DELFI jau ketvirtadienio vakarą skelbė, kad sulaikyta Kaliningrado gyventoja Antonina Zimina kaltinama valstybės išdavimu ir šiuo metu laikoma Lefortovo tardymo izoliatoriuje Maskvoje.

Rusijos visuomeninės stebėtojų komisijos narys Aleksandras Jonovas, ketvirtadienį aplankęs sulaikytąją tikino, kad moteris buvo sulaikyta prieš maždaug dvi savaites, dabar ji laikoma vienutėje. A. Zimina papasakojo komisijos nariams savo sulaikymo aplinkybes ir pareiškė, kad jai reikia medikų pagalbos.

„Ją Kaliningrade sulaikė penki Federalinės saugumo tarnybos darbuotojai, paskui ji lėktuvu buvo nugabenta į Maskvą“, – pranešė A. Jonovas. Anot jo, moteris yra ištikta streso ir prislėgta.
Pažymima, kad A. Zimina vadinama „nepriklausoma eksperte“, kuri „domisi Baltijos šalių politika Rusijos atžvilgiu ir Latvijos politinio elito identiškumu“.

Vis dėlto Rusijos žiniasklaidoje, pirmiausiai tinklapyje „Dožd“ pasirodė išsamesnė informacija apie A. Ziminą. Aiškėja, kad ji ne šiaip domėjosi Lietuva, Latvija ir Estija.

Iki 2016-ųjų ji buvo Baltijos šalių kultūrų dialogo centro direktorė ir iki šiol yra Gorčiakovo fondo bičiulių klubo narė. Fondo svetainėje internete nurodoma, kad jos profesiniai interesai – Latvijos politinio elito tapatybė ir Baltijos valstybių politika santykiuose su Rusija.

Minėtas fondas 2010 m. įkurtas Rusijos prezidento administracijos nurodymu. Šio fondo veikla jau nesyk atkreipė Baltijos šalių žvalgybų dėmesį, mat šis fondas per pastaruosius kelerius metus itin aktyviai reiškėsi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur organizavo įvairius mokymus bei konferencijas pedagogams bei rusų tėvynainiams, populiarino nemokamas studijas Rusijoje.

Kremliaus minkštosios galios įrankis

Pavyzdžiui, 2015 m. Lietuvos Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pažymima, kad Rusijoje „studijuojantys Lietuvos rusakalbiai jaunuoliai yra ir potencialūs Rusijos žvalgybos tarnybų dėmesio objektai“.

Gorčiakovo fondą kaip Rusijos minkštosios galios įrankį, kuriuo „sieka didinti Rusijos įtaką, gerinti jos įvaizdį užsienyje, formuoti Kremliaus interesus atitinkantį diskursą ir efektyviau įgyvendinti Rusijos interesus“, įvardija ne tik Lietuvos žvalgyba.

Nuo 2015 metų pradžios fondo veikla Ukrainoje oficialiai uždrausta: šalies saugumas jo darbuotojus kaltina šalyje vykdžius antivyriausybinę propagandos kampaniją.

Latvijoje taip pat kalbėta apie Gorčiakovo fondo ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, pavyzdžiui, organizacija buvo minima šalies kontržvalgybos parengtoje ataskaitoje apie „jaunimo verbavimą“. Latvija du garsius rusų propagandistus Modestą Kolerovą ir Igorį Pavlovskį paskelbė nepageidaujamais asmenimis, jie taip pat įrašyti į Šengeno erdvės „juoduosius sąrašus“, po to, kai dar 2012 m. Gorčiakovo fondo kvietimu bandė patekti į šalį.

Savo šalyje su Gorčiakovo fondu nutarė nesiterlioti ir estai: dar 2013 metais Estija neįsileido penkių jo darbuotojų, turėjusių dalyvauti konferencijoje. Tačiau fondo atstovai Baltijos šalių nepamiršo ir, pavyzdžiui, pernai spalį Sankt Peterburge surengė konferencija „1917-1920 metų karai ir revoliucijos: suomių, estų, latvių ir lietuvių valstybingumo gimimas“.

Lietuvoje fondo ambicijos plėstis žlugo 2015 metais, kai Gorčiakovo fondas Vilniuje organizavo renginį „Tautinių mažumų tapatybė Baltijos šalyse“, kuriame dalyvavo ir Rusijos ambasados atstovai. Po renginio planuota Lietuvoje įsteigti fondo atstovybę. Šį renginį itin atidžiai sekė ir VSD ir žiniasklaida.

Pastarosios dėmesio nepageidavę organizatoriai – oficialiai Vilniaus rusakalbių mokyklų asociacija jau anksčiau buvo patekę į VSD radarus. Minėtoje 2015 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje yra ir Lietuvos rusakalbių mokyklų asociacija, kuriai prikaluso Vilniaus skyrius bei jos vadovė Ela Kanaitė, kurią už jos veiklą yra oficialiai apdovanojęs Rusijos prezidentas.

Dmitrijus Medvedevas ir Ela Kanaitė

Renginio organizatoriai taip pat išreiškė nepasitenkinimą, kad policijos pareigūnai sustabdė vieną iš automobilių su renginio svečiais ir palydėjo juos į nuovadą. Tarp sulaikytųjų tada atsidūrė ir A. Zimina, kuriai galiausiai teko išvykti iš Lietuvos, o fondo planai steigti atstovybę žlugo.

Lietuvoje pasijuto nepageidaujama

Vis dėlto A. Zimina Lietuvos neužmiršo. Ji ir toliau su savo vyru Konstantinu Ziminu organizavo įvairias konferencijas bei parodas per „Baltijos šalių kultūrų dialogo centrą“ Kaliningrade.
Pastarajame mieste ji įgijo ir išsilavinimą: 2012 metais A. Zimina baigė aspirantūros studijas Imanuelio Kanto universitete, iki 2013 metų moteris buvo jaunesnioji universiteto mokslinė bendradarbė.

„Prisimenu, kai studijavo aspirantūroje. Kreipėsi į mane dėl praktikos Kaliningrado miesto Dūmoje. Deja, tada jai padėti negalėjau, bet ji man paliko labai smalsaus ir įdomaus žmogaus įspūdį. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad ji galėtų kaip nors kenkti valstybei“, – sako Kaliningrado srities visuomeninių rūmų narys ir buvęs regiono parlamento politikos Solomonas Ginzburgas.

Antonina Zimina

Oficialiai apie jai metamus kaltinimus neskelbiama, kuo tiksliai ji įtariama – taip pat. Tačiau neoficiali informacija – išties intriguojanti.

„Dožd“ teigimu, kad prieš 2015 metais po konferencijos ji buvo ne šiaip priversta palikti šalį, o deportuota iš Lietuvos. Beje, panašiai baigėsi ir kitai Kremliaus propagandistei – Galinai Sapožnikovai, kuri 2015 metais buvo priversta palikti Lietuvą ir jai oficialiai uždrausta čia atvykti.

Įtaria, kad užverbavo lietuviai

Oficialiai nepatvirtinama, ar A. Zimina taip pat paskelbta nepageidaujamu asmeniu, tačiau dar šių metų pradžioje, „Dožd“ teigimu, ji pati pripažino, kad į Lietuvą jai uždrausta atvykti. Tai „Dožd“ esą patvirtino du prisistatyti nepanorę šaltiniai.

„Žinau, kad lietuviai jai uždraudė atvykti, laiko Rusijos agente ir taip toliau, jie ten alergiški viskam, kas iš Rusijos“, – teigė viena „Dožd“ pašnekovė.

Dar vienas „Dožd“ pašnekovas, kuris prisistato kaip A. Ziminos bičiulis, papasakojo, kad ji Lietuvoje lankėsi ne tik darbo reikalais: anot jo, ten gyvena jos giminių. Tai, kad jai draudžiama atvykti į Lietuvą, moteris esą sužinojo tik prieš metus, kai jos Vilniaus oro uoste nepraleido pasieniečiai. O 2018 metų pradžioje ji esą pasakojusi, kad Lietuvos tarnybos jai esą siūlė bendradarbiauti mainais į draudimo atvykti į šalį atšaukimą.

Rusijos žiniasklaidoje spėliojama, kad būtent dėl šios priežasties A. Zimina ir buvo sulaikyta. Iki šiol nėra patvirtina, kad A. Zimina sutiko bendradarbiauti su VSD, o jei tai padarė – kokią informaciją atskleidė lietuviams. Tačiau vien pats FST sprendimas patyliukais sulaikyti buvusią Kremliaus propagandistę ir nugabenti į liūdnai pagarsėjusį Lefortovo kalėjimą Maskvoje rodo, kad jai išties pateikti rimti kaltinimai, o gal net surinkti jos šnipinėjimo veiklos įrodymai.

Antonina Zimina Kryžių kalne

Anot A. Jonovo, aplankymo metu A. Zimina „atrodė palaužta“, nuolat verkė ir daug rūkė. Anot jo, A. Ziminai pateikti kaltinimai pagal šalies baudžiamojo kodekso 275 straipsnį (valstybės išdavimas), jai gresia laisvės atėmimo bausmė iki 20 metų.

„VSD nekomentuoja žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, tačiau užtikriname, kad stebime visas grėsmes, galinčias kilti nacionaliniam saugumui ir visuomet imamės prevencinių priemonių“, – lakoniškai apie A. Ziminos atvejį komentavo VSD atstovė žiniasklaidai Aurelija Katkuvienė.

VSD nei paneigė, nei patvirtino, kad žino apie A. Ziminos išsiuntimą iš Lietuvos bei susilaikė nuo komentarų apie galimą Rusijos pilietės verbavimą.

Atsakas į JAV veiksmus?

Gorčiakovo fondo vadovo pavaduotojas Romanas Grišeninas „Dožd“ užstojo savo darbuotoją bei pareiškė, kad jos sulaikymas esą yra netikėta žinia.

„Mums tai labai netikėta. Viliamės, kad jos sulaikymas – kažkoks nesusipratimas. Esame tikri, kad teisėsaugos organai atliks išsamų ir nešališką tyrimą“, – pridūrė R. Grišeninas.

Kaliningrado srities visuomeninių rūmų narys ir buvęs regiono parlamento politikos Solomonas Ginzburgas taip tikina nustebęs dėl A. Ziminos sulaikymo, tačiau pateikė savo sąmokslo teoriją: esą tai yra „simetrinis atsakas“ į JAV įvykdytą Rusijos pilietės Marijos Butinos sulaikymą.

„Juk jūs suprantate, kad po aukšto rango susitikimų apsikeičiama dūriais. Manau, kad tai aukštoji diplomatija, o žmonės tampa įkaitais tiek vienoje, tiek kitoje pusėje“, – teigia politikas.
Kitas „Dožd“ kalbėjęs „įtariamosios draugas“ taip pat tikino, kad ją galėjo pakišti „Vakarų specialiosios tarnybos“. Anot jo, metų pradžioje ji jam sakiusi, kad sulaukė Lietuvos specialiųjų tarnybų atstovo skambučio, jis skambino į jos rusišką numerį. Pareigūnas pažadėjo panaikinti draudimą įvažiuoti į šalį, jeigu ji sutiks bendradarbiauti, bet ji atsisakė.

„Remiantis visais jos pasisakymas, jos požiūriu ir vertybėmis, tai tikrai ne toks žmogus, kuris galėtų išduoti savo šalį, savo Rusiją“, – sakė jos pažįstamas ir Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ Klaipėdoje vadovas Aleksejus Greičius.