos „apgailėtini bandymai klastoti istoriją“.

Tačiau nuo V. Titovo kliuvo ir A. Ramanauską-Vanagą pagerbusiems Lietuvos vadovams, kuriuos buvęs Klaipėdos tarybos narys ėmė mokyti istorijos.

„Visiems aišku, kad norint perlaužti ateitį, reikia iškraipyti praeitį. Jei mes ir toliau idealizuosime nacius, tai mūsų vaikai žmonių žudymą pagal priklausomybę nacionalinei grupei laikys heroizmu. Tai yra kelias į niekur visai žmonijai, kai mes kartosime mūsų istorijos klaidas. Kad taip nenutiktų, šio etapo metu reikia taisyti politikus ir prezidentus dėl jų pasisakymų – jie juk irgi klysta“, – teigė V. Titovas.

Viačeslavas Titovas
Foto: Stop kadras

Šiemet jis nesėkmingai bandė grįžti į politiką ir netgi mėgino patekti į Seimą su keliais taip pat nuteistais asmenimis – kandidatuoti siekė su Vytauto Šustausko įkurta partija „Kovotojų už Lietuvą sąjunga“. Tačiau rugsėjį nebuvo registruota ne tik ši partija – VRK neregistravo buvusio Kauno miesto mero, buvusio parlamentaro V. Šustausko kandidatu vienmandatėje apygardoje, paaiškėjus, kad užstatą jis pervedė per vėlai, kandidatas bei partija neteko ir paties užstato.

Tuo metu pats V. Titovas, kuris gyrėsi surinkęs per 1,2 tūkst. parašų taip pat buvo eliminuotas iš tolesnės rinkimų kampanijos paaiškėjus, kad 341 parašas neatitinka reikalavimų. Be to, Lietuvos rusų sąjungai, kurios narys buvo V. Titovas triskart iš eilės privalomai nepateikus partijos narių sąrašo, pagal galiojančią tvarką, inicijuotas likvidavimo procesas.

Sugavo, kankino ir nužudė

1918 metais gimęs A. Ramanauskas-Vanagas buvo vienas sumaniausių pasipriešinimo vadų ir ne kartą jam bandyta prikaišioti sąsajas su žydų ir kitų civilių gyventojų žudynėmis, nors tokie teiginiai nebuvo paremti jokiais įrodymais, tik NKVD budelių parodymais. A. Ramanauskas-Vanagas partizanu tapo 1945 metais.

Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu. 1952-1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.