Pasak „Komsomolskaja pravda“ žurnalisto Aleksandro Grišino, apie ką nors galvoti šalyse, sužlugdžiusiose Sovietų Sąjungą, tuoj nebus kam, nes šių šalių gyventojai sparčiai nyksta, skurdas, kaip ir skolos, auga, o darbininkai veržiasi dirbti į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis arba Rusiją. Pagrindiniai trys svertai, kuriais savo teiginius mėgina paremti autorius – pragyvenimo lygis, demografijos krizė ir valstybės skola.

1 mitas. Kol Rusija klesti, buvusios Sovietų Sąjungos šalys vos suduria galą su galu

„Kai pradedi dairytis, kas vyksta buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, iškart prisistato patarėjai, kurie ima tapšnoti tau per petį: „Ar žinai, kokios ten algos? Ir kokios ten pensijos? Tylėk.“ Mes žinome. Juk yra statistika. Algos ir pensijos šiose šalyse labai skiriasi.

Bet nė vienoje nėra puikios. Štai jos“, – statistinius duomenis pristato A. Grišinas ir pateikia lentelę, kurioje įvardyti vidutiniai atlyginimai nenuskaičius mokesčių buvusiose Sovietų Sąjungos bloko valstybėse bei Rusijoje.

Be to, kad lentelėje nepateikiami nei laikotarpis, kurio statistiniai duomenys įrašyti, nei šaltinis (vietoje jo kito „Komsomolskaja pravda“ žurnalisto pavardė), atlyginimų valiutos taip pat nėra suvienodintos.

„Komsomolskaja pravda“ pateikiama kai kurių buvusių Sovietų bloko šalių vidutinių atlyginimų statistika
Foto: Stopkadras

Nepaisant techninių detalių, nurodyti atlyginimai taip pat nėra teisingi. Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2019 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje perkopė 800 eurų ribą, o atlyginimas bruto siekė 1262 eurus.

Latvijoje vidutinis atlyginimas 2019 metų pirmąjį ketvirtį kilo 7,6 proc. iki 1036 eurų „ant popieriaus“ ir 799 eurų „į rankas“. Nė vienas šių skaičių neatitinka nei „Komsomolskaja pravda“ duomenų lentelėje nurodytų duomenų, nei A. Grišino įžvalgos apie tai, kad Lietuvoje ir Latvijoje žmonės lieka su vos 600–700 eurų atlyginimu „į rankas“.

Estijoje pirmaisiais šių metų mėnesiais vidutinis atlyginimas kilo beveik taip pat sparčiai, kaip ir Latvijoje – 7,9 proc., pasiekdamas 1396 eurų sumą „ant popieriaus“.

Vidutinis atlyginimas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse ir Rusijoje


Kiek tiksliau „Komsomolskaja pravda“ lentelėje nurodyti vidutiniai atlyginimai Sakartvele, Moldovoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, tačiau ir jie ne iki galo atitinka tikrovę. Be to, straipsnyje žurnalistas užsimena, kad Ukraina „vos tik pasirinko kelią į Vakarus, apmaudžiai apsiriko.
Ir dabar su pavydu žiūri į stabilią ir klestinčią Baltarusiją“, nors atlyginimų lentelėje matyti, kad vidutinis baltarusių į rankas gaunamas užmokestis siekia vos 388 eurus, o perkamosios galios indeksas, nors ir beveik dvigubai lenkia Ukrainos perkamosios galios indeksą, vis dėlto, nesiekia skurdžiomis vadinamų Lietuvos ir Estijos perkamosios galios indeksų.

A. Grišinas praleidžia svarbią informaciją ir kalbėdamas apie didžiulį skurdo lygį Baltijos šalyse. Nors straipsnio autorius yra teisus, teigdamas, kad skurdo lygis visose trijose Baltijos šalyse viršija 20 proc. (2017 metų duomenimis, Lietuvoje skurdo lygis siekė 29,6 proc., Latvijoje 28,2 proc., o Estijoje – 23,4 proc. visos populiacijos), apie skurdo lygį Rusijoje, piešdamas niūrų buvusio Sovietų bloko valstybių likimą, autorius neužsimena.

Iš tiesų, oficialiais Rosstat statistikos duomenimis, 2019 metų sausio–kovo mėnesiais skurdo lygis Rusijoje pasiekė 14,3 proc. arba 20,9 mln. gyventojų, nors tais pačiais 2018 metų mėnesiais šis skaičius buvo mažesnis ir siekė 13,9 proc. arba 20,4 mln. gyventojų.

Be to, agentūros surinkti duomenys, kad apie 80 proc. šeimų Rusijoje neišgali gyventi oraus gyvenimo, o trečdalis apklaustų šeimos ūkių per metus neišgali nusipirkti dviejų porų batų asmeniui.

Rusijos šeimos, kurios neišgali įsigyti šių prekių / paslaugų
Tuo metu, Rusijos vyriausybė atkakliai neigia skurdo augimą šalyje, kaip ir Rosstat pateiktas analizes. Išanalizavusi Rosstat tyrimo metodus (tiksliau, jų pakeitimus) Rusijos socialinės analizės ir prognozių instituto (ISAP) socialinių tyrimų laboratorijos vadovė Jelena Grišina viešai suabejojo Rosstat pateiktų duomenų tikslumu. Pasak jos, tikrasis žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos Rusijoje skaičius gali siekti maždaug 36 mln. arba 24,8–25,2 proc. visos Rusijos populiacijos.

2 mitas. Baltijos šalys nesiliauja tuštėti ir tuoj išnyks

Siekdamas pabrėžti neva beviltišką buvusių Sovietų Sąjungos valstybių padėtį, A. Grišinas griebiasi dar vienos aštrios temos – demografinių problemų ir emigracijos. Pateiktoje lentelėje nurodyti duomenys taip pat klaidingi, nors ir mažiau skiriasi nuo tikrovės, nei atlyginimų statistika.

„Komsomolskaja pravda“ pateikiama šalių demografijos statistika
Foto: Stopkadras


Komentuodamas demografinę krizę buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, autorius rašo: „Jų populiacija nyksta tokiu greičiu, kad jie tampa tikrais kandidatais išnykti.“


Iš tiesų, nors emigracijos mažinimas – vis dar aktualus iššūkis Baltijos šalims, statistika rodo, kad išvykstančių žmonių pamažu mažėja, o neretai užsidirbę kitose šalyse grįžta ir tie, kurie paliko gimtąsias šalis.

BNS skelbtais duomenimis, 2019 metų birželį ketvirtą mėnesį iš eilės buvo fiksuota teigiama migracija, kai į Lietuvą atvyko 4472 žmonės, o ją paliko 3177 gyventojų.

Balandžio mėnesį į Lietuvą atvyko 1029 žmonėmis daugiau negu išvyko. Apie 58 proc. arba beveik du trečdalius atvykusiųjų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai. 2018 metais dėl emigracijos Lietuva neteko beveik 3,3 tūkst. gyventojų, o tai yra geriausias rodiklis nuo šalies įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais.

Gyventojų skaičius buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse ir Rusijoje



Visos trys Baltijos šalys, nors netrykšta entuziazmu priimti neeuropietiškos kilmės emigrantus, ieško būdų kaip paskatinti diasporas grįžti į gimtąsias šalis.

A. Grišinas, siekdamas įrodyti savo teiginius, tarpusavyje lygina nesulyginamus dalykus, į vieną lentelę surašydamas ES šalių, kurių gyventojai turi teisę laisvai judėti iš vienos šalies į kitą ir rinktis, kurioje jų įsikurti, ir Rusijos bei Baltarusijos emigracijos rodiklius. Pastarųjų gyventojams žymiai sunkiau išvykti užsidirbti už savo šalies sienų ribų.

3 mitas. Sovietų Sąjunga puoselėjo okupuotų šalių ekonomiką, o dabar jos neišlipa iš skolų

Trečias argumentas, kurį Kremliaus ruporas pateikia, siekdamas įrodyti, neva šalys, nusprendusios palikti Sovietų Sąjungą, per 30 metų laisvės nieko nepasiekė, yra valstybių skolų analizė.
Komentuodamas tekste pateiktą lentelę (joje nerašoma, kokių metų tai duomenys, tačiau remiantis oficialia statistika, A. Grišino nurodyti skaičiai su tikraisiais nesutampa, nors bendra valstybių skolos tendencija atspindėta teisingai), žurnalistas rašo:

„Atminkite, kad žlugus Sovietų Sąjungai, visos valstybės, išskyrus Rusiją, nepaveldėjo Sąjungos skolų ir Maskva, galiausiai, turėjo jas sumokėti pati. <...> Taigi, atminkite, visos šios postsovietinės valstybės išėjo švarios, it ką tik nuplautas naujagimis. Kaip jūs jaučiatės dabar? Puiku. Žmogus ką tik gimė, o jau yra skolingas keletą tūkstančių dolerių (jei valstybės skola būtų padalinta kiekvienam gyventojui).“

Lentelėje autorius nurodo prieš tai statistikoje analizuotų šalių skolą, skolos dalį, tenkančią vienam gyventojui, ir valstybės rezervo dydį. Vis dėlto, joje neatsižvelgiama į dar vieną svarbų ekonominį rodiklį – valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį.

„Komsomolskaja pravda“ pateikiama šalių skolos ir turimų rezervų statistika
Foto: Stopkadras


Paanalizavus šį santykį matyti, kad iš visų straipsnio autoriaus analizuojamų šalių mažiausia skola sukuriamo BVP atžvilgiu slegia Estiją (8,12 proc.), po jos seka Rusija (19,48 proc.), kuri, kaip autorius ir nurodo, ižde turi pakankamą rezervą apmokėti visas savo skolas.


Tekste autorius užsimena, kad Ukraina, išreiškusi norą tapti vakarietiška valstybe, dabar pavydžiai žvelgia į Baltarusijos stabilumą ir klestėjimą, tačiau lentelėje matyti, kad Baltarusijos skola siekia beveik pusę šioje šalyje sukuriamo BVP, o šis skaičius – antras pagal didumą lentelėje.
Paanalizavus, kaip su skolomis tvarkosi kitos Euro zonos valstybės, matyti, kad iš tiesų prieš tris dešimtmečius Sovietų Sąjungos bloką palikusios Baltijos šalys turi bene mažiausias skolas, lyginant su jų sukuriamu BVP (remiantis oficialiosios statistikos duomenimis, skola mažiausią BVP dalį sudaro Estijoje, Liuksemburge, Lietuvoje ir Latvijoje).

ES šalių skola


Ir tiesa, kaip mini autorius, visų trijų šalių „švarus“ startas (Rusija 2017 metais galiausiai išmokėjo visą Sovietų Sąjungos skolą) turėjo įtakos palyginti labai kuklioms dabarties Baltijos šalių skoloms. Tačiau tiesa ir tai, kad Rusijos kaltinimai, esą Baltijos šalys buvo SSRS išlaikytinės ir pačios liko skolingos dešimtis milijardų eurų, yra neteisingi. Atvirkščiai, dokumentų analizė atskleidžia, kad okupuotos šalys reguliariai mokėjo pinigus į centrinį SSRS biudžetą ir buvo Sąjungos donorės.
Šis faktas sutriuškina iškilmingą A. Grišino teksto reziume, kad „šalių, pabėgusių iš sovietinės šeimos daužant indus ir trankant duris laukia neišvengiamas likimas. Iš supervalstybės lango, kurį SSRS visais įmanomais būdais puoselėjo ir negailėjo pastangų jam vystyti, jos [šalys] virto mirštančiais Europos kiemais. Natūrali rusofobijos kaina“, nes iš tiesų ne SSRS turtino „šalis-pabėgėles“, o jos metai iš metų pildė centrinį Sąjungos biudžetą.

Pirmą kartą Lietuva mėgino apskaičiuoti Sovietų Sąjungos padarytą žalą dar 1995 metais ir įvertino ją 80 mlrd. litų (daugiau kaip 23 mlrd. eurų). Šiuo metu tyrimai tęsiami ir nuo 2017 metų spalio mėnesio tiesioginę Lietuvos patirtą finansinę žalą skaičiuoja LGGRTC specialistė Vida Komičienė.
Pasak tyrėjos, archyviniai dokumentai parodė, kad 1946–1957 finansiniais apskaitos metais okupuotos respublikos biudžeto pajamos iš viso siekė 37 mlrd. 886 mln. 568 tūkst. rublių, o per 11 metų iš šios sumos 21 mlrd. 897 mln. 957 tūkst. rublių buvo nukreiptą į sąjunginį biudžetą, respublikiniam biudžetui liko kuklesnė, 15 mlrd. 988 mln. 610 tūkst. rublių suma.

Kai kurių tyrėjų teigimu, priverstinė SSRS okupacija visiškai suluošino „sovietinės šeimos narių“ ekonomiką ir ilgam laikui sustabdė plėtros galimybes. Vienas jų, Latvijos „Vidzemes Augtskola“ universiteto rektorius Gatis Krūminš, 2017 metais išleidęs tyrimą apie Latvijos ekonomikos istoriją, interviu paklaustas, ar tiesa, kad jei Sovietų Sąjunga nebūtų okupavusi Baltijos šalių, jų ekonominis išsivystymas dabar siektų Suomijos lygį, tyrėjas atsakė:

„Žinoma, tai yra alternatyviosios istorijos sritis. Bet jei mes lygintume tris [Baltijos] šalis, jų startines pozicijas ir kaip jos vystėsi antrajame ir trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, mes galėtume sakyti, kad taip. Tikrai galėtume sakyti, kad taip.“