Pasidaliję pranešimu apie bendru Danijos, Estijos ir Latvijos susitarimu šalia Rygos ketinamą įkurdinti jungtinį NATO dalinį, portalai rubaltic.ru, tsargrad.tv neatsispyrė pagundai pagražinti tekstą iš piršto laužtu komentaru.

„Įdomus faktas: naujosios divizijos pavadinimas visiškai sutampa su Šiaurės Europoje veikusios SS divizijos „Nord“, kuris 1945-ųjų metų balandį pasidavė amerikiečių kariams, pavadinimu“, – džiaugsmingai skelbiama portale tsargrad.ru. Žinoma, oficialiame pranešime spaudai tokia paralelė tarp pavadinimų neatsispindi.

Įžvelgė stiprėjančias neonacistines tendencijas

Niekaip fašizmo šmėklų nenubaidanti Rusija jau seniai bando „pritempti“ nacių garbinimą Latvijai. Ypač daug nepasitenkinimo iš didžiosios kaimynės kyla dėl kasmet Rygoje minimos Latvijos legionierių dienos. Legionierių dienos eisenos vyksta kovo 16 dieną, būtent šią dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse dvi latvių legiono divizijos įveikė sovietų armiją. Šią dieną mieste vyksta tūkstantines minias sutraukianti eisena, skirta žuvusiems Latvijos legiono kariams pagerbti.

Latvijos legionierių atminimo diena

Latvijos vadovams ne kartą yra tekę teisintis dėl šios dienos minėjimo. Itin aktyviai eiseną gynė buvęs šalies prezidentas Andris Bėrzinis, sakydamas, kad laikyti Vokietijos pusėje kovojusius karius nusikaltėliais yra absurdiška.

Legionierius dar 1950 metais išteisino ir JAV Perkeltųjų asmenų komisija, nutarusi, jog Latvijos legionieriai nėra karo nusikaltėliai. Buvęs Latvijos vadovas žurnalistams taip pat sakė jokios nacistinės ideologijos legionierių dienos minėjime neįžvelgiantis, o jeigu šventės metu būtų pastebėtas bent vienas tokios ideologijos požymis, ji nedelsiant būtų uždrausta. Be to, nuo 2014 metų Latvijoje uždraustas nacistinės ir sovietinės simbolikos naudojimas viešuose renginiuose.

Tokių argumentų Rusijai nepakako, Užsienio reikalų ministerija dar 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.

Dėl šios šventės buvo įgelta ir praėjusiais metais, kai Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, esą Europos Sąjunga ir NATO gėdingai elgiasi nuolaidžiaudamos dėl neonacių demonstracijų Europoje, ir konkrečiai – Latvijoje.

„Mes labai susirūpinę virtinės Europos valstybių bandymais nematyti stiprėjančių neonacistinių tendencijų, sisteminių vandalizmo atvejų paminklų ir Antrojo pasaulinio karo laikų kapų atžvilgiu“, – tuo metu susitikimo su nepelno organizacijų atstovais metu grūmojo Sergejus Lavrovas.

Drąsias Kremliaus ruporų įžvalgas galėjo paskatinti ir dvi dienas Briuselyje vykęs NATO viršūnių susitikimas, į kurio darbotvarkę buvo įtraukti Baltijos šalių gynybos klausimai. Prasidedant viršūnių susitikimui, trečiadienį, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas užsiminė, kad aljansas didins karių mobilumą Baltijos šalyse, tačiau taip pat pabrėžė, jog papildomų dalinių į Baltijos šalis ir Lenkiją siųsti nežada.

Panašu, kad tokie argumentai neįtikina Kremliaus ruporų, sėjančių paniką apie augančią NATO įtaką Baltijos šalyse. „Ilgalaikėje perspektyvoje poligonas gali būti išplėstas į kitas Baltijos regiono šalys. Tai priklausys nuo naujos tarptautinės NATO divizijos „Šiaurė“ įsitraukimo į veiklas,“ – spekuliuoja rubaltic.ru žurnalistai.

Apie jokį ketinimą plėstis originaliame šaltinyje apie ketinimą įkurti naują NATO diviziją neužsimenama. Vienintelis įvardytas lūkestis – kad naujoji divizija galės valdyti daugiašalius NATO batalionus, šiuo metu dislokuotus Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Be to, pavadinimas pasirinktas pagal NATO naudojamą geografinę klasifikaciją. Pavyzdžiui, Lenkijoje įkurtas NATO Šiaurės Rytų divizijos štabas.

Adažiuose didžiąją dalį štabo karininkų sudarys Danijos kariškiai, tačiau apskritai pati divizija bus valdoma iš trijų valstybių – Danijos, Latvijos ir Estijos. Kaip BNS minėjo Latvijos gynybos ministerijos atstovė spaudai Anete Gneze, Latvija prisidės prie divizijos veiklos, užtikrindama reikalingą infrastruktūrą Adažių poligone ir atsiųsdama ten kariškių bei administracijos darbuotojų.