Mano nuomone, besibaigiant kadencijai R.Žyliui derėtų atkreipti dėmesį į savo paties neįvykdytus pažadus. Panašu, kad metus miegojęs ir „sapnavęs“ savo paties emigraciją (apie tai viešai buvo užsiminęs) prieš antrąjį rinkimų turą ministras prabudo – jo sapną nutraukė realūs oponentų pasiūlymai, kaip keisti šalies ekonomiką, nuimant bent dalį naštos nuo eilinių šalies gyventojų pečių.
Konservatorių Vyriausybei derėtų patylėti, kai kalbama apie pinigų pravalgymo receptą. Padidinę valstybės skolą iki 50 milijardų litų, su pasigardžiavimu pravalgė ir skolintas lėšas, nes nesugebėjo laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšų, išjudinti programų, kurios duotų didesnę grąžą į biudžetą. Tuo tarpu eiliniams šalies gyventojams tenka žiūrėti ne į receptus, o į tuščią piniginę, kai joje nebelieka lėšų net būtiniausiems maisto produktams, nes visas pajamas suryja mokesčiai už šildymą.
Pats viešojoje erdvėje svaičiojęs apie emigraciją R.Žylius prieš pat antrąjį rinkimų turą tarsi prabudo. Neva socialdemokratai nepaaiškina, kaip skatins verslą. O juk ši konservatorių ir liberalų Vyriausybė dar 2009-aisias kaip vieną prioritetų buvo išsikėlusi verslo skatinimą . Primenu, ką kalbėjo pats R.Žylius žiniasklaidai: „Turime užtikrinti, kad Lietuvos verslas su visokiomis darbo vietomis galėtų įsikurti, augti, kad darbo vietų būtų visokių“.
Tai kodėl, gerbiamas ministre, būdamas valdžioje, nedetalizavote, kaip tą verslą skatinsite? Ir svarbiausias klausimas – kas trukdė tą daryti? Paklauskite mūsų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, ar palengvinote jų dalią. Ar sumažinote biurokratizmo tinklą, kuriantiems verslą, ar padėjote išsilaikyti tiems, kurie per sunkmetį buvo užspausti? O gal jums reikia detalių, kaip gyvena žmonės, jūsų valdymo metais netekę darbo, neišmaitinantys šeimų, priversti emigruoti?
Užuot taisiusi padėtį ir neapgalvotą karpymą bei taupymą keitusi į ekonomikos augimo ir vidaus vartojimo skatinimą, užuot pasistengusi „užsukti“ renovacijos programą, kuri būtų sukūrusi naujų darbo vietų, ši Vyriausybė trimituoja tą patį – „tęsime savo taupymo politiką“. O ką daryti iš minimalaus atlyginimo gyvenantiems Lietuvoje, kol jūs taupysite?
Pateikiant nuomonę apie socialdemokratų programą ponui R.Žyliui užkliuvo ir pasaulio ekonomistai. Gal Lietuvos ūkio ministras patarimus dalijančius žinomus šios srities specialistus laiko nekompetentingais? Nenuostabu, juk, anot šios Vyriausybės apologetų, tik Andrius Kubilius vertas ditirambų ir vietos vadovėlių puslapiuose.
Bet kažkodėl pasaulyje Nobelio premijos laureatu pasirinktas ekonomistas iš Graikijos Kristoferis Pisarides, kuris aiškiai sako, kad būtina investuoti į infrastruktūrą, į nedarbo mažinimą. Nobelio premijos laureato teigimu, ES valstybės turėtų imti pavyzdį iš Danijos, kurioje veikia „Flexicurity“ (lankstumo ir užimtumo garantijų) sistema. Pagal ją siekiama apsaugoti pačius dirbančiuosius, o ne darbo vietas.
Apie tai savo partijos programoje kalbame mes – kairieji. Į kairę atsisuka senojo žemyno valstybės. Tačiau kaip tai bus pasiekta konkrečiau galima kalbėti tuomet, kai jau yra aiški koalicija ir Vyriausybė, kai aiškiai matyti kiekvienai sričiai skiriama biudžeto eilutė. Beje, kalbant apie kitų metų biudžetą, pati Finansų ministrė Ingrida Šimonytė priminė: „jog iš tiesų pirmasis šių metų pusmetis atrodė pakankamai optimistiškai, tačiau prasidėjus antrajam, Finansų ministerija pastebėjo prastėjančius verslo lūkesčius, į kuriuos atsižvelgus buvo pablogintos ir ekonomikos augimo prognozės“. Tai dar kartelį norisi paklausti Ūkio ministro, kodėl jūsų pasirinktos ekonomikos politikos kryptimis ir detalėmis nesidžiaugia verslininkai? Optimizmas jau išseko.