Po to, kai balandžio 14-osios naktį JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos paleido dešimtis sparnuotųjų raketų į tris Sirijos režimo taikinius, siejamus su cheminių ginklų kūrimu, gamyba ir sandėliavimu, suskubta pateikti žalos vertinimus.
Pirmieji sureagavo Sirijos režimo atstovai, kurie skelbė apie neva 13 numuštų sparnuotųjų raketų, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Pentagonas spaudos konferenciją surengė praėjus kelioms dienoms po atakų. Per tą laiką virš Viduržemio jūros nuolat sukiojosi JAV žvalgybos lėktuvai „RQ-4 Global Hawk“, kurie gali sekti antžeminius taikinius iš už šimtų kilometrų.
Pentagono teigimu, Sirijos pajėgos paleido 40 priešlėktuvinių raketų, bet nė viena jų nekliudė amerikiečių, britų ir prancūzų raketų, kurios tiksliai smigo į tris taikinius: mokslinių tyrimų centrą Damasake, ginkluotės sandėlius ir bunkerių kompleksą šalia Homso miesto. Visi jie siejami su balandžio pradžioje Dumoje panaudotų cheminių ginklų gamyba arba sandėliavimu.
Iš 105 sparnuotųjų raketų didžiąją dalį – 66 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ ir 19 modernesnių sparnuotųjų raketų JASSM paleido JAV karo laivai ir bombonešiai, 8 sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ paleido britų lėktuvai, 12 sparnuotųjų raketų „Scalp“ ir laivynui pritaikytų „MdCN“ paleido Prancūzijos naikintuvai ir laivyno fregata.
Tiek Pentagono, tiek žiniasklaidos pateiktose palydovinėse nuotraukose aiškiai matyti šių raketų poveikis – sunaikinti tyrimų centras ir bunkerių kompleksai, nepadarant didesnės žalos aplinkiniams pastatams. Visa ši informacija Kremlių privertė dar stipriau įsikibti savo versijos.
Pateikė visiškai skirtingus duomenis
Dar prieš smūgius grasinę numušti atskrendančias raketas, Rusijos diplomatai ir kariškiai netgi baugino, jog bus smogta atgal – į Viduržemio jūroje esančius JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės karo laivus, kurie, kaip manyta, turėjo suduoti pagrindinį smūgį.
Pentagonas patvirtino, kad Sirijoje dislokuotos Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos – sistemos S-300, S-400, „Pancir“ nepaleido nė vienos raketos į taikinius. Ne tik todėl, kad, anot Rusijos gynybos ministerijos, „sparnuotosios raketos nepateko į Rusijos priešlėktuvinių pajėgų atsakomybės zoną“, bet ir todėl, kad pagrindinis smūgis surengtas visai iš kitos pusės.
Iš Viduržemio jūros buvo paleistos tik 28 sparnuotosios raketos, o likusios – iš Raudonosios jūros, Persijos įlankos ir virš Saudo Arabijos skridusių JAV bombonešių B-1B. Pastaruosius lydėjo ir elektroninės kovos lėktuvas EA-6B Prowler, kuris buvo pasiruošęs slopinti tiek sirų, tiek rusų radarus, o kilus būtinybei – smogti priešlėktuvinės gynybos baterijoms.
Jau po raketų smūgio Rusijos gynybos ministerija suskubo pateikti savo – dar optimistiškesnę, nei sirų versiją. Esą buvo numušta net 71 iš 105 sparnuotųjų raketų. Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pateikė išsamesnę šios statistikos analizę.
Anot Gynybos ministerijos atstovų generolo Igorio Konašenkovo ir generolo Sergejaus Rudskojaus, Sirijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos į 105 sparnuotąsias raketas paleido 112 priešlėktuvinių raketų. Be to, rusų teigimu, iš viso amerikiečių, britų ir prancūzų taikiniais buvo ne trys, o 10 taikinių. Iš jų – net septyni aerodromai, tarp kurių – pernai balandį JAV sparnuotomis raketomis atakuota Šairato bazė.
Geriausiai esą pasirodė „Pancir“, kurių iki 50 vienetų Rusija dar 2006 metais pardavė Sirijai. Šie mažojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos kompleksai esą paleido 25 raketas, o 23 neva sunaikino taikinius. Taip pat sėkmingai esą pasirodė liūdnai pagarsėjusi sistema „Buk“, kuria 2014-ųjų liepą virš Rytų Ukrainos separatistai numušė „Malaysia airlines“ keleivinį lėktuvą „Boeing“. Šį kartą „Buk“ neva numušė 24 sparnuotąsias raketas iš 29 šūvių.
I. Konašenkovas rimtu balsu aiškino, kad didžioji dalis Sirijos aerodromus neva atakavusių sparnuotųjų raketų buvo numuštos, o tai esą padarė dar praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje sukurtos priešlėktuvinės gynybos sistemos „Osa“, S-125, „Kvadrat“.
„Nė vienas Sirijos priešlėktuvinės gynybos gintų objektų rimtai nenukentėjo“, – aiškino Rusijos generolas, nors palydovinėse nuotraukose aiškiai matyti sunaikinti objektai.
Vietoje įrodymų – nevykęs melas
Be to, Rusijos pusė taip ir nepateikė nė vieno įrodymo, kad buvo numušta bent viena Vakarų šalių paleista sparnuotoji raketa. Įprastai po tokių raketų smūgio sausumoje netrūksta raketų liekanų – variklių, sparnų dalių, ar kitų detalių, kurios leistų identifikuoti konkretų raketos modelį.
Numuštų, nesprogusių arba tiesiog nukritusių sparnuotųjų raketų liekanų nuotraukomis socialiniuose tinkluose ypač mėgsta dalintis Sirijos režimo rėmėjai ir juos sekiojantys rusų žurnalistai. Pavyzdžiui, pernai iš karto po smūgio Šairato bazėje ten pasirodė rusų žurnalistų komanda, kuri vertino antpuolio žalą.
Ir šį kartą dar prieš raketinį smūgį praėjusią savaitę į Siriją buvo komandiruoti Kremlių šlovinančiais reportažais liūdnai pagarsėję valstybinės žiniasklaidos atstovai, pavyzdžiui, Jevgenijus Podubnas. Tačiau ir jis nepateikė jokių įrodymų – vietoje to, įsikūręs vienoje neva apšaudytų bazių jis kalbino priešlėktuvinės baterijos „Buk“ vadą, kuris gyrėsi numušęs JAV raketas „Tomahawk“.
Be to, socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė Sirijos režimo rėmėjų ir jų žinutėmis besidalijančių rusų platinamos nuotraukos, kuriose neva užfiksuoti „Tomahawk“ likučiai.
Tiesa, ekspertai greitai atkreipė dėmesį į tai, kad gerokai seniau prieš balandžio 14-osios smūgį jau publikuotose nuotraukose užfiksuotos visai ne „tomahawk“ dalys, o priešingai – rusiškų raketų „Točka-U', R-40 ir „Kvadrat“ raketų likučiai.
Apie tai, kad jau po antskrydžio „dievui į langus“ šaudę sirų priešlėktuvinės gynybos kariai paleido 40 raketų, kurių dalys galėjo nukristi civilių apgyvendintose teritorijose, įspėjo ir Pentagonas.
Pašaipos iš JAV smūgių
Tačiau tokie faktai, regis, tik trukdo Kremliaus versijų skleidėjams. Vietoje to, propagandiniai leidiniai, tokie, kaip apie Lietuvą dažnai rašantis rubaltic.ru, pažėrė ir daugiau sąmokslo teorijų. Pirmadienį publikuotame straipsnyje pažymima, kad būtent JAV Sirijoje patyrė nesėkmę.
„Raketiniai smūgiai Sirijai – tai pragariška gėda, nes seniai iš Rusijos ginkluotės išimtos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė du trečdalius šiuolaikinių ir „protingų“ sparnuotųjų raketų. Vaikinai, juk kiekvienas barmalėjus su savižudžio automobiliu atrodo baisesnis ir efektyvesnis, nei jūsų vėjais išleistis doleriai“, – šaipėsi pacituotas rašytojas Dmitrijus Lekuchas. Rusijoje jis laikomas sovietinės nomeklatūros liaupsintoju, kuris pasisiekimo sulaukė V. Putino valdymo laikais.
Kitas rubaltic.ru analitiku pristatomas karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas tikino, kad JAV ir sąjungininkai itin neišmintingai naudojo savo raketas, kurias numušė pasenę rusiški priešlėktuviniai gynybos kompleksai.
„O nauji netgi nebuvo įjungti. Tad amerikiečiai patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Idėjai, kad amerikietiška ginkluotė yra neįveikiama pastatytas kryžius“, – tikino K. Sivkovas, pamiršęs paminėti, kad pati operacija buvo sėkminga – JAV, britų ir prancūzų nurodyti taikiniai buvo visiškai sunaikinti. Neefektyvia Sirijoje panaudotą Vakarų šalių ginkluotę būtų galima vadinti tada, jei ši ginkluotė nebūtų sunaikinusi taikinių.
Pats rubaltic.ru straipsnio autorius taip pat negailėjo pagiežingos kritikos būtent JAV, nors antskrydyje dalyvavo ne tik amerikiečių, bet ir britų ir prancūzų pajėgos. Ir nors Sirijos režimo cheminių ginklų panaudojimo faktai jau ne kartą yra įrodyti, straipsnio autorius Aleksejus Iljaševičius užsiminė, kad tokia atsakomybė neva nėra įrodyta.
Be to, po paskutiniojo cheminio ginklo panaudojimo atvejį turintys tirti tarptautiniai inspektoriai dar prieš dvi savaites buvo pakviest į Siriją, tačiau į vietovę, kur panaudotos chlorino dujos, jiems leista patekti tik šį antradienį.
Sukeista priežastis su pasekme
Vis dėlto, straipsnio autoriaus teigimu, kalčiausias esą yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris dar pernai įsakė surengti smūgį Šairato bazei, nesulaukęs tarptautinių tyrėjų išvadų. Be to, kaip ir šį kartą, taip ir anuomet Rusijos pusė mėgino sumenkinti „Tomahawk“ padarytą žalą - esą pernai balandį Šairato bazę tepasiekė 23 raketos, nors jokių tokių teiginių įrodymų Rusija nepateikė.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos informacinio karo metu naudojama supainiojimo taktika. Nuolatinė dezinformacija gali visus supainioti ir žmonės pradeda arba pavargę nebesigilinti, arba kibti į smulkmenas. O taip gali atsirasti bejėgiškumo jausmas prieš informacinį srautą.
Tai, kad minėtieji tyrėjai vėliau patvirtino JAV versiją dėl Sirijos režimo panaudotų cheminių ginklų, rubaltic.ru autorius nutylėjo. Vietoje to, keliamas keistas klausimas.
Esą kaip „tarptautiniai tyrėjai atliks tyrimą, jei amerikiečiai, prancūzai ir britai subombardavo objektus, kuriuose buvo gaminamas cheminis ginklas?“ Tokiu būdu ne tik pripažįstama Rusijos kaltė, nesilaikant 2013 m. išsakyto pažado užtikrinti, jog Sirijos režimas atsisakytų cheminių ginklų, bet ir pamirštama paminėti, jog būtent rusų kariai blokavo tarptautinių inspektorių atvykimą.
Galiausiai straipsnio autorius visą kaltę dėl tarptautinės teisės normų nesilaikymo suvertė būtent JAV ir tiesiogiai pačiam D. Trumpui. Esą ne rusai, kurie kaltinami tarptautinės teisės pažeidinėjimais Gruzijoje ir Ukrainoje, o būtent JAV yra didžiausi agresoriai, nuo kurių reikia gintis. Pasirinkus tokią aukos poziciją bet kokie argumentai gali atrodyti nejautrūs ar nesupratingi.
Būtent todėl kaip mat iškelta ir sąmokslo teorija, kodėl JAV nesiryžo smogti tiems objektams, kuriuose buvo Rusijos karių. D. Trumpas, anot rubaltic.ru, tiesiog išsigando ir „nesiryžo peržengti savo raudonosios linijos, stoti į konfliktą su Rusijos“, todėl ir kalbų apie Trečiąjį pasaulinį karą neva neverta vertinti rimtai. Be to, D. Trumpą dar prieš pusantrų liaupsinusios Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos atstovas nepamiršo ir kritikos JAV prezidentui, kurį po smūgių Sirijai esą teremia 43 proc. amerikiečių.
Tiesa, vos parašęs apie tai, kad amerikiečiai nedrįsta peržengti raudonos linijos, jau kitoje pastraipoje autorius vėl grįžo prie minties, kad amerikiečiai „gali bombarduoti suverenią Siriją visiškai nebaudžiami“. Į tokią autoriaus citatą patys rusų tinklaraštininkai vos tik pasirodžius pirmosioms palydovinėms nuotraukoms iš raketų atakos Sirijoje, palygino jas su „legitimios Sirijos valdžios pakviestų“ Rusijos pajėgų bombardavimų padariniais.
Pavyzdžiui, Alepe arba Rytų Gutoje, kur per Sirijos režimo ir Rusijos aviacijos antskrydžius buvo sunaikinta beveik visa miestų infrastruktūra ir žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, Rusija naudojo tiek fosforo bombas, statines su sprogmenimis ar kasetinius sprogmenis.
Tokią Rusijos propagandos skleidėjų taktiką Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris nagrinėja informacinius karus, įvardijo, kaip priežasties ir pasekmės sukeitimu.
„Tai yra tradicinė Rusijos strategija, kai sukeičiama priežastis su pasekme, faktai ir argumentai išplaunami“, – teigė N. Maliukevičius.