„Mes turime pripažinti, kad Vilnius su atkaklumu, kuris vertas geresnio pritaikymo, ir toliau atvirai kišasi į Rusijos vidaus reikalus, įskaitant bandymus daryti įtaką tolesnei mūsų šalies plėtrai“, — taip į žinią apie konferenciją sureagavo Rusijos ambasada Lietuvoje. Pranešimas pripildė propagandinių Kremliaus ruporų burnas kaltinimais, esą „Lietuvos politikai beveik kasdien pasisakantys apie Rusijos kišimąsi į šalies vidaus reikalus“ patys uoliai kiša nosį į Rusijos politiką.

Iškraipė Valdo Adamkaus konferencijos idėjas

Vilniuje vykusi konferencija – jau antras tokio pobūdžio tarptautinis renginys. Renginyje aptartos trys svarbiausios temos: kaip sustiprinti Europos ir JAV vienybę ir atsispirti ypač stipriems bandymams mus suskaldyti, kaip užbaigti vieningos ir laisvos Europos kūrimą bei atsispirti jau dešimtmetį trunkančiai Rusijos invazijai į Europą ir kaip pakeisti Rusiją, padaryti ją demokratiškesnę ir europietiškesnę nepasiduodant Kremliaus įtakai.

Valdas Adamkus

O rusakalbiams Baltijos šalių gyventojams rašantis portalas baltnews.lt cituoja, kad viena konferencijos temų – „Rusijos perspektyvų be (prezidento) Vladimiro Putino apibrėžimas.“ Iš tiesų, tai – iš konteksto ištraukta vieno konferencijos iniciatorių, diplomato ir Seimo nario Žygimanto Pavilionio mintis.

Įsiutino opozicijos atstovų susibūrimai

Pirmasis apie Lietuvos siekį skatinti Rusijos opozicijos veiklą prabilo Baltijos šalių politikos ekspertu save laikantis Aleksandras Nosovičius, garsėjantis asmenine neapykanta Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Propagandinio portalo rubaltic.ru įkūrėjas straipsnyje primena apie praėjusių metų kovą, paskui spalį vykusius Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimus su Rusijos opozicijos veikėju ir garsiu Kremliaus kritiku Vladimiru Kara – Murza.

Susitikimų metu, kaip įtariama, du kartus Kremliaus įsakymu bandytas nunuodyti opozicijos atstovas kalbėjo žmogaus teisių, demokratijos klausimais ir ragino didinti Rusijos visuomenės informuotumą apie realiai Rusijos viduje vykstančius procesus.

A. Nosovičiaus retorikoje šios temos virto į „organizuotą nelegalių veiksmų palaikymą, raginant boikotuoti Rusijos prezidento rinkimus.“ Negana to, politikos ekspertas tyčiojosi iš Lietuvos, esą toks kišimasis į kaimyninės šalies rinkimų procesus lietuviams reiškia „dalyvavimą herojiškoje kovoje prieš „diktatūrą“ ir demokratinių alternatyvų „Putino tironijai“ palaikymą.“

Straipsnyje kritikos gūsio sulaukė ir šių metų gegužės mėnesį vykęs jau penktas „Vilniaus Rusijos forumas“, subūręs per šimtą politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos ir kitų Vakarų šalių. Kremliui šis renginys pašiaušė keterą dar 2017 metais, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija forumą įvardino kaip antirusišką akciją, kurioje neva „prieglaudą“ randa tik politiniai marginalai.

Vladimir Vladimirovich Kara-Murza

Reaguodamas į šmeižtą, L. Linkevičius įžvelgė kaltinimų provokacinę prigimtį ir pabrėžė, kad renginys yra pozityvus: „Forume mes bendraujame su Rusijos pilietine visuomene ir tai vyksta jau penktą kartą. Mes kalbėsime rusų kalba apie Rusijos ateitį Europoje, mūsų bendrą ateitį. Kviečiame intelektualus, rašytojus, žurnalistus, politikus praktiškai iš viso pasaulio.“

A.Nosovičius, atvirkščiai, provokacijomis apkaltino Lietuvą: „Tokiuose renginiuose, kuriuos organizuoja Lietuvos valdžios organai, aptariamos temos nepalieka abejonių, kad tai - tik abejotinos provokacinės subversijos: galių pasikeitimas Rusijoje, jų nykimas, Rusijos prezidento demonizavimas,“ – straipsnyje teigė jis.

Nukentėjo nuo Kremliaus programišių

Protrūkis dėl neva į Rusijos reikalus besikišančios Lietuvos Kremliui tapo puikia proga užmaskuoti paskutiniu metu šalį lydinčius tarptautinius skandalus dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus ir Didžiosios Britanijos vidaus politiką. Anksčiau panašių skundų dėl svetimos pievelės mindžiojimo girdėta ir iš Prancūzijos, Vokietijos politikų.

Dėl Maskvos įtakos 2016 metų JAV prezidento rinkimams galiausiai sutiko pats Donaldas Trumpas, kurį laiką neigęs Amerikos žvalgybos bendruomenės poziciją. Spaudos konferencijos Helsinkyje metu, JAV vadovas buvo pasiryžęs pritarti viskam, ką sakė V. Putinas: „Putinas ką tik pasakė, kad tai – ne Rusija. Pasakysiu štai ką: neturiu priežasčių galvoti, kad tai galėjo būti Rusija“.

Tačiau, kilus nepasitenkinimo bangai Amerikoje, grįžęs namo neprognozuojamas JAV vadovas nuomonę pakeitė: „Maniau, kad kalbėjau labai aiškiai, tačiau ką tik peržiūrėjau pasisakymo išrašą... Suvokiau, kad reikia kai ką paaiškinti. Sakinys turėjo skambėti taip: neturiu priežasčių galvoti, kodėl tai negalėjo būti Rusija“, – „NBC News“ sakė jis, patvirtindamas žvalgybos bendruomenės įtarimus.

Beveik tuo pačiu metu, liepos pradžioje, žiniasklaidoje imta kalbėti, kad Rusija prikišo nagus ne tik prie Amerikos rinkimų, bet ir prie Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos.

Nacionalinės nusikaltimų agentūros (NCA) tyrimo centre atsidūrė verslininkas Arronas Banksas, „Brexit“ kampanijai paaukojęs 10 mln. dolerių. Įtarimų sukėlė gauti teiginiai apie A. Bankso susitikimus su Rusijos diplomatais ir kalbas apie verslo galimybes šioje šalyje. Šiuos įtarimus patvirtino elektroniniai NCA gauti laiškai.

Anksčiau Rusijos įtaka rinkimams skundėsi ir kitos Europos šalys. Praėjusiais metais apie tai, kad Rusijos žvalgybininkai mėgino šnipinėti rinkimų kampaniją ir skleisti propagandą skundėsi Prancūzija. Kibernetinė ataka surengta „Facebook“ socialiniame tinkle, kuriame buvo sukurta maždaug dvidešimt paskyrų, skirtų Emmanuelio Macrono artimiesiems ir rinkimų kampanijos nariams šnipinėti. Iš jų buvo mėginama išpešti naudingos su rinkimais susijusios informacijos.

Prieš prezidento rinkimus taip pat padaugėjo netikrų, propagandą skleidžiančių socialinio tinklo vartotojų. Kaip vėliau patvirtino pats „Facebook“, propagandinių anketų skaičius nuo 30 tūkst. pakilo iki 70 tūkst. artėjant Prancūzijos prezidento rinkimams.

Dar anksčiau, 2015-aisiais, nuo Rusijos programišių atakos nukentėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuomet jie atakavo Vokietijos žemuosius parlamento rūmus. Šiemet galimai ta pati kibernetinio šnipinėjimo grupė APT28, siejama su Rusijos karine žvalgyba, įsilaužė į Vokietijos užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministerijų internetinį tinklą ir surinko 17 gigabaitų informacijos, galinčios diskredituoti parlamento atstovus.

Taikinys - rinkimai Lietuvoje

Nors Europos šalys deda dideles pastangas, siekdamos didinti atsparumą kibernetinėms atakoms, Lietuvos politologai ir žurnalistai teigia neturintys abejonių, kad aktyvumą demonstruojanti Rusija stengsis daryti įtaką ir kitąmet Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriaus Igno Kalpoko, vertinant tarptautinį kontekstą ir Rusijos jau atliktus žygius, tai – jokia naujiena, greičiau dėsningumas. Tam pritarė ir Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, sakydamas, jog „yra didelė tikimybė, kad 2019 m. rinkimų metu Rusija bandys įgyti didesnę įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje. Sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus ir turėtų savo atstovus bent vietos valdžios institucijose.“

D. Jauniškis, pristatydamas grėsmių vertinimą, dar pridūrė – „,Rytų fronte nieko naujo“. Tai puikiai apibūdina ir Kremliaus išlaikomų žiniasklaidos kanalų taktiką savo kaltes suversti kitiems.

Pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia: skundai dėl augančios NATO įtakos Kaliningrado pasienyje tuo pačiu metu nuslepiant informaciją apie galimai aktyvią Rusijos atominę saugyklą tame pačiame Kaliningrade; atsisakymas „Misija Sibiras“ dalyviams suteikti vizas prisidengus melagingu kaltinimu, esą lietuviai stabdo rusų memorialinę veiklą tuo metu, kai Lietuvoje sovietų karių kapus blizgina delegacija iš Rusijos.

Taip pat ir Lietuvai mesti nepagrįsti kaltinimai kišimusi į svetimus reikalus tuo metu, kai visos didžiosios Europos valstybės Kremlių spirgina dėl nesąžiningos įtakos šalių vidaus politikos procesuose – tik dar vienas bandymas savo kaltes primesti kitiems.