Beveik kasmet Lietuvoje valstybinių švenčių ar kitų svarbių datų metu pasipila išgalvotų, melagingų naujienų pliūpsnis. Tokių išgalvotų istorijų per pastaruosius kelerius metus pasirodė ne viena. Daugelio tokių istorijų galai veda į paslaptingą interneto trolių irštvą – mažiausiai nuo 2013-ųjų Sankt Peterburge veikiančią „Interneto tyrimų agentūrą“.

Tiesa, šiemet vasario 16-ąją pastarosios agentūros darbuotojams turėjo rūpėti visai ne Lietuva, mat JAV speialusis prokuroras Robertas Muelleris, tiriantis Maskvos kišimąsi į 2016 metų prezidento rinkimus, tądien pateikė oficialius kaltinimus 13 Rusijos piliečių ir trims bendrovėms vadovavus slaptai kampanijai, turėjusiai pakreipti balsavimo rezultatus Kremliui palankia linkme.

Kaltinamai pateikti būtent minėtai „Interneto tyrimų agentūrai“, jos vadovams ir darbuotojams. O pats kišimasis į JAV prezidento rinkimus tėra tik dalis kaltinimų, išdėstytų keliasdešimtyje lapų.

Kaltina nelegalia veikla

Manoma, kad šioje operacijoje, pavadintoje „projektas Lachta“, dalyvavo šimtai žmonių, dirbusių pamainomis, o jos biudžetas siekė milijonus dolerių. Kaltinamajame dokumente sakoma, kad JAV piliečiai, apsimetę šios operacijos darbuotojais, per socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Instagram“ skleidė turinį, pasiekdavusį „reikšmingą skaičių“ amerikiečių.

Ši grupė esą palaikė kontaktus su „nieko neįtarusiais“ D. Trumpo kampanijos nariais, bet jos platesnis „strateginis tikslas buvo pasėti nesantaiką JAV politinėje sistemoje“. Grupės kurtu turiniu per „Twitter“ dalydavosi du vyriausi D. Trumpo sūnūs – Donaldas jaunesnysis ir Ericas, taip pat kiti svarbūs jo kampanijos pareigūnai ir artimiausios aplinkos nariai.

Pabrėžiama, kad dalis kaltinamųjų melavo apie savo kelionių į JAV tikslus, ten užsiėmė nelegalia veikla. Pavyzdžiui, JAV teisėsaugos dėmesį ypač patraukė tai, jog kaltinamieji esą klastojo tapatybes, prisidengdami tikrų žmonių arba išgalvotais vardais, naudodamiesi jų asmeniniais dokumentais kūrė socialinių tinklų profilius ir grupes, kuriuose kurstė neapykantą, pjudė amerikiečius vienus su kitais, kūrė sąmokslo teorijas.

Amerikiečiai taip pat aktyviai kviesti į protesto akcijas, nukreiptas prieš Demokratų partijos kandidatę Hillary Clinton. Be to, vengdami JAV teisėsaugos dėmesio, rusai naudojosi „PayPal“ sąskaitomis, iš kurių apmokėjo savo nelegalią veiklą Amerikoje.

Kaltinamieji, anot JAV prokurorų, kartais elgėsi kaip slaptųjų tarnybų agentai – jie esą netgi turėjo planą, kaip Amerikoje esantiems jų sėbrams naudotis slaptais ryšio kanalais, sutartose vietose palikti telefonus arba suklastotus dokumentus. O kilus skandalui kaltinamieji, amerikiečių prokurorų teigimu, ėmė naikinti visus savo veiklos įrodymus.

Vis dėlto įrodymus nuo 2014-ųjų, kai savo veiklą prieš JAV pradėjo minėtieji veikėjai, amerikiečiams surinkti pavyko nesunkiai, mat kaltinamiesiems netrūko įžulumo ir įtikėjimo, kad yra nebaudžiami. Tai neturėtų stebinti, mat už kaltinamųjų bent jau netiesiogiai stovi Kremlius.

Nepaprastas V. Putino virėjas

Pavyzdžiui, kaltinimų rimtumą rodo tai, kad jie pateikti ne tik eiliniams programišiams, bet ir vienam iš Vladimiro Putino patikėtinių, prezidento asmeniniu virėju laikomam Jevgenijui Prigožinui. Tiesa, jis nėra paprastas virėjas.

Pastaruoju metu jis siejamas dar ir su Sirijoje nukautais „Vagner“ grupės samdiniais, mat būtent vienai jo bendrovių buvo pažadėta ketvirtadalis pelningų Sirijos naftos telkinių kontrolė. Šiuo metu minėtus telkinius prie Deir Al-Zoro miesto kontroliuoja JAV remiamos kurdų pajėgos.

Vagner grupė

J. Prigožino veikla ir ambicijos daug ką pasako apie šio asmens būdą. Šis du kartus už vagystes ir plėšimus nuteistas verslininkas iškilo iki vieno įtakingiausių V. Putino aplinkos žmonių. Pats milijonierius atsainiai įvertino JAV mestus kaltinimus. Esą, ko tik tie amerikiečiai neišsigalvoja.

„Amerikiečius itin lengva paveikti. Jie mato tai, ką nori matyti. Labai juos gerbiu. Visai neliūdžiu dėl to, kad atsidūriau šiame sąraše. Jei jie nori matyti velnią – tegul“, – teigė jis.

Tokia ramybe J. Prigožinas spinduliuoja neatsitiktinai, mat už sėkmingą karjerą ir „stogą“ Kremliuje gali būti dėkingas pačiam V. Putinui, kuris dar 1996 metais pamėgo lankytis pirmajame J. Prigožino restorane „Senoji muitinė“. Šį paryžietiško stiliaus restoraną verslininkas atvėrė investavęs šimtus tūkstančių dolerių, kuriuos esą uždirbo „iš prekybos dešrainiais“.

V. Putinas vėliau pamalonino J. Prigožiną, užsakęs rengti svarbius valstybinius priėmimus – čia 2001 m. V. Putinas pietavo su Prancūzijos vadovu, o po metų – su JAV prezidentu. Juos asmeniškai aptarnavo pats J. Prigožinas, kuriam vėliau patikėta organizuoti ir privačius V. Putino gimtadienio vakarėlius, rūpintis prezidento inauguracijos maisto tiekimu.

Po to pasipylė dar stambesni valstybiniai užsakymai – nuo maisto tiekimo Maskvos mokykloms iki 3 mlrd. dolerių vertės užsakymo maitinti Rusijos kariškius, laimėti ir valymo, komunalinių, kitų paslaugų paketai. Bet nuo 2013-ųjų J. Prigožinas minimas visai kitoje veikloje.

Kol vienos jo bendrovės maitino V. Putiną, vaikus ir karius, kitos, tokia kaip interneto tyrimų agentūra, melo, propagandos, išgalvotų naujienų srautu „maitino“ interneto vartotojus Rusijoje ir ne tik. Ir nors apie melagingų naujienų keliamą pavojų Lietuva ir kitos Baltijos šalys kalba jau ne vienerius metus, JAV šia problema rimčiau susirūpinta tik po 2016-ųjų prezidento rinkimų.

Kaltinimo dokumentuose pažymima, jog kol kas nėra nustatyta, kad minėtiems 13 asmenų bei organizacijoms pavyko pasiekti kokių nors reikšmingų rezultatų Amerikoje. Tačiau vien tai, jog JAV tyrėjai ėmėsi ryžtingų teisinių veiksmų ir aiškiai įvardijo kaltinamuosius, gali būti laikoma simboliniu smūgiu Kremliui. Ir ne tik dėl paties J. Prigožino.

Vertėjai – lyg slaptieji agentai

Prokurorų pateiktuose dokumentuose įvardijami asmenys ateityje gali sukelti netikėtų problemų ir niekuo dėtiems vertėjams iš Rusijos, jei tik jie paprašytų JAV vizų. Mat dauguma iš 13 asmenų, kuriems pateikti kaltinimai, esą tik vertėjavo.

Be pačios Interneto tyrimų agentūros vadovo Michailo Bystrovo, operacijas JAV planavusio jaunojo, trisdešimties vos sulaukusio informacinių technologijų specialisto Michailo Burčiko, jo veiklą JAV slapsčiusio IT specialisto Sergejaus Polozovo ir vėliau Kremliaus naujienų agentūrai RIA vadovavusiai Aleksandrai Krylovai, likę kaltinamieji įvardijami tik kaip „vertėjai“.

Ana Bogačiova, Marija ir Robertas Bovdos, Irina Kaverzina, Vladimiras Venkovas,Vadimas Podkopajevas ir Ceychunas esą vertė tekstus iš anglų į rusų kalbas.

Iš tikrųjų, kaip tikina JAV tyrėjai, minėtieji asmenys užsiėmė kita veikla. Pavyzdžiui, sutuoktiniai ir patyrę psichologai Bovdos socialiniuose tinkluose surengė tikrą spektaklį: ginčijosi tarpusavyje, prisidengdami vis naujais išgalvotais profiliais, nepailsdami rašinėjo komentarus, taip sudarydami arba išpūsdami įspūdį, kad JAV vyrauja gilus susipriešinimas, neapykanta H. Clinton, apie kurią rusai prikūrė įspūdingiausių sąmokslo teorijų. V. Venkovas buvo sukūręs kelis JAV politikų profilius socialiniuose tinkluose ir sugebėjo sukurti keliasdešimties tūkstančių sekėjų grupes.

Tuo tarpu „vertėjauti“ į Ameriką vykusi A. Bogačiova JAV elgėsi kaip slaptoji agentė: slapta rinko informaciją apie taikinius, analizavo duomenis ir padėjo rusams atrinkti silpniausias amerikiečių informacinės erdvės vietas, į kurias vėliau nusitaikė troliai. A. Bogačiova buvo įkūrusi ir kelias kompanijas, vienai kurių vadovavo kartu su verslo partneriu – Michailu Potepkinu, buvusiu Kremliui lojalaus jaunimo judėjimo „Našy“ komisaru.

Rusai Amerikoje išties smaginosi ir jautėsi nepažeidžiami, jie netgi sugebėjo nusamdyti JAV piliečius, vienas kurių 2016-ųjų gegužės 29-ąją prie Baltųjų rūmų su plakatu neakivaizdžiai pasveikino „trolių“ šeimininką. „Su 55-uoju, bose“, – skelbė plakatas, kurį laikiusiam amerikiečiui buvo sumokėta iš Interneto tyrimų agentūrai priklausančios sąskaitos.

„Vertėjams“ – pamainomis dirbantiems samdomiems troliams – vadovavęs jaunas, 27 metų azerbaidžianietis C. Aslanas valdė šimtus skirtingų „Twitter“ ir feisbuko paskyrų, tuo pat metu sugebėjo vadovauti kelioms skirtingoms bendrovėms ir patentuoti šimtus išradimų.

Tuo metu iš Ukrainos kilusio Glebo Vasilčenko patikti duomenys rodo, kad tokie samdomi troliai galėjo uždirbti apie 700 dolerių per mėnesį vien rašinėdami komentarus.

Tai, jog nelegaliai veikusių rusų trolių komentarai sėjo chaosą socialiniuose tinkluose, gali pasirodyti menkniekis, kurio įtaka JAV prezidento rinkimams, kaip dabar stengiasi įrodyti pats D. Trumpas, tebuvo niekinė.

Tačiau, JAV prokurorų manymu, minėtos rusų grupės nariai neatsitiktinai lankėsi ir uoliai darbavosi tose valstijose, kurių valdymas svyruoja tarp respublikonų ir demokratų.

Donaldas Trumpas

Ši grupuotė organizavo Trumpo rėmėjų susirinkimus Floridoje, Niujorke ir Šiaurės Karolinoje, tačiau didžioji šio darbo dalis – skleisti turinį, nepalankų H. Clinton ir D. Trumpo priešininkams respublikonams: Tedui Cruzui ir Marco Rubio.

Rusai pirko reklamas socialiniuose tinkluose ir kituose tinklalapiuose, kurių tikslas arba „aiškiai remti tuomečio kandidato D. Trumpi išrinkimą, arba aiškiai priešintis H. Clinton“. Kitos reklamos skatino juodaodžius ir musulmonus nebalsuoti. Manoma, kad šios grupės veiksmai lėmė sukčiavimą balsuojant keliose valstijose.

Papasakojo apie trolių darbą

Tokia Interneto tyrimų agentūros darbuotojams priskiriama taktika nesyk pastebėta ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, prieš pusantrų metų DELFI kalbinta suomių žurnalistė Jessikka Aro atliko tyrimą Sankt Peterburge, Savuškino gatvės 55-jame name, kur buvo įsikūrusi trolių ferma. Čia ji sugebėjo ištverti tris dienas.

„Patekti buvo nelengva ir viskas buvo labai slapta – pokalbio dėl darbo metu mums paaiškino, kad reikės rašyti įvairiomis, daugiausiai politinėmis temomis, kitaip sakant, „kurti turinį“.

Niekas iš darbuotojų nenorėjo ir neturėjo teisės šnekėti apie savo darbą, bet galiausiai mums pavyko gauti informacijos. Be to, vienas apsaugininkas aiškino, kad jis saugo ypatingą valstybinės reikšmės objektą, o ne šiaip „tyrimų agentūrą“, – pasakojo J. Aro.

Jos teigimu, vienas trolis dirba 12 valandų per parą, jį naktinės pamainos metu keičia kitas. Per dieną trolis turi išplatinti bent 50–100 žinučių per kelias skirtingas socialinių tinklų paskyras. Kartais jie įsivelia į ginčus patys su savimi – komentuoja tai, ką patys parašė.

Už nuolatinį darbą mokama maždaug 400 eurų per mėnesį. Pagautas trolis visuomet gali išsiginti – neva tai tėra jo asmeninė nuomonė, už kurią tikrai niekas nemoka. Esą nieko keisto, jei naktį po straipsniu vakarietiškos žiniasklaidos priemonėje atsiranda šimtai V. Putiną ginančių komentarų.

Darbavosi ir Lietuvoje

Būtent iš minėtos „tyrimų agentūros“ ar su ja siejamų internetinių informacinių tinklapių per pastaruosius kelerius metus liejosi melagingų žinučių srautas ir apie Lietuvą.

Pavyzdžiui, pernai gegužę Rusijos informacinėje erdvėje itin plačiai išplito straipsnis, pavadintas „Sąskaita už okupaciją: Rusija gali kaip mat sugriauti Lietuvos ekonomiką“. Straipsnis pasirodė viename, regis, niekuo neišsiskiriančiame Rusijos portale „New Inform.com“.

Beje, originalus, dalijantis socialiniuose tinkluose vis dar matomas straipsnio pavadinimas buvo dar aštresnis: „Atsakomieji Maskvos veiksmai Vilniui grasina visišku žlugimu: Lietuvoje to neištvers“.

Straipsniu esą reaguojama į dar 2000-ųjų pavasarį Lietuvos Seimo priimtą įstatymą, įpareigojantį Vyriausybę derėtis su Maskva dėl 1940–1990 metais trukusios SSRS okupacijos padarytos žalos atlyginimo. 1995 metais sudaryta komisija ją įvertino tuometiniais 80 mlrd. litų (23 mlrd.eurų).

Sovietinių lyderių gerbėja

Už tai, kad būtų reikalaujama kompensacijos už okupacijos metu padarytą žalą, 1992 metais vykusiame referendume pasisakė 90 proc. Lietuvos piliečių. Tačiau Rusija į derybas niekada nesileido ir nei skolos, nei Lietuvos okupacijos nepripažino.

Į tai Kremliaus trolių priedanga vadinamas New Inform.com“ atsakė „paskaičiavimais“, jog būtent Lietuva esą skolinga 65 mlrd. dolerių vien už sovietmečio investicijas ir 72 mlrd. dolerių už kitus infrastruktūrinius projektus.

„Tad galiausiai akivaizdus tas faktas, kad Lietuvos pretenzijos dėl kompensacijų už „sovietinę okupaciją“ gali skaudžiai atsiliepti šiai valstybei.

Rusija, kaip teisėta SSRS teisių perėmėja, logiškai bandys reikalauti savo piniginių ir kitų indėlių su procentais, kurie buvo investuoti Lietuvoje. Jei toks įvykių scenarijus bus realus, Vilnius kartu su visu valstybiniu 41 mlrd. eurų biudžetu kaip mat taps bankrutavusia šalimi. O Rusija gaus galimybę visiškai sugriauti jos ekonomiką“, – konstatuojama straipsnyje.

Be tokių interpretacijų ypač daug dėmesio sulaukė ir Kremliaus trolių aktyviai platinti straipsniai apie lietuvių partizanus kaip Holokausto vykdytojus, o ypatingo dėmesio susilaukė ir Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, kuriai troliai klijavo ir KGB agentės etiketę, ir kūrė nebūtas istorijas.

Pavyzdžiui, vienam valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ ideologui priklausantis tinklapis. vg-news.ru dar 2016-ųjų lapkritį pasirodė istoriją apie tariamą Baltijos šalių prezidentų telefoninį pokalbį su D. Trumpu. Lietuvos vadovė esą ėmėsi iniciatyvos ir paskambino išrinktajam JAV vadovui, tačiau neva grubiai pažeidė protokolą: prie pokalbio netikėtai prisijungė Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos vadovė Kersti Kaljulaid. Tuomet tik išrinktasis prezidentas D. Trumpas esą užčiaupė nemandagiai besielgusius Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentus. O tada baigė pokalbį.

O dar įdomiau tai, kad visą šį įspūdingą spektaklį neva matė ir garsiai CNN žurnalistei Christiane Amanpour interviu išklojo D. Trumpo kampanijos vadovė Kellyanne Conway, kuri asmeniškai susitarė dėl D. Trumpo pokalbio su D. Grybauskaite.

„Nėra nieko keisto, kad šios trys šalys taip elgiasi. Kai nėra nieko pozityvaus nei ekonomikoje, nei demografinėje srityje, nei kur kitur, krentanti kultūra užleidžia vietą precendento neturinčiam įžūlumui ir kvailumui“, – „cituojama“ CNN žurnalistė Ch. Amanpour.

Kremliaus propagandistų džiaugsmui netrukdė faktas, jog visa ši tariamo pokalbio istorija yra visiškas prasimanymas, mat tokio pokalbio tarp D. Trumpo bei Baltijos šalių vadovų tuo metu iš viso nebuvo. Tai DELFI patvirtino ir Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba, ir Ch. Amanpour.