Ar jūsų valstybei atrodo normalu, kad su įtakingais rusų orligarchais ir valdžios viršūnėle Kremliuje siejamo lietuvių verslininko įmonės gali pelnytis iš užsakymų Lietuvoje, net jei šios šalies žvalgyba uždega pavojaus lemputes: „neatitinka nacionalinio saugumo interesų“? Net po to, kai dėl sutarties su viena iš šių įmonių pareigų netenka Lietuvos karinių oro pajėgų vadas?
Tokius klausimus iškėlęs rusų tyrėjas Michailas Maglovas tikina susidaręs įspūdį, kad Lietuvoje visi viską žino apie verslininko Gedimino Žiemelio veiklą Rusijoje, tačiau keistai ignoruoja kai kurias svarbias detales arba tiesiog nesuveda galų. Būtent suvedęs galus žurnalistas ryžosi viešai iškelti klausimus.
Kone pusę metų trukęs M. Maglovo tyrimas paviešintas antikorupcinio projekto „Municipalinis skeneris“, prie kurio kūrimo prisidėjo ir 2015 m. nužudytas Rusijos politikas Borisas Nemcovas, puslapyje.
Tarp kitų G. Žiemelio verslo imperiją, jos toli siekiančius ir esą į ofšorinių bendrovių Kipre, Liuksemburge ar kitus akligatvius vedančius verslo ryšius užsimenama ir apie užsakymus jo bendrovėms Lietuvoje. Ir ne bet kokias sutartis, o šimtų tūkstančių eurų vertės sandorius su Lietuvos kariuomene. M. Maglovas atkreipė dėmesį, kad kol vienoms G. Žiemelio įmonėms užsidegdavo raudona šviesa, kitoms niekas iki šiol netrukdo.
Be BGS kariai liktų be kuro?
Pavyzdžiui, viena tokių įmonių - UAB „Baltic Ground Services“ (BGS), kuri priklauso G. Žiemelio „Avia Solutions Group“. BGS su Lietuvos kariuomene dar 2016-ųjų spalį pasirašė 130 tūkst. eurų vertės sutartį dėl reaktyvinių variklių kuro pirkimo. Tai nebuvo pirmas toks sandoris - nuo 2010 metų Lietuvos kariuomenė su BGS yra pasirašiusi net 7 sutartis už maždaug 663,5 tūkst. eurų. Kiekviena nauja sutartis dėl kuro tiekimo kas kartą būdavo vis didesnė.
Iš pirmo žvilgsnio problemos čia tarsi ir nėra. KAM atstovų teigimu, visi Lietuvos KOP orlaiviai kuru paprastai aprūpinami Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose, tačiau išimtinais atvejais Lietuvos kariuomenė yra numačiusi ir kuro papildymo galimybes Vilniaus, taip pat kaip ir Kauno ir Palangos, oro uostuose, kai orlaiviams yra būtinybė juose tūpti.
„Lietuvos kariuomenė 2016 m. balandžio 13 d. yra sudariusi sutartį su UAB „Baltic Ground Services“ dėl kuro pildymo Vilniaus oro uoste, kuri galioja iki 2019 m. balandžio 13 d. Pagal minėtą sutartį Lietuvos kariuomenei nėra privaloma išpirkti visą kiekį degalų, nes perkama pagal poreikį“, – teigiama pirmadienį atsiųstame KAM atsakyme.
Vis dėlto tame pačiame atsakyme taip pat pažymima, kad jeigu tokia sutartis nebūtų sudaryta arba ji būtų nutraukta, „didelė tikimybė, kad Lietuvos kariuomenės orlaiviai iš viso neturėtų galimybės apsirūpinti kuru (ir tūpti) Vilniaus oro uoste“.
Dar daugiau, KAM, teigdama, kad Vilniaus oro uoste yra ribotas kiekis tiekėjų, pripažįsta, jog BGS bent jau Vilniuje užėmusi itin reikšmingą kuro tiekimo paslaugų rinkos dalį. Kitaip sakant, kol kas KOP lėktuvai, tarp jų ir trys transportiniai C-27 „Spartan“, kuriais su VIP kapsule į užsienį neretai skraido Lietuvos valstybės vadovai, teoriškai gali priklausyti nuo BGS darbuotojų malonės.
Pavyzdžiui, anot KAM, nors ir žinomi trys tiekėjai, kurie teoriškai galėtų aprūpinti kuru, 2016 m. Lietuvos kariuomenės skelbtame konkurse dalyvavo tik UAB „Baltic Ground Services“.
„Tikėtina, kad kiti to nedaro dėl pernelyg mažų kiekių ir sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų“, – pabrėžiama KAM atsakyme DELFI. Be to, pareigūnai pažymi, kad ne visi Krašto apsaugos sistemos pirkimai susiję su nacionaliniu saugumu.
Be to, kuro pirkimas nėra įslaptintas sandoris, kurį sudarant tiekėjas turėtų turėti atitinkamą leidimą o viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti teisės aktai esą nenumato galimybės dėl bet kokios priežasties eliminuoti tiekėjus iš viešųjų pirkimų procedūrų ar nutraukti su jais sudarytas sutartis, tai neva patvirtina ir teismų praktika.
„Kuro užpildymo procedūra tiek civiliniams, tiek kariniams orlaiviams visuose oro uostuose yra vienoda, ir tai yra oro uostų prerogatyva – užtikrinti, jog jo teritorijoje veikiantys tiekėjai atitinka saugumo reikalavimus. Vilniuje, Frankfurte, Tbilisyje ar kitur – tenka rinktis iš tų oro uosto siūlomų tiekėjų“, – pridūrė Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
Sukūrė ne šiaip sėkmingą bendrovę
Anot M. Maglovo, jau Vilniaus oro uoste į akis gali kristi, viena vertus, įprastas, tačiau kartu ir susidomėjimą keliantis vaizdas. Kombinezonais vilkintys vyrai pila aviacinį kurą į lėktuvus, iškrauna bagažą, keleivius veža autobusais. Šaltą dieną speciali technika tirpdo ledą nuo orlaivių.
Šiuos, regis, kasdienius vaizdus vienija trys raidės: BGS. Po jomis slypi bendrovės pavadinimas - UAB „Baltic Ground Services“ (BGS) yra ne šiaip tarptautinė antžeminio orlaivių ir keleivių aptarnavimo bei aviacinių degalų tiekėja. Tai yra ir prieigą prie NATO orlaivių galinti turėti įmonė.
Iš pirmo žvilgsnio BGS – tai yra dar vienas sėkmingos lietuviško verslo istorijos pavyzdys. 2008 metais BGS tapo pirmąja Europoje ir viena iš dešimties pasaulyje antžeminio orlaivių ir keleivių aptarnavimo bendrove, kuriai buvo suteiktas ISAGO antžeminių paslaugų saugos ir kokybės sertifikatas.
Lietuvoje sėkmingai besiplečianti BGS užpernai gavo 68,4 mln. eur pardavimo pajamų – 57,5 proc. daugiau nei 2015 m. Pernai BGS pasirašė sutartį su „Lietuvos oro uostais“, kuriems nuo šių metų sausio vadovauja buvęs BGS atstovas Lenkijoje Marius Gelžinis.
Šiemet planavusi užimti ne mažiau kaip 30 proc. Vilniaus tarptautinio oro uosto krovinių rinkos, BGS neslėpė gerokai didesnių ambicijų. Šiuo metu BGS dirba ne tik Vilniaus, bet ir kituose pagrindiniuose Lietuvos oro uostuose, o taip pat Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje.
Paties G. Žiemelio tinklaraštyje skelbta, kad BGS, vykdanti antžeminį orlaivių ir keleivių aptarnavimą 16-oje oro uostų, iki 2018 metų pabaigos planuoja veikti net 20-yje Europos oro uostų, o per artimiausius kelerius metus išsiplėsti iki 35 bei darbuotojų skaičių padidinti iki poros tūkstančių. Planuojama, kad įsitvirtinimui naujose rinkose įmonė turės skirti apie 18 mln. eurų.
Tačiau BGS nėra vien sėkmės istorija. DELFI žiniomis, pernai liepą VSD priėmė sprendimą neišduoti BGS tiekėjo patikimumo pažymėjimo, leidžiančio dalyvauti įslaptintuose sandoriuose. Toks sprendimas gali pasirodyti, kaip perkūnas iš giedro dangaus arba smūgis BGS bei jį valdančių reputacijai. Tačiau iš tikrųjų tai tėra ne pirmas atvejis, kai VSD „Avia Solutions Group“ valdomai įmonei uždega raudoną šviesą.
Sutartys su kariuomene – viena po kitos
VSD sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. O ir tai, jog BGS darbuotojai Vilniaus oro uoste aptarnauja keleivius ir lėktuvus savaime nieko blogo nereiškia. Tačiau jei VSD sprendimas dėl BGS nepatikimumo liks galioti, galima oficialiai kelti įvairius klausimus.
Pavyzdžiui, kodėl vien tai, kad žvalgybininkų nuomone, nepatikima bendrovė užsiima tiek civilinių, tiek Vilniaus ar kituose oro uostuose besilankančių NATO karinių orlaivių kuro papildymu, nekelia abejonių Lietuvos kariuomenei?
Kol kas pagrindo abejoti BGS tarsi nėra. Tačiau VSD signalizuojamas nepatikimumo veiksnys gali atverti duris įvairiausioms teorijoms, ypač aiškinantis priežastis, kodėl VSD nusprendė nesuteikti patikimumo pažymėjimo BGS.
Pavyzdžiui, M. Maglovui pateikus užklausą, ar Lietuvos kariuomenė yra sudariusi sutarčių su kitomis G. Žiemelio valdomomis įmonėmis, paaiškėjo netikėti faktai.
Praėjus vos pusmečiui po paskutinės sutarties su BGS, Lietuvos kariuomenė 2016-ųjų spalį pasirašė preliminarią sutartį su „FL Technics“, kurios 100 proc. akcijų taip pat priklauso taip pat G. Žiemelio „Avia Solutions Group“. Įdomu tai, kad sutarties esmė - 60 mm minosvaidžių M-60 remonto darbai už 208 tūkst. eurų.
Tad kodėl remontuoti bulgariškus minosvaidžius pasirinkta orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikianti aviacijos bendrovė? Ir dar tokia, kuri, kaip ir BGS yra sulaukusi VSD dėmesio.
KAM teigimu, Lietuvos kariuomenės sutartis su „FL Technics“ tebuvo preliminari, tad jokių mokėjimų atlikta nebuvo. Be to, abipusiu susitarimu sutartis nutraukta 2017 m. balandžio mėnesį.
„Atkreipiame dėmesį, jog minėtas pirkimas neįslaptintas, tad pagal galiojančias procedūras nebuvo įstatyminės prievolės papildomai tikrinti tiekėjo patikimumą.
Taip pat pabrėžiame, jog pirkimo procedūros vykdytos laikantis Viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymo, kuris numato baigtinį sąrašą atvejų, kada tiekėjų pasiūlymai turi būti atmesti“, – pažymima papildytame KAM komentare.
Be to, toks formalus procedūrų ir įstatymo raidės laikymasis - ne vienintelė keistenybė. Mat ministerijos atsakyme taip pat pabrėžiama, kad „Krašto apsaugos ministerija taip pat inicijavo, o Ūkio ministerija parengė įstatymų pakeitimus, kurie leistų atmesti tiekėjus, jeigu jie ar jų teikiamos prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Vis dėlto nepastebėti, kad „FL Technics“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų KAM sugebėjo net 2 metus, per kuriuos pasirašė preliminarią sutartį su minėta bendrove. Jos pavadinimo kariškiai negalėjo negirdėti, mat jis skambėjo dokumente, kurį Krašto apsaugos viceministras turėjo svarstyti dar 2015 m.
Norėjo plėstis, sulaukė kaltinimų
Neatsitiktinai dar prieš 3 metus VSD veiklos ataskaitoje paminėta, kad G. Žiemelio netiesiogiai valdomos Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antrinė lėktuvų techninės priežiūros įmonė „FL Technics“ nėra patikima.
Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, į kurią įtrauktas ir KAM viceministras, 2015 m. svarstė UAB „FL Technics“ plėtros Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje klausimą.
VSD, vykdydamas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo nuostatas, pateikė savo surinktą informaciją komisijai, kuri ir nusprendė, kad „numatoma investicija neatitinka nacionalinio saugumo interesų.“
Po tokiu lakonišku išsireiškimu slypėjo įtarimą VSD sukėlę G. Žiemelio verslo ryšiai Rusijoje. Beje, šių jis pats niekuomet neslėpė, bet ir nedramatizavo.
Dar 2014 metais, kai visas pasaulis su siaubu stebėjo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir Kremliaus sukeltą karą Donbase, G. Žiemelis ėmė stiprinti pozicijas Rusijoje.
„Verslas turi būti apolitiškas. Čia, Lietuvoje, gal viskas labai sureikšminama, nes esame taškas tarp Rusijos ir Europos ir tas jautrumas dėl projekto Maskvoje...“, – 2016 m. interviu DELFI teigė G. Žiemelis, pats užsiminęs apie prieštaringai vertinamą Žukovskio oro uosto projektą.
Šis oro uostas, į kurio atidarymą atvyko pats Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, yra pirmasis Maskvos oro uostas, kurio pagrindinis akcininkas – užsienietis. 25 procentai ir viena valdančiosios bendrovės „Ramport Aero“ akcija priklauso Rusijos valstybinei korporacijai „Rostech“, o likusios – G. Žiemelio bendrovei „Avia Solutions Group“.
Iš G. Žiemelio įmonės statyto ir buvusio VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ vadovo Tomo Vaišvilos vadovaujamo Žukovo oro uosto buvo paleisti skrydžiai su „Uralo avialinijų“ lėktuvais į rusų okupuotą Krymą.
Lietuvos priekaištus dėl ryšių su „Rostech“ vadovu Sergejumi Čemezovu ir kad tokios pažintys ką nors reiškia, G. Žiemelis atmeta, nors S. Čemezovas yra ne šiaip artimas ir ištikimas Vladimiro Putino aplinkos oligarchas, bet ir buvęs KGB agentas, tarnavęs Drezdene kartu su pačiu V. Putinu. Be to, S. Čemezovas yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.
„Visur norint dirbti užsienyje reikia būti apolitišku. Taip pat, kaip sakoma, reikia prisitaikyti ir būti labai pragmatišku“, – tuomet sakė verslininkas DELFI. Vis dėlto būtent įvykiai Ukrainoje paskatino Lietuvos pareigūnus atidžiau pažvelgti į verslininkų ryšius su kolegomis Rusijoje. Dėmesio neišvengė ir „Avia solutions group“ įmonės.
Siekė dalyvauti įslaptintuose sandoriuose
Tai, ką interviu G. Žiemelis pavadino „mistinėmis priežastimis“, Lietuvos pareigūnai vadina svariais argumentais, kodėl jo įmonėms pateikta neigiama VSD išvada. Pastaroji sukėlė ir savotišką sniego gniūžtės efektą: tais pačiais 2015 m. „FL Technics“, Ūkio ministerijos sprendimu, buvo išbraukta iš NATO konkursų potencialių dalyvių sąrašo.
Jame esančios įmonės gauna informaciją apie NATO konkursus, o norėdamos juose dalyvauti, supaprastinta tvarka gali gauti patikimumo deklaracijas. „FL Technics“ tokį ministerijos sprendimą dar skundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė.
Dėl neigiamo VSD vertinimo „FL Technics“ taip pat neleista plėstis Šiauliuose, kur oro uostu naudojasi NATO oro olicijos ir kiti sąjungininkų orlaiviai. „Avia Solutions Group“ norėjo Šiaulių oro uoste pastatyti lėktuvų remonto bei dažymo angarus, taip pat svarstyta iš Vilniaus perkelti pilotų rengimo centrą.
DELFI žiniomis, „FL Technics“ dar siekė gauti ir tiekėjo patikimumo pažymėjimą, leidžiantį dalyvauti įslaptintuose sandoriuose. Tačiau iš VSD sulaukta išvados, kad bendrovė „FL Technics“ negali užtikrinti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, saugumo.
Be to, kita „Avia solutions group“ priklausanti įmonė – „Helisota“ 2016-ųjų pabaigoje taip pat pateko į nemalonę, mat paaiškėjo, jog Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnių „Mi-8T“ remontui viešąjį pirkimą laimėjusi įmonė „Helisota“ pasirinko subrangovus Rusijoje – „Uralo civilinės aviacijos gamyklą“.
Tuomet procesas buvo sustabdytas, o po pasitarimo tarp kariuomenės vado ir tuometinio krašto apsaugos ministro buvo priimtas sprendimas nuo tarnybos nušalinti įsakymą pasirašiusį Karinių oro pajėgų vadą plk. Audronį Navicką, kuris apkaltintas deramai neįvertinęs visų grėsmių.
Bet net ir po šių dviejų „Avia solutions group“ priklausančių bendrovių nesėkmių siekiant pasirašyti naujus sandorius Lietuvoje, didelių pokyčių neįvyko.
Pavyzdžiui, „FL Technics“ interneto svetainėje tarp skirtingų šalių suteiktų sertifikatų iki šiol puikuojasi 2014 metais Ūkio ministerijos išduota deklaracija dėl patikimumo, nors iš NATO konkursų dalyvių sąrašo įmonė jau seniai išbraukta.
„Avia solutions group“ reagavo žaibiškai
Beje, į patį M. Maglovo tyrimą „Avia solutions group“ reagavo žaibiškai. Antradienį „Avia Solutions Group“ išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė patirianti informacinę ataką.
„Įvairiuose informaciniuose Rusijos ir Ukrainos portaluose bandoma bendrovę sieti su vietos politikais, politinėmis struktūromis ar neįtikinamais įvykiais bei scenarijais. Atskirais atvejais net „braižomos schemos“ su įmonėmis, kurios nieko bendro neturi nei su „Avia Solutions Group“ veikla, nei su jos vykdomais verslo projektais.
Tenka pastebėti, kad Ukrainos ir Rusijos portaluose anoniminėse ar realiai neegzistuojančių autorių publikacijose nurodoma, kad „Avia Solutions Group“ tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje neva naudojosi privilegijomis ir bendradarbiauja su politiniais veikėjais. „Tiriamuosiuose straipsniuose“ nurodomi Lietuvos, Rusijos, Ukrainos politikai, kurie neva dalyvauja įmonės veikloje per tariamas įmones. Įvertinus šios dienos dviejų šalių politinę situaciją ir dviejų minimų valstybių santykius – sunku įsivaizduoti, kad tai net teoriškai galėtų būti įmanoma“, – teigiama pranešime.
Jame taip pat pažymima, kad su užsienio šalimis bendrovė turi tik komercinių interesų, o „Avia Solutions Group“ yra didelis darbdavys aviacijos sektoriuje, mokesčių mokėtojas ir daugelio šalių eksportuotojas.
„Konkurencinėje kovoje naudojami realybės neatitinkantys faktai, kurie viešai skleidžiami teršia įmonės vardą ir gadina reputaciją. Rekomenduojame ignoruoti tokio pobūdžio informaciją“, – pažymima pranešime, kur taip pat grasinama prieš tokios informacijos skleidėjus imtis teisinių priemonių.
