Tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsiruošė oficialaus vizito į Vietnamą, kur antradienį prasidėjo antrasis jo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, karingos ir atvirų branduolinių grasinimų retorikos vėliavą iš Pchenjano perėmė Kremlius.

Jei prieš metus pasaulis sugniaužęs kvapą laukė kuo baigsis D. Trumpo ir Kim Jong Uno žodiniai apsisvaidymai, grasinant branduoliniu karu, tai dabar abiejų oficialiai vis dar kariaujančių valstybių lyderiai kalbėjo apie Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos pabaigą. Rusijoje – priešingai.

Šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas dar praėjusią savaitę savo kalboje netiesiogiai pagrasino naujausiais ginklais suduoti branduolinį smūgį JAV. Jau kurį laiką tokią karingą retoriką kurstantys Kremliaus kontroliuojami propagandiniai kanalai, regis, įsuko nuo Šaltojo karo laikų nematytos branduolinio žvanginimo isterijos mašiną. Ką tokie bauginimai reiškia?

Daina apie branduolinį smūgį JAV

Vienoje didžiausių Rusijoje Šv. Izaoko katedroje vasario 23-ąją, sovietinės armijos dienos metu Sankt Peterburgo choras atliko su šventovės vadovybe nesuderintą ir visai nepageidautą kūrinį, kurio vaizdo įrašu šiomis dienomis dalijamasi visoje šalyje ir už jos ribų.

Vladimiro Beglecovo vadovaujamas choras atliko kūrinį, kurio žodžiai gali skambėti itin šiurpiai, ypač šiais laikais, kai iš vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) pasitraukusi Rusija prabilo apie naujas raketas, branduolinius ginklus, kuriuos esą bus „priversta“ nutaikyti į varžovų teritoriją – NATO.

„Povandeniniame laivelyje su atominiu motoriukiu, su dešimčia bombų, šimto megatonų galios, perplaukė Atlanto vandenyną ir šaukiu taikytoją: taikyk, sakau, Petrovai, į Vašingtono miestą! Tru-lia-lia, tru-lia-lia, viską galiu už tris rublius! Sveika, naujoji Priešo žeme! (…) Tu dek, pleškėk perpus, Priešo žeme!“, – taip užgiedojęs choras priminė dar gūdžiu sovietmečiu 1980-siais bardo Andrejaus Kozlovskio parašytą dainą.

Pats autorius prisipažino, kad anuomet parašytas kaip daina-anekdotas, šis jo kūrinys buvo netgi savotiškas sovietinės sistemos pašiepimas, kai tuometiniame Leningrade jis su kursiokais žygiuodavo į alaus kioską.

„Šią dainą gali panaudoti politiniais tikslais. Iš tikrųjų nereikėjo jos dainuoti Šv. Izaoko katedroje, nieko gero iš to nesigaus“, – perspėjo dainos autorius. Tokia įspėjimai ir pačios dainos pasirodymas gali neatrodyti rimtai, jei ne bendras kontekstas, kuris Rusijoje pastaruoju metu ypač karingas.

Raketų skrydžio trukmė – 5 minutės

Choro daina apie branduolinius smūgius iš povandeninių laivų JAV pasirodė kaip tik tuo metu, kai per valstybinį televizijos kanalą „Rossija-1“ buvo parodyta Rusijos propagandinių žiniasklaidos kanalų vadovo ir vedėjo Dmitrijaus Kiseliovo laida „Vesti Nedeli“.

Prieš kelerius metus grasinęs JAV paversti radioaktyvių pelenų plyne, D. Kiseliovas šį sykį ryžosi iššifruoti praėjusią savaitę rėžtą V. Putino kalbą.

„Rusija bus priversta atsakyti ir dislokuos savo ginklus, kuriuos naudos ne tik prieš tas teritorijas, iš kurių mums bus keliama tiesioginė grėsmę, bet ir prieš teritorijas, kuriose yra sprendimų priėmimų centrai. (…) Ar jie moka skaičiuoti?

Aišku, kad moka, tegu paskaičiuoja mūsų pažangių ginklų šūvio nuotolį ir greitį, o tada priima sprendimus grasinti mūsų valstybei“, – griaudint plojimams sakė V. Putinas, pridūręs, kad Maskva turi visas karines galimybes sukurti situaciją, panašią į Kubos raketų krizę, jei tik JAV to nori.

Toks argumentas, kad iš INF sutarties pasitraukusios JAV Europoje dislokuos savo vidutinio nuotolio raketas, kaip tai darė 1983 metais, tik šį kartą galbūt tai padarys Rumunijoje, Lenkijoje arba Baltijos šalyse, kartojamas jau mažiausiai mėnesį – tarsi toks sprendimas būtų faktas. Be to, JAV oficialiai negrasino Rusijai suduoti raketų smūgį, nors abi šalys nuo Šaltojo karo laikų viena į kitą laiko nutaikusios per tūkstantį balistinių raketų su branduoliniais užtaisais.

Vis dėlto JAV jau ne kartą pažymėjo, kad kol kas neketina dislokuoti savo vidutinio nuotolio raketų, paleidžiamų iš sausumos, nes paprasčiausiai tokių dar neturi – jų kūrimą ir bandymus draudė minėta INF sutartis, kurią pastarąjį dešimtmetį aktyviai pažeidinėjo būtent Rusija.

Bet tai – ne priežastis įjungti sunkiąją Kremliaus propagandos artileriją. Vienu ryškiausių Kremliaus ruporu vadinamo D. Kiseliovo laida buvo parodyta sekmadienio vakarą, žiūrimiausiu metu. Laidoje D. Kiseliovas detalizavo V. Putino išsakytus grasinimus apie „smūgius sprendimo priėmimo centrams JAV“.

Bauginimas Rusijos smūgiais JAV

Rodydamas į JAV teritorijos žemėlapį, kuriame pavaizduoti kariniai objektai, D. Kiseliovas su neslepiamu pasitenkinimu pasakojo, kaip į šiuos taškus nukryps naujausios rusiškos hipergarsinės raketos „Cirkon“.

Savo kalboje V. Putinas patikino, kad tokios raketos skrieja 9 kartus greičiau už garsą, o šūvio nuotolis esą yra apie tūkst. kilometrų. D. Kiseliovo teigimu, tokie „analogų pasaulyje neturintys ginklai“ – keliasdešimt tokių raketų – gali būti lengvai įstatomi Rusijos povandeniniuose laivuose.

„Iki šiol Amerika galėjo leisti sau sėdėti ir pakišti po atsakomuoju smūgiu tik savo sąjungininkus, – aiškino D. Kiseliovas, pamiršęs, kaip pats prieš 2 metus savo laidoje baugino JAV paversti radioaktyvių pelenų dykviete po Rusijos tarpžemyninių balistinių raketų SS-18 „Satan“ smūgio, – bet kas mums Lenkija – ji po raketų paleidimo savo sulauks, juk ne lenkai ar rumunai paspaus raketų paleidimo mygtuką. Tai keršto smūgis tiesiai sprendimo priėmimo centrams JAV“.

Logikos trūkumą atsveria psichozės nauda?

Tiesa, D. Kiseliovo parodytame palydoviniame taikinių JAV žemėlapyje be Pentagono, JAV prezidento rezidencijos Kemp Deivide nurodyti ir keli keisti taškai: Fort Ričis ir McClellano oro pajėgų bazė Kalifornijoje. Pirmoji esą tebėra JAV prezidento ir Jungtinių štabų vadavietė, antroji – JAV strateginių puolamųjų pajėgų vadavietė.

„Jei mes, nieko nepažeisdami ir niekam nekeldami nerimo vandenynuose dislokuojame savo povandeninius laivus, kuriuose – po 40 raketų „Cirkon“, šio hipergarsinio ginklo veikimo zonoje atsidurs tie sprendimo priėmimo centrai, apie kuriuos kalbėjo Putinas“, – rimtu veidu aiškino D. Kiseliovas, leidęs suprasti, kad rusų povandeniniai laivai gali iššauti raketas iš už 800 km nuo JAV krantų, o mažiau nei per 5 minutes jos esą pasiektų taikinius.

Viena vertus, tokiuose grasinimuose galima įžvelgti ne tik absurdiškos ir su realybe nedaug ką bendro turinčios retorikos. Nepaisant Rusijos povandeninių laivų suaktyvėjimo pastaraisiais metais, ypač Šiaurės Atlanto vandenyse, laikyti mažiausiai po kelis laivus netoli JAV krantų, kad šie galėtų paleisti sparnuotąsias raketas į „amerikiečių sprendimo priėmimo centrus“ atrodo logistine, taktine ir strategine prasmėmis nelogiškas veiksmas.

Pirmiausiai nuolatinis tokių laivų budėjimas prie JAV krantų būtų milžiniškas logistinis iššūkis Rusijos laivynui – vieno laivo rotacija arti JAV krantų reiškia, kad dar mažiausiai du laivai turi būti pasirengę tokiai misijai.

Taktine prasme šis žingsnis būtų beprasmis – JAV turi daugiau povandeninių laivų bei kitų stebėjimo sistemų, kuriomis gali aptikti ar sumedžioti rusų laivus.

Rusijos valstybinė televizija parodė žemėlapį, kur smogtų branduolinės raketos: taikinių sąraše – Pentagonas ir Baltieji Rūmai

Be to, Rusijai net nereikia prisiartinti prie JAV krantų, norint paleisti raketas, kaip 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – būtent tam Rusija turi savo strategines branduolines pajėgas, kurių dalis – balistinėmis tarpžemyninėmis raketomis ginkluoti povandeniniai laivai, galintys per tą patį laiką paleisti savo raketas į JAV iš Barenco jūros ar Arkties vandenyno.

Strategine prasme toks laivų dislokavimas tik dar labiau padidintų įtampą ir sulauktų atsakomųjų reakcijų. Kitaip sakant, tokie D. Ksieliovo scenarijai primena anksčiau matytą Šiaurės Korėjos elgesį, o ne profesionalių Rusijos laivyno karininkų doktriną ar veiksmus.

Antra vertus, net jei su Kremliumi siejamas D. Kiseliovas pats ir nerinko informacijos apie V. Putino minėtus „sprendimo priėmimo centrus JAV“, o šią užduotį patikėjo ekspertams, arba dar blogiau – savo jaunesniems kolegoms, kažkas galėjo atkreipti dėmesį į dvi „smulkias detales“: tiek Fort Ričis, tiek ir McClellano oro pajėgų bazė jau daugiau nei du dešimtmečius neveikia.

Tad tariami smūgiai buvusiems kariniams objektams atrodo itin keistai, ypač kai pabrėžiama, jog tai esą būtų atsakas į JAV veiksmus Europoje, nors tokių veiksmų JAV net nesiėmė. Neatsitiktinai, Pentagono reakcija į tokius grasinimus iš Rusijos buvo pašaipi.

„Kiekvieną kartą, kai Putinas išsako tokius triukšmingus grasinimus, jis turėtų žinoti, tokiu būdu jis tik stiprina NATO ryžtą dirbti išvien ir užtikrinti kolektyvinį saugumą“, – sakė Pentagono atstovas Ericas Pahonas. Kita vertus, pažymima, kad tiek viešais V. Putino grasinimais, tiek choro dainomis apie branduolinį karą, tiek D. Kiseliovo laidomis Kremlius siekia visai ne įbauginti JAV.

„Visa ši retorika ir vaizdai Kiseliovo laidose reikalinga Rusijos kaip pasaulinės galios iliuzijai kurti. Tiek vidaus auditorijai, tiek gąsdinant Europą. Atkartojama Šalto karo laikų branduolinės priešpriešos propaganda.

Tačiau šiuolaikinė Rusija neprilygsta galia Sovietų Sąjungai, todėl ši propagandos kampanija ir atrodo taip keistai ir net juokingai. Nepaisant to, tai toliau mobilizuoja Rusijos visuomenę, kuria priešų apsiausties vaizdą. Iš dalies šis bauginimas gali būti paveikus Europoje“, – įspėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris jau keliolika metų nagrinėja Rusijos informacinio karo taktiką.

Primenama, kad būtent Europoje pasigirdo balsų, kurie labiau smerkė JAV, pasitraukusias iš INF sutarties, o ne Rusiją, kuri šią sutartį pažeidė, nors būtent INF saugojo Europą nuo dešimtmečius nematytų raketų grėsmės. Baiminamasi, kad nepaisant kalbų apie NATO vienybę, bauginimo taktiką pasirinkęs Kremlius gali atšaldyti ir taip nepalankiai D. trumpo atžvilgiu nusiteikusių europiečių ryžtą palaikyti JAV ir suvilioti taikymosi su Rusija galimybe, pastarajai šaliai palankiomis sąlygomis.