Vos prieš kelias savaites skelbta, kad šiemet Vilnius pirmą kartą istorijoje pateko į globalius „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ rinkimus dėl patraukliausių užsienio investicijoms miestų titulo. Vilnius buvo įvertintas 7-a vieta vidutinio dydžio ateities miestų kategorijoje šalia Ciuricho, Belfasto, Liuksemburgo, Ženevos, Edinburgo, Aberdyno.

Be to, prieš 2 metus Europos Komisijos „Eurostat“ pranešimas skelbė, kad iš 28 Europos sąjungos sostinių Vilnius yra geriausias miestas ir jame gyvena patys laimingiausi žmonės. Be to, sostinėje toliau augančius turistų srautus rodo ir naujausia statistika.

Pasak Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, šiemet turistų skaičius sostinėje augo beveik dvigubai greičiau nei pernai – per pirmuosius 9 šių metų mėnesius Vilniuje apsilankė 925 tūkst. turistų – 12,4% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o iš jų rusų turistų skaičius augo 12,2%.

Bet visa tai yra niekai. Regis, taip nusprendė dezinformaciją platinančio tinklapio lenta.ru žurnalistai, kurie vieną savaitgalį apsilankė Vilniuje ir nupiešė apgailėtiną vaizdą.

„Baltijos šalys asocijuojasi su gintaru ir senoviniais žaislais. Pridėkime į šį sąrašą saulę, paplūdimius ir Baltijos jūrą – puiki vieta pailsėti. Bet jau ko nelauki, tai nepertraukiamo pavojaus ir tuštumos“, – taip savo straipsnį pradeda žurnaliste prisistatanti lenta.ru korespondentė Veronika Gavrilenko. Ji tikina išvydusi „kitokią Pribaltiką“ – taip Rusijoje iki šiol vadinamos Baltijos šalys.

Pirmas įspūdis – mirties miestas

Neigiamą vaizdą straipsni autorė tikina susidariusi dar prieš kelionę – iš komentarų „Instagram“ po nuotrauka su Vilniaus vaizdu. Esą „Vilnius daugelį metų užima pirmą vietą pagal savižudybes ES“, nors miestų savižudybių statistika netgi nėra lyginama.

Priešingai, Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička tikino, kad savižudybių skaičius skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi net penkis kartus ir dažniau žudosi kaimiškųjų vietovių gyventojai, kai Vilniaus, Kauno miestų rodikliai – kur kas geresni.

„Daugiausia žudosi vidutinio amžiaus kaimo vyrai. Ir ne dideliuose miestuose, o tose vietovėse, kur pagalba neprieinama, kur nėra tinkamos sistemos ir kur nemanoma, kad emociniai žmonių sunkumai yra kažkas svarbaus“, – antrino Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedros vedėja Danutė Gailienė.

Tačiau autorė tikina radusi straipsnių, kad „toje vietoje miršta šimtai žmonių“. Be to, įspūdžiui sustiprinti pasitelkta ir dar viena skaičius suplakanti ir spalvas sutirštinanti detalė – „kas 40 sekundžių pasaulyje įvyksta žmogžudystė“, o Lietuva užima pirmą vietą šiame liūdname sąraše Europoje ir yra pasaulio sąrašo dešimtuke su 32,7 savižudybių 100 tūkst gyventojų.

Tiesa, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šis skaičius jau yra gerokai mažesnis – 2016-ųjų duomenimis siekia 26,7 savižudybių 100 tūkst gyventojų. Be to, naujausi Higienos instituto duomenys rodo – savižudybių skaičius per paskutinius tris metus sumažėjo net 20 proc., 2017 m. lyginant su 2016 m. – skaičius sumažėjo 9 proc. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė 749 gyventojai, 2016 m. – 823 asmenys, 2015 m. – 891, 2014 m – 935.

Ir nors pagal savižudybių statistiką, Lietuva beveik 3 kartus lenkia ES vidurkį (11 savižudybių 100 tūkst. gyventojų), mažėjimo tendencija yra akivaizdi. Vis dėlto lenta.ru straipsnyje teigiama, kad jokios valdžios priemonės esą neveikia, be to, manipuliuojama ne tik statistika, bet ir kita informacija, pavyzdžiui, išgalvotų asmenų teiginiais bei įžymybių akcijomis.

„Netgi lietuvių žurnalistė Irina Baliūnas tikina, kad vietos gyventojai pavertė šalį savižudybių, nedarbo ir emigrantų centru“, – cituojama neegzistuojanti „garsi Lietuvos žurnalistė“. Be to, teigiama, kad lietuvių aktorius Arūnas Sakalauskas „neseniai“ suorganizavo akciją, kurios metu ant asfalto sugulė trys šimtai žmonių, vaizduodami savižudybių mastą.

Straipsnis apie Vilnių

Iš tikrųjų ši akcija vyko dar 2015 metais, kai Lietuvoje tik pradėta viešiau ir plačiau kalbėti apie savižudybių sprendimo būtinybę bei imtasi spręsti šią skaudžią problemą. Tuomet A. Sakalauskas sakė labiausiai šia akcija siekęs atkreipti uždaros Lietuvos visuomenės dėmesį, o valdžios dėl savižudybių skaičiaus nekaltina, nes „valdžia žudosi lygiai taip pat“.

Stebėjosi tyla sekmadienio naktį

Autorė tikina į Lietuva iš Baltarusijos „su kolega“ įvažiavusi 2 val. nakties, kai ją pasitiko „lietuvių pasienietė, panaši į pornožvaigždę“, tačiau lenta.ru apžvalgininkei pasirodė keista, kad keliuose – nė vieno lengvojo automobilio, išskyrus „nudrožtą „Škoda“ su lietuviškais numeriais“.

„Po valandos mes viešbutyje jau numetėme krepšius ir išėjome į gatvę. Einame, šypsomės girtiems lietuviams, laikomės atokiau nuo išsirengusio afroamerikiečio, juokaujam. Už 10 minučių jau sėkmė vietiniame bare, norime išsirinkti būtent tai, ką geria lietuviai. Bendraujame vien rusiškai – ne garsiai, tačiau dėmesį pritraukiame.

Laukiu eilinio gėrimo – tauta degina žvilgsniais“, – dramatiškai pirmuosius įspūdžius Vilniuje aprašė autorė ir tada „netikėtai“ prisiminė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžios apie tai, kad šalis turi būti pasirengusi gintis nuo rusų. Tokių žodžių, kad Lietuvai reikės gintis nuo rusų prezidentė viešai niekur nėra sakiusi.

„Lietuvių politikai nesivaržydami viešai kalba, kad nuo mūsų, rusų, reikia gintis. O man kyla klausimas: kodėl? Štai mes, atvykome. Bet jau už 20 minučių noriu miegoti, barmenai užrakina šaldytuvą su alkoholiu ir išeina. Naktinis gyvenimas mums signalizuoja – laikas namo. Pažiūrėjus į šitą miegantį miestą – Vilnius ir jo gatvės atrodo tuščias, be mašinų ir žmonių, – su nuostaba man sako draugas“, – 3 val nakties stebėjosi V. Gavrilenko.

Tačiau tai – tik pradžia, mat autorei siauros Senamiesčio gatvės be žmonių pasirodė tokios pat keistai tuščios esą yra ir sekmadienio rytą.

Džiaugėsi tik rusų kalba

„Iš vienos kavinės iššliaužia apsimiegoję žmonės su kava ir kruasanais. Šią vietą mes nusižiūrėjome dar naktį. Tačiau užėję į šią kavinę suprantame, kad vietų visiems neužteks“, – liūdnai konstatuoja autorė.
Esą po dviejų valandų centre nieko neradusi ji su kolega užsukusi į piceriją, kur maistas esą „sausas ir prėskas“, nors vienoje straipsnio nuotraukoje akivaizdžiai matyti kruasanai iš „Cafeine“, kurie autorei pasirodė „70 proc. iš margarino“.

Neįtikę pusryčiai

„Vienas džiugina – tu Europoje, bet gali atsipalaiduoti ir kalbėti gimtąja kalba – padavėjai žino rusų kalbą“, – džiaugėsi autorė. Tačiau džiaugsmas ilgai netruko – neva kelis kartus apėjusi pagrindines gatves ji liūdnai konstatuoja, kad, panašu, „tuo turizmas Lietuvos sostinėje ir baigiasi“.

Esą iš ekskursijų tebuvo vienas pasirinkimas – Vilniaus gynybinės sienos bastėja, kur „nėra ką žiūrėti“, nes atrodo „ginklinė Maskvoje, tik po to, kai ją apiplėšė ir paliko nereikalingiausią“. Iš tikrųjų Vilnių išties apiplėšė Maskvos kariuomenė 1655 metais pirmą, bet ne paskutinį kartą nusiaubusi miestą.

Autorė grįžo prie maisto temos: jai rekomendavo (kaip pati teigia – „tikriausiai už komisinius“) aplankyti lietuviškų valgių restoraną Pilies gatvėje. Tačiau ir vėl – eilės atvykėlei pasirodė per ilgos, tad nusprendė eiti toliau. Tačiau nieko gero taip ir nerado – kavinių stalai tušti, padavėjai nuobodžiauja, svečių esą nebelaukia.

„Einame tais pačiais keliais, kuriuose, atrodo, nebeliko lietuviško unikalumo, tik kultūrų mišrainė: italų restoranas, kukli picerija, indiška kavinė, tamsi kavinė be žmonių. Ieškodami išsukome iš pagrindinio kelio ir atsidūrėme niūriame kvartale – mašinų nėra, žmonių nėra, gatvė – neapšviesta (dieną! Red. Past.), totalus liūdesys. Tarsi nuo asfalto nuplautas kraujas padengė Lietuvą, kuri neatsikratė mirties kvapo“, – dramatiškus Vilniaus vaizdus piešė lenta.ru autorė.

Nesėkmingos duonos ir alkoholio paieškos

„Trečią paieškų valandą aš, visa alkana, sušalusi ir pavargusi jau nebesidžiaugiau mūsų mielu pasivaikščiojimu. Širdau dėl smulkmenų. Bet kai pasukome į siaurą gatvelę, per kelis žingsnius priešais mus išdygo iš pažiūros prisigėrusių paauglių. „Prašau, grįžtam atgal jie mus tuoj užmuš!“, – beveik isteriškai maldavau aš. Tačiau pavojingas ir nežmoniškas praėjimas mus išvedė į vietinį Arbatą, o įtartini vaikinai prabėgo šalia. Buvo jau 7 valanda vakaro, o mes norėjome sušilti“, – savo neva siaubingą patirtį baugiame Vilniaus senamiestyje aprašė „žurnalistė“.

Tuščias Vilniaus senamiestis sekmadienio rytą

Ir pasiguodė – dar reikia įsigyti suvenyrų, o juk tokių parduotuvių pagrindinėje turistinėje Pilies gatvėje neva „ne tiek jau ir daug“. Jie esą „arba užmaskuoti ir paslėpti gyvenamųjų kvartalų tarpuvartėse, arba jų iš viso nėra“. Tačiau šalia lietuviškų patiekalų restorano lenta.ru korespondentė išvydo parduotuvę ir į ją užsuko sušilti.

„Viduje – šilta ir galime įsigyti lietuviškų vaišių: užpiltinės, šakočio ir saldainių. Žiūriu į sąrašą, ar viską turiu ir tada užkibo: alkoholinius gėrimus galima įsigyti tik iki 1500 valandos, toks naujas įstatymas, trūktelėjęs pečiais mums paaiškino pardavėjas“, – nesėkmingą patirtį pažymėjo V. Gavrilenko. Užsukusi į lietuviškų patiekalų restoraną ir 15 laukusi, kol bus pasodinta, iš karto ėmė kamantinėti padavėją, ar ji turi šviežios duonos.

„Yra sriuba duonos kepale“, – toks atsakymas korespondentės netenkino ir galiausiai patenkinta ji konstatavo: čia neturi net šviežios duonos! Tad užsisakė keptos duonos su česnakiniu padažu.

„Žiūriu į lėkštę ir juokiuosi. Gerai jau, kalbos barjeras niekur nedingo. Teko valgyti džiūvėsius, o depresinis miesto šleifas atsitraukė. Kad ir kaip aš prieš kelias valandas juokavau ir šaipiausi iš šito miesto, šiai archajiškai savižudžių vietai, šiai šaliai, išgyvenančiai nepaprastą laikmetį sukilo gailestis. Juk Lietuva vis dar jaučiasi maža Sovietų Sąjungos dalimi. Ir tai supranti po pirmojo lietuviškojo „labas“, vietoje europietiškojo „hello“, – tyčiojosi V. Gavrilenko.

Putino oligarcho projektas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris nagrinėja informacinius karus, pirmiausiai siūlė atkreipti dėmesį į lenta.ru temas apie Lietuvą.

Tai jau ne pirmas panašus šio leidinio straipsnis, kuriuo stengiamasi paskleisti kuo negatyvesnę informaciją apie šalį, kuri baigia prasigerti, žudosi ir skendi bedarbystėje bei neviltyje, o jos sostinė tėra prostitučių rojus.

„Tai yra vis tas pats nevykėlių valstybės naratyvas. Esą visos buvusios respublikos po SSRS griūties yra tik nevykėlės. Ir visi tokie tekstukai kraunami į bendrą „buvusioji SSRS“ rubriką. Nors tai tėra psichoterapija pačiai Rusijos auditorijai: pažiūrėkite, kaip pas tuos pribaltus blogai“, – vertino N. Maliukevičius.

Pats portalas lenta.ru iki 2014 metų buvo vadinamas vienu populiariausiu ir patikimiausių Rusijos naujienų portalų, tačiau jį įsigijus „Rambler Media group“, kuri priklauso Vladimiro Potanino valdomai „Interros“, Lenta.ru paliko vyriausioji redaktorė Galina Timčenko ir kelios dešimtys žurnalistų, vėliau Rygoje įkūrę nepriklausomą naujienų portalą „Meduza“.

Vladimiras Potaninas

Vienu turtingiausių, o svarbiausia – vienu ištikimiausių Vladimiro Putino oligarchų vadinamas V. Potaninas yra įtrauktas į vadinamąjį „Putino sąrašą“ – 210 su Kremliumi siejamų oligarchų sąrašą, kurį sudaręs JAV Iždo departamentas svarsto, ar įtrauktiems asmenims nevertėtų taikyti papildomų sankcijų. V. Potaninas yra 68-as sąraše.