Oficialiais duomenimis suskaičiavus pirmojo turo rezultatus tapo aišku, jog gegužės 7 dieną vyksiančiame Prancūzijos prezidento rinkimų antrame rinkimų ture dėl aukščiausio šalies posto kovą tęs E. Macronas ir M. Le Pen.
Centristas E. Macronas sekmadienį vykusiuose rinkimuose kol kas yra surinkęs 23,9 proc. balsų. Tiesioginė jo konkurentė, ultradešinioji M. Le Pen surinko 21,4 proc. balsų ir taip pat pateko į antrąjį rinkimų turą. Centro kairės kandidatas F. Fillonas liko trečioje vietoje su 19,9 proc. balsų. Nuo jo nedaug atsiliko komunistas J. L. Melenchonas su 19,6 proc. balsų.
Vis dėlto būtent Kremliaus atžvilgiu itin palankiai nusiteikusią M. Le Pen Rusijos žiniasklaida paskubėjo skelbti nugalėtoja.
„Laimėjo kovotoja prieš sistemą“
Pavyzdžiui, tinklapis lenta.ru, remdamasis RIA Novosti pranešimu, kuriame esą cituojami Prancūzijos Vidaus reikalų ministerijos duomenys, dar sekmadienio vakarą išplatino straipsnį su skambia antrašte: „Prancūzijos VRM pranešama apie Le Pen pirmavimą prezidento rinkimuose“.
Straipsnyje teigiama, kad „Nacionalinio Fronto lyderė“ surinko 24,15 proc. balsų, o jos varžovas E. Macronas – tik 21,43 proc. Tai esą buvo pirmieji oficialūs duomenys iš rinkimų. Tiesa, cituojamas RIA Novosti kukliai nurodė, jog tokius duomenis skelbė suskaičiavus vos 3,76 mln. Balsų. Iš viso balso teisę turi 47 milijonai prancūzų.
Oficiali Rusijos naujienų agentūra TASS net ir pripažinusi, kad M. Le Pen pirmame ture liko antra, pabrėžė, jog vis dėlto tai yra „rekordinis pasiekimas partijai, mat antrame ture už M. le Pen savo balsą atidavė beveik 7,7 mln. prancūzų“.
„Rinkimų kampanijos analitikai klausia, ar NF paneigti oponentų prognozes lemtingame antrajame ture gegužės 7-ąją ir peržengti ribą“, – svarstė TASS.
Straipsnyje išsamiai pristatyta M. Le Pen biografija, pažymėta, kad ji yra „kovotoja prieš sistemą“, kurią rinkimuose palaikė „25 proc. darbininkų, 27 proc. bedarbių ir 38 proc. smulkiųjų verslininkų“. Taip pat pabrėžta, kad trečdalis prancūzų žavisi NF idėjomis.
Be to, dar nesibaigus balsavimui Paryžiaus rytų kalbų ir civilizacijų universiteto profesorius, istorikas Andrejus Račinskis iškėlė sąmokslo teoriją, kad „net jei M. Le Pen pateks į antrą turą, jai neleis laimėti“.
„E. Macronas, kaip amerikietiškas kandidatas, yra reikalingas sistemai ir visos informacinės priemonės – radijas, televizija, internetas, visa bankinė sistema reiškia paramą būtent jam“, – tikino A. Račinskis.
Tuo tarpu šaltiniais Kremliuje besididžiuojantis ir aktyviai su Maskva bendradarbiaujantis portalas LIFE news pakalbino M. le Pen tėvą, NF įkūrėją Jeaną-Marie Le Peną, kuris „pakomentavo savo dukters pergalę pirmajame ture“.
„Jei Marine laimės abiejuose turuose, mūsų šalis palaikys draugiškus santykius su Rusija Marine ir aš esame Rusijos draugai“, – pareiškė NF įkūrėjas. Jis taip pat pakartojo, kad jo pozicija dėl Krymo nesikeičia – šis iš Ukrainos užgrobtas pusiasalis esą teisėtai priklauso Rusijai.
Meilė, paskatinta milijonais eurų
NF ir M. Le Pen meilė Rusijai neturėtų stebinti. Prieš dvejus metus M. Le Pen iš pradžių slapčia lankėsi Maskvoje, o informaciją, kad vienas Rusijos bankų yra skyręs 40 mln. eurų paskolą „Nacionaliniam frontui“ patvirtino ir pačios M. Le Pen partijos nariai.
Tokią informaciją pateikė laikraštis „Le Figaro“ ir teigė, kad Rusijos sostinėje prancūzų politikė susitiko su Rusijos Valstybės Dūmos pirmininku Sergejumi Naryškinu.
Tai ne pirmasis Prancūzijos dešiniųjų radikalų lyderės susitikimas su Rusijos Valstybės Dūmos pirmininku. 2014 metų balandį M. Le Pen jau buvo atvykusi į Maskvą, kur išreiškė paramą Rusijos įvykdytai Krymo okupacijai ir pasmerkė Europos Sąjungos Rusijai pritaikytas sankcijas. Praėjus keliems mėnesiams Rusijos sostinėje apsilankė ir jos tėvas Jeanas Marie Le Penas. Jis taip pat išreiškė pritarimą Rusijos veiksmams Ukrainoje.
Praėjusį kovą, rinkimų kampanijos įkarštyje, M. Le Pen vėl lankėsi Maskvoje, kur jau buvo šiltai sutikta ir priimta paties Rusijos lyderio Vladimiro Putino, tarsi ji būtų lygiavertė, jau išrinktoj Prancūzijos prezidentė.
„Žinoma, aš žinau, kad Prancūzijoje vyksta aktyvi rinkimų kampaniją. Mes nenorime kištis, bet pasiliekame teisę kalbėti su visų politinių grupių kandidatais, o M. Le Pen atstovauja sparčiai augančiais Europos politinei jėgai“, – tuomet susitikime aiškino V. Putinas.
Paskutinį draugiškumo pliūpsnį M. Le Pen prieš pat pirmąjį turą išreiškė du rusų dizaineriai – Alla Isakova ir Dmitrijus Doikovas, kurie sukūrė baltą pergalingą suknelę, pasiūtą specialiai NF lyderei.
Stengėsi juodinti varžovą
Rinkimų kampanijos metu Kremliaus informaciniai kanalai visaip stengėsi palaikyti M. Le Pen ir pilti purvą ant jos pagrindinių varžovų, pirmiausiai nuosaikaus E. Macrono. Jį Kremliaus propagandos ruporas „Sputnik“ balandžio pradžioje pavadino „JAV agentu“, kuris greičiausiai „atstovauja JAV finansų rinkų interesams Prancūzijoje“.
Kitame, lyg tyčia į prancūzų kalbą išverstame straipsnyje teigta, kad E. Macrono rinkimų kampaniją finansuoja Saudo Arabija. Šia melaginga istorija feisbuke pasidalijo arba kitaip platino net 100 tūkst. vartotojų iš, kaip spėjama, fiktyvių paskyrų.
„Sputnik“, RT ir kitų Kremliaus informacinių kanalų pastangos bet kokia kaina sustabdyti E. Macroną ypač suaktyvėjo pastaraisiais metais, ypač po to, kai vienu rinkimų favoritu ir Kremliui palankiu laikytas Francois Filllonas įsivėlė į skandalus ir jo reitingai ėmė smukti.
„Po to, kai Fillono reitingai ėmė čiuožti žemyn, o pro-europietiško ir pro-amerikietiško E. Macrono populiarumas ėmė augti, Kremliui lojali žiniasklaida ėmė pulti būtent E. Macroną“, – teigė „Atlantic Council analitikas Benas Nimmo.
Todėl nenuostabu, kad minėtieji kanalai jau pasiskundė negavę akreditacijų į E. Macrono štabą rinkimų naktį. Ne kartą užklausęs teikę „Sputnik“ ir RT nesulaukė atsakymų, o įžūliai į E. Macrono štabą patekti bandę RT „žurnalistai“ buvo tiesiog neįleisti arba išprašyti lauk.
Be minėtų kanalų ypač uoliai darbavosi su jais siejami vadinamieji troliai, kūrę fiktyvias paskyras socialiniuose tinkluose „Twitter“ bei „Facebook“.
Faktų tikrinimo projekto „Crosscheck“ įkūrėjas Samas Dubberly, kad jam teko gilintis ir neigti dešimtis melagingų istorijų, susijusių su E. Macronu. Tiesa, jis pripažino, jog įrodyti melagingų istorijų „rusišką“ kilmę nėra lengva.
„Neturime nieko, kas leistų kalbėti apie Rusijos įsikišimą, bet taip pat neturime ir to, kas paneigtų. Labai sunku nustatyti dezinformacijos kampanijos poveikį, ypač prieš balsavimą. Manau, kad tik vėliau galėsime išanalizuoti duomenis“, – teigė analitikas.