Birželio 19-ąją, antradienį, pasirodęs D. Grybauskaitės interviu Vokietijos žiniasklaidoje skirtas ne tik saugumo temai – vokiečių žurnalistę domino ir „MG Baltic“ byla, požiūris į vokiečių nemėgstamą JAV vadovą Donaldą Trumpą.
Tačiau Kremliaus propagandos ruporai – portalai vesti.ru, rubaltic.ru, pravda.ru, lenta.ru ir kiti – akcentavo visai kitas Lietuvos vadovės citatas. Tiesa, iš antraščių galima susidaryti įspūdį, jog apie neva neegzistuojančią Rusijos grėsmę nuolat primenanti Lietuva vėl paranojiškai baugina Europą.
„Grybauskaitė pakvietė Lietuvą ruoštis Rusijos įsiveržimui“. „Mes turime būti pasiruošę Rusijos įsiveržimui – Lietuvos prezidentė“. „Kodėl Lietuva vėl bijo Putino įsiveržimo“. „Grybauskaitė laukia Rusijos įsiveržimo į Lietuvą“. Tokiomis antraštėmis skaitytojus suintriguoti pamėginę Kremliaus ruporai netgi pateikė tikslias Lietuvos vadovės citatas, kurios, švelniai kalbant, nesutampa su bauginančiomis Kremliaus kontroliuojamų portalų žinutėmis.
Svarbiausia – pasiruošimas ir valia
„Spiegel“ paklausta, ar Lietuva jaučiasi pakankamai apginama, D. Grybauskaitė išreiškė „pasitikėjimą Lietuvos žmonėmis“. Pabrėžusi, jog jaunoji karta pasiruošusi ginti savo šalį ir nepakartoti 1940-ųjų klaidos, ji pridūrė, kad ta klaida Lietuvai kainavo itin brangiai – 15 proc. šalies gyventojų buvo nužudyti, o dar daugiau buvo ištremta į sovietų lagerius.
Į klausimą, kaip vertina Rusijos invazijos į Lietuvą grėsmę, D. Grybauskaitė pažymėjo sąlygą, kurią Kremliaus ruporai pasistengė ignoruoti.
„Pavojus didelis, jei mes nebūsime pasiruošę ir nesugebėsime parodyti, kad esame pasirengę gintis. Jei būsime visada pasiruošę gintis, parodysime – nebus jokios grėsmės, niekas mūsų nelies, tačiau turime būti pasiruošę: psichologine, politine, technologine prasmėmis, širdimi ir siela.
Šaltojo karo laikais viskas buvo kitaip. Ir dabar čia neturime pusiausvyros. Jei kalbame apie karinius pajėgumus Baltijos regione, čia, pasienyje yra 10 kartų daugiau Rusijos karių nei NATO pajėgų.
Bet mes ne apie tai, o apie įsipareigojimus ir valią gintis. Jei mūsų žmonės ir partneriai tai rems, nebus priežasčių mūsų okupuoti. Galima kažką pradėti, bet niekada neišlaikysite šios teritorijos. Ir jei joje yra pasipriešinimas, jums nereikia šios teritorijos“, – sakė prezidentė.
Jokių „Lietuva laukia invazijos“ ar „raginimų ruoštis neišvengiamam puolimui“ interviu nebuvo. Kremliaus ar Rusijos valdžios rėmėjų platinamose žinutėse dažnai galima sutikti pašaipių teiginių „rusai puola“, kurie tėra netikslios Lietuvos ir kitų NATO šalių įspėjimų apie agresyvią Rusijos politiką interpretacijos. Rusijos karinė agresija prieš Gruziją, Ukrainą, karinės galios bei provokacijų didinimas, prieš Baltijos šalis nukreiptos puolamosios pratybos nereiškia neišvengiamo puolimo, tačiau kaitina įtampą, stiprina nepasitikėjimo atmosferą ir didina nesaugumo jausmą.
Priešingai, pabrėžusi, jog tokios Baltijos šalims ginti skirtos tarptautinės pratybos kaip „Kardo kirtis“, kuriose, be NATO šalių, dalyvavo ir Švedija bei Suomija, rodo, kad visos Baltijos regiono šalys suvokia grėsmę.
Be to, D. Grybauskaitė priminė, kad lietuviai įrodė galintys atsispirti manipuliacijoms iš išorės, ir paminėjo aktyvius piliečius, padedančius žiniasklaidai kovoti su melagingomis naujienomis, o taip pat – Lietuvos iniciatyva ES kuriamas kibernetines greitojo reagavimo pajėgas.
Tiesa, prezidentė „Spiegel“ pripažino, kad Vakarų šalyse dėl požiūrio į Rusiją dar netrūksta naivumo, kurį išsklaidyti padeda ir pačios Rusijos veiksmai, – kišimasis į svetimus interesus, šnipinėjimas ir manipuliavimas rinkimuose.
„Žinome ne tik iš Krymo aneksijos, kad Rusija pasitikėti negalima. Putinas sako viena, o daro kita“, – sakė prezidentė.