Viešu įrašu pasidalijęs R. Šimašius tikina, kad vienos koncertinės agentūros prašymas primena bandymus infiltruoti Kremliaus propagandos Trojos arklius, o jo aprašytas atvejis esą yra pavyzdys bei įspėjimas ir kitoms šalims. Pateikiame visą Vilniaus mero įrašą.
„Turėjome tokį įdomų prašymą šią savaitę – iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko blogo, bet pasidomėjus giliau – Kremliaus propaganda paslapčia bandė prasibrauti į pačią Vilniaus širdį, Rotušės aikštę. Nežinau, ką galvoja kiti Europos ir pasaulio miestai, bet Vilnius žino, kodėl reikia atidžiau filtruoti Trojos arklius, ateinančius iš rytų, bet ir įspėti apie tai Vakarų pasaulį.
Šią savaitę į savivaldybę atkeliavo prašymas iš Estijos, surašytas lietuviškai. Koncertinė agentūra „Artmusic“ siūlosi gegužės mėnesį Vilniaus Rotušės aikštėje surengti nemokamą „Unity Songs“ koncertą, kuris, jų teigimu, keliauja per skirtingas pasaulio sostines.
Koncerte dvi grupės – „Soprano“ ir „Tureckio choras“. Neminima, nei iš kokios šalies šios grupės, nei kas organizuoja ar finansuoja koncertą, tik užsimenama – „tarptautinis projektas“. Prašyme teigiama, kad 2018 m. šis koncertas vyko 8-iose valstybėse, šiemet – dar išplėtė geografiją. O 2020 m. neva jau suderinta su Talinu ir Ryga, todėl kviečia jungtis ir Vilnių.
Pasidomėjome su komanda atidžiau – nors estų prašyme minima, kad koncertas sulaukia tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, internete apie jį informacijos skurdokai. Tačiau greitai išlindo tai, ką ir įtarėme iškart – Kremliaus ausys. Matyt neatsitiktinai ši šalis neminima prašyme – Rusija žino, kad lietuviai tokiai propagandai atsparesni nei dauguma vakariečių.
Oficiali projekto svetainė – www.unitysongs.moscow. Joje šviečia Maskvos valdžios bei Užsienio reikalų ministerijos logotipai, sovietinė raudona žvaigždė, o apačioje nurodoma, kad čia yra Maskvos valdžios projektas, remiamas Rusijos ministerijų: „UNITY SONGS is a project by the Government of Moscow. The events are organized with the support of the Ministry of Foreign Affairs and the Ministry of Culture of the Russian Federation.“
Kaip atrodo tie koncertai, kurie dvejus metus vyko skirtingose šalyse ir kurį kitą gegužės mėnesį organizatoriai, prisidengę Estijos koncertine agentūra, norėjo atvežti į Vilniaus širdį? Pasigrožėkite.
Štai „Unity Songs“ koncertas Romoje gegužės mėnesį:
Varšuvoje – „Unity Songs“ užrašas rusų kalboje jau tampa Песни Победы (pergalės dainomis). Neatsitiktinai visi koncertai organizuojami gegužės mėnesį – štai ir paaiškėja jų tikslas.
Vilniuje mums irgi būtų rodę vaizdus, kai per Vilnių žygiavo sovietinė armija? Taigi, čia estiškoje pakuotėje būtume gavę tikrų tikriausią sovietinės propagandos dozę – pergalės dienos minėjimą su Georgijaus juostelėmis, sovietų karių uniforma, sovietiniais vaizdais. „Taiką nešantis projektas“ – rašoma projekto pristatyme. „Liūtas vegetaras“ skambėtų įtikinamiau.
Įžūlumo dainuoti apie taiką Kremliui nestinga – pamenate, praėjus vos metams po Krymo okupacijos, Eurovizijoje Rusija dalyvavo su daina apie taiką – „Praying for peace and healing“. Dabar jai nieko nereiškia Vokietijos sostinėje rodyti okupuoto Berlyno vaizdus ir sovietines karines uniformas.
Ir viskas pavadinta „From Moscow with love“ – ačiū, Maskva, bet tokios meilės mums nereikia. Kaip ir panašiai maskuoti bandytų Maskvos namų, kurių neleidau atidaryti, nes tai keltų grėsmę Lietuvos saugumui.
Pyko ant manęs Rusijos ambasadorius, ir kai per Rusijos dienas Vingio parke nuo scenos paprašiau mūsų rusų pasirinkti – jie nori būti Lietuvos rusais, ar Kremliaus politikos įkaitais. Net įtraukė mane į sąrašą tų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją – praradimas, dėl kurio nė kiek nenuliūdau.
Todėl mano atsakymas, kurį nusiuntėme Estijos koncertinei agentūrai „Artmusic“, buvo lakoniškas ir aiškus:
„Laisvam Vilniui nereikia nei rusiškos propagandos, nei sovietinės simbolikos, kuriai nejaučiame jokios nostalgijos. Todėl nei Rotušės aikštėje, nei bet kurioje kitoje viešoje Vilniaus vietoje jūsų koncertas neįvyks. Nei 2020-aisiais, nei vėliau.
O jei bandysite šį koncertą organizuoti uždarose privačiose erdvėse, primenu, kad nusikalstamos sovietinės simbolikos, naudojimas Lietuvoje užtraukia atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą, nes ja mojuojant Lietuvoje, Europoje ir pačioje Rusijoje padaryti baisūs nusikaltimai žmogiškumui.“
Bet Vilniaus, kaip vieno paskutinių laisvės bastionų rytuose, misija yra platesnė – ne tik rūpintis savais miestiečiais, tačiau ir neleisti Kremliaus propagandai infekuoti Vakarų šalių sostinių.
Todėl dar šiandien ir rytoj parašysime visų miestų savivaldybėms, kuriuose jau vyko ar kitąmet turėtų vykti „Unity Songs“ propagandiniai koncertai, kad gerai įsivertintų, ar jie to tikrai nori. Ryga, Talinas, Varšuva, Roma, Paryžius, Vašingtonas, Niujorkas, Torontas, Budapeštas, Praha, Viena, Berlynas – nemanau, kad juos džiugina sovietinė propaganda.
Taip pat informavau mūsų Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų pasiruošusi, kai/jei tokie taikos balandžio nešėjai kreipsis dėl vizų. Jau kažkada sakiau – Vilnius yra miestas, kuriame rusų kultūra ir laisva mintis gali plėtotis neįsprausta į propagandos rėmus, kuriame gerbiamas didžių Rusijos sūnų ir dukrų, tokių kaip Andrejaus Sacharovo, Annos Politkovskajos, Boriso Nemcovo, ir kitų kovotojų už demokratiją atminimas. Bet joks Kremliaus bandymas paserviruoti dar vieną propagandos dozę čia taip lengvai nepraeis.
Tiesa, paties Tureckio choro koncertai Lietuvoje rengti jau ne kartą, paskutinysis koncertas Vilniuje surengtas šių metų spalį.