Pagaliau ir vokiečiai pagavo? Pripažino tai, ką jiems, o ir mums bandė paaiškinti bebaimė rusė, sovietinė disidentė V.Novodvorskaja, 1968-ųjų rugpjūtį vienintelė išdrįsusi protestuoti Raudonojoje aikštėje prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją.

„Problema – tauta, o ne Putinas. Putinas – tai veidrodis, kuriame atsispindi rusų tautos siela“, kartojo nepalaužiama kovotoja su Kremliaus, kad ir kokia vėliava virš jo kabėtų, barbarybe. Dabar tai pakartojo, ko gero, įtakingiausias pokarinės Vokietijos žurnalas.

Puškino ir Dostojevskio prisiskaičiusių tautinių rusofilių, skundus etikos inspektoriams dėl „gerų rusų“ įžeidinėjimo masiškai rašinėjančių vietinių Putino gerbėjų širdelės tik klekt klekt. Kaip ir didesnės dalies lietuvių politinio isteblišmento vyrų bei moterų, tupinčių ant sovietinės mokyklos unitazo su nuleidimo mechanizmu viršuje, širdys.

„Spiegel“ smūgiu iš baudos aikštelės prieigų kalė į rusų sielos vartų devyniukę. Nie-vi-no-vata-ja (ne-kal-ta vata aš), kaip sapne – be garso – klykia vata.

Mitui apie gerus, dvasingus rusus (dar rusų literatūrą, tarsi ta literatūra būtų kažkas tokio, ko dar gerokai iki rusų neturėjo anglai, amerikiečiai, vokiečiai, prancūzai, italai ir lenkai), kurie niekada nebuvo moraliai atsakingi nei už Ukrainos kazokų sostinės Baturino visų gyventojų išžudymą 1709 m., nei už 4 mln. vokiečių moterų išprievartavimą 1945 m., nei už 1940 m. Katynės, o dabar Bučos ir Olenivkos žudynes, mat jiems vis nesiseka su valdžia, – keli šimtai metų.

Kiekviena europiečių karta, įskaitant ir senąją, vidurinę bei jauniausią lietuvių kartą, puoselėja šį mitą. Be argumentų, logikos. Mito augintojai kažkuo panašūs į berniuką iš Tarkovskio filmo „Aukojimas“. Jis vis neša vandenį laistyti nudžiūvusį medį.

Ne vienam, žiūrėjusiam tą seną filmą, galėjo pasirodyti, kad medis tas šaknimis į viršų. Iki karo Ukrainoje tai dar buvo panašu į viršuždavinį – kuo beviltiškiau, tuo meniškiau. Bet dabar?
O juk nesudėtinga išsipainioti. Užtenka mąstymo pagal analogiją. Kaip tai buvo įmanoma, kad nacizmas ir masinio žmonių išžudymo kacetai galėjo atsirasti civilizuotos Europos širdyje, kultūros lopšyje, išauginusiame Goethę ir Hegelį? Šimtus tūkstančių kartų klausė suglumę vokiečiai ir nevokiečiai.

Bene pirmasis žiauriai atsakė rašytojas T.Mannas: Hitleris nebuvo tik vadas gangsterių gaujos, kuri jėga pavergė gerus, kultūringus ir demokratiškus vokiečius. Tie vokiečiai, kurie 12 m. rėmė Hitlerį, – tie patys gerieji vokiečiai. Būtina kalbėti apie vokiečių atsakomybę ir kaltę. T.Mannas parašė esė „Hitleris, mano brolis“. Kuris „gerųjų rusų“ parašys „Putinas, mano brolis“?

Vokietijos žydai, jau asimiliuoti vokiečių kultūros, XX a. nekėlė Vokietijai jokios problemos. Problema sau ir pasauliui buvo patys vokiečiai. Hitleris pasiūlė vokiečiams kraujo giminystės galią. Neapykanta žydams tapo nacionalinės integracijos veiksniu, o dalyvavimas žudynėse – bendruomenės bruožu. Dauguma vokiečių elito pritarė antižydiškiems Niurnbergo įstatymams.

Vokiečių ginčas dėl kaltės yra ginčas dėl tapatybės. T.Mannas rašo apie vokiečių sielos paktą su velniu, kuris gundė absoliutu – žadėjo absoliutų gėrį, grožį, tiesą. Sielos kaina.

Jei nacizmas buvo vokiečių tradicijos fenomenas, tai vokietis (ir nevokietis taip pat) klausimo, kaip tai galėjo atsitikti, neturėtų suplakti su garbingais savo kultūros ir edukacijos elementais. Kultūrinis nacių antisemitizmas kilo iš vokiečių tradicijos – bendruomenės idėjos, žmogaus idėjos. Nacizmas buvo jų absoliutizacija.
Prisiminęs šią T.Manno esė lenkų disidentas ir eseistas A.Michnikas po daugelio metų parašys, kad dėl to „protas buvo išjuoktas, Dievas pažemintas, o vadas tapo absoliutu – viena tauta, viena valstybė, vienas vadas. Vardan šios doktrinos buvo žudoma.“

Rusų problema taip pat nėra nei ukrainiečiai, nei NATO, į kurią Putinas buvo nieko prieš įstoti. Rusai, kaip ir vokiečiai praeityje, yra problema sau ir pasauliui. Vietoj vokiečių tradicijos įrašom „rusų didžiavalstybinis šovinizmas“, dabar apvilktas kamufliažine „russkij mir“ uniforma, vietoj žydai – ukrainiečiai, ir gaunam tą patį, ką rašė T.Mannas.

Tik būtina pasakyti, kad Putinas rusams pateikė lengvesnį tapatybės užganėdinimo planą, palyginti su Hitleriu, kuris iš visų vokiečių pareikalavo aukos. Bent iki šiol rusams nieko asmeniškai aukoti nereikėjo. Ukrainoje daugiausia žūsta rusų nukariautos tautos: buriatai, dagestaniečiai, tuviečiai, jakutai, čečėnai, Krymo ir Donbaso ukrainiečiai, dar vargšai iš Rusijos gilumos.

Maskvėnų ir peterburgiečių į karą fiureris nevaro. Putinas, it koks romėnų imperatorius Koliziejuje, veikia pagal planą „duonos ir žaidimų“.

Kodėl Putinas, nors karas seniai vyksta ne pagal jo planą, nepaskelbė ir nepaskelbs totalinės mobilizacijos? Dėl to paties. Putinas ir tauta – vieningi.

Tol, kol Putinas rusams nelieps eiti žudyti, tiksliau, dvėsti Ukrainoje, tol rusai su pasimėgavimu žiūrės per teliką, kaip žudomos ukrainiečių moterys ir vaikai. Fiureris garantavo duonos ir žaidimų, o ko daugiau reikia?

Koliziejaus įvaizdį pasufleravo ukrainiečių publicistas A.Polkvojus: „Baisiausia, kad Koliziejaus žiūrovai – visa Rusija. Sėdėk, žiūrėk, šlovink imperatorių. Nenori šlovinti? Pasirinkimas – arba sakai „aš prieš“ ir eini į kalėjimą, arba emigruoji. Kas norėjo, emigravo. Jei ne, dar gali tik žiopčioti Koliziejuje, miniai rėkiant „Šlovė imperatoriui!“ ar pritarinėti. Nes pratylėti nepavyks.

Aš ne pačios geriausios nuomonės apie Rusijos gyventojus. Pavadinti juos piliečiais liežuvis neapsiverčia. Jie pasirengę iškęsti viską. Bet keltis iš savo nusėdėtų, tegu ir pigiausių vietų ir eiti žūti į Koliziejaus areną, nes kažkas ten vergams gladiatoriams nepaėjo, nė už ką. Jau greičiau sudraskytų imperatorių į gabalus. Todėl mes kariaujame su barbarais.“

„Sinergijos“ tyrimas arba specialiai nesugalvosi: per 80 proc. rusų pritaria idėjai atgaivinti sovietinius brendus – automobilių, maisto, gėrimų, net drabužių, batų ir kosmetikos, kurių paprasčiausiai nebuvo.
Putinas naikina Ukrainą raketomis, o rusai, spoksodami į teliką nuo sofos, pritaria net Putino kamarilės kliedesiams. Ar dėl lengvesnio putiniško tapatybės užganėdinimo plano atsakomybės ir kaltės rusams tenka mažiau?

Intelektualai ir šiaip politiniai sukčiai, atmetantys moralinę kolektyvinę atsakomybę, dažniausiai remiasi H.Arendt ir K.Jasperso autoritetais. Bet Jaspersas, išskyręs kriminalinę, moralinę, metafizinę ir politinę kaltes („Kaltės klausimas“, 1965 m.), rašė: „Jei aš nedarau, ką galiu, kad sutrukdyčiau (nusikaltimą), aš taip pat kaltas.“

Ar krenta moralinė atsakomybė ant rusų tautos už Putino karą Ukrainoje? Taip. Kad ir už tai, jog dauguma rusų atsainiai leido sau nesidomėti politika. Sąskaita už politinį nebrandumą.

Tačiau ką rašinėja „gerieji rusai“? Vienas populiaresnių tvitų – piktintis Europa, kad pirko dujas, naftą ir taip užaugino Putiną, o dabar, matai, dėl karo kaltina visus rusus, įskaitant „geruosius“, kuriems atsako Šengeno vizas. Kokia neteisybė?

Europa turi savo kalčių. Bet Putiną parinko, o po to ilgai ilgai, net po Krymo ir Donbaso užgrobimo rinko ne lietuviai, lenkai ir ne vokietis su prancūzu, o rusai. Putinui dirbęs ekonomistas A.Illarionovas kartoja paskui Novodvorskają: Rusijos visuomenės problema – ne tik Putinas, bet ir rusiškasis imperinis šovinizmas, tiek valdžioje, tiek ir opozicijoje.“

Ką daro „gerasis rusas“ Venediktovas po to, kai Putinas išjungė radijo stotį „Echo Moskvy“ ir išmetė jį iš faterlando? Gina rusų kareivį, žudantį vaikus. Rusas kareivis nekaltas, kad Kremenčiuke ir Vinycioje raketos pataikė į prekybos centrus. Gerasis rusas Venediktovas interviu „Forbes Talk“ įtikinėja nedvasingus Vakarus, kad čia sovietinė raketa kalta, jog užmušta keturmetė Liza ir visi vaikų gydytojai, pas kuriuos ją vedė mama, nes raketos paklaida – 600 m.
Smulkmena, kad gerieji rusų karininkai sąmoningai paleido tą raketą į didelio miesto centrą, nors ir žinojo, kokia ji netaikli.

Esė „Putinas, mano brolis“ Venediktovas parašytų nebent tada, jei Putinas laimėtų karą. Gerasis rusas Venediktovas paprašytų fiurerio atleidimo už savo revizionizmą.

Rusijos teliko Koliziejuje abiem pusėms gerai. Putinas gauna legitimumą toliau vogti ir nuodyti, o rusų tautai kas – fiureris į karą per gvoltų nevaro, o jei ką kare nušauna, tam duos pinigų mašinikei.

Pasakyk dar, kad tokia tauta nėra moraliai atsakinga už žudynes Ukrainoje. Kurpiate skundą mielai etikos inspektorei? Pagalvokit, mielieji Putino kurmiai. Šįkart teks ginčytis ir su į vatą nebevyniojančiu vokiečių „Der Spiegel“: „Putinas ir yra rusų tauta.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)