Priešingu atveju jis teigia atsisakysiąs Darbo partijos pirmininko posto.
Tuo tarpu konservatorių atstovas, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys sako, jog MMA gali kilti ne daugia nei 50-60 litų per metus, mat kitaip išaugs nedarbas, įsisiūbuos infliacija, kils kainos.
Apie MMA didinimą V. Uspaskichas ir D. Kreivys diskutavo DELFI diskusijoje „Kas geriau?“
D.Kreivys: MMA galima didinti tik 50-60 Lt per metus
Konservatorius D. Kreivys teigia, kad bet koks MMA didinimas privalo būti susijęs su realiu darbo našumo augimu, kitaip tokie beatodairiški sprendimai, anot jo, sukeltų kainų augimą, eksportuojančios įmonių prekės taptų nebekonkurencingos užsienio rinkose, o to pasekmė – augantis nedarbas.
„Manau, kad šitas skaičius yra netgi labai pavojingas mūsų ekonomikai. Pirmiausia, ekonomikos teorija sako, jog darbo užmokesčio augimas, nepagrįstas realiu darbo našumo augimu, yra tiesioginis infliacijos šaltinis. Beatodairiškas MMA kėlimas iššaukia algų augimą visuose sektoriuose. Tai atrodo būtų lyg ir nieko, bet kaip minėjau – iš vienos pusės tai formuoja infliaciją, kelią lūkesčius vis tolyn ir įsijungia visa spiralė, kurią turėjome 2006-2007 m.“, - teigė buvęs ūkio ministras.
„Kita vertus, mūsų eksportas šiai dienai yra grįstas žemais darbo kaštais. Norime ar nenorime, taip yra. Todėl pakėlus MMA ir visoms algoms pasekus paskui, mes gausime, kad mūsų eksportas taps nekonkurencingas ir ims prarasti rinkas. Pradėjus prarasti rinkas, nedarbo skaičiai pradės didėti“, - pridūrė D. Kreivys.
Jo nuomone, MMA turi augti augant realiam darbo našumui, tai yra 4-5 proc. per metus.
„Mes tokį darbo našumo augimą turėjome 2011 m., taigi 50-60 litų per metus yra realus skaičius neiškraipant ekonomikos“, - sakė buvęs ūkio ministras.
Nepakėlęs MMA, žada trauktis iš DP pirmininko posto
Tuo tarpu V. Uspaskichas sako, jog MMA didėjimas iki 1500 litų kitų metų vasarą arba metų pabaigoje yra realus. Politikas teigia, kad neįvykdęs šio pažado jis yra pasiruošęs pasitraukti iš Darbo partijos pirmininko posto.
„100 proc. garantuoju, jeigu Darbo partija gaus pakankamai balsų, kad priimtų šitą įstatymą per du ar tris etapus, tai bus priimta. Pirmiausia, būtų neblogai nuo kitų metų sausio mėnesio pakelti iki 1200 litų. Tam pritarė visi verslininkai, kurie gamina eksportui. Į metų pabaigą arba vasarą reikia padaryti iki 1500 Lt ir mes tai padarysime. Maža to, sakiau, aš paliksiu Darbo partijos pirmininko mandatą, jeigu mes turėsime galimybę ir to nepadarysime – kalbu tiesiai šviesiai“, - aiškino V. Uspaskichas.
Politikas sako, kad didinti MMA žadėjo ir per 2004 m. rinkimus, ši nuostata, jo teigimu, buvo įtraukta ir į Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos socialdemokratų, „darbiečių“, socialliberalų ir valstiečių liaudininkų Vyriausybės programą.
Tryliktosios Vyriausybės programoje iš tiesų nurodyta, kad iki 2008 m. MMA turi padidėti iki 800 litų, tačiau Darbo partija 2006 m. birželį tapo opozicine partija, o koalicinė Vyriausybė žlugo.
Vėliau buvo suformuotas koalicinis socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamas ministrų kabinetas, kurį pusantrų metų rėmė opozicijoje dirbę konservatoriai.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2004 m. MMA siekė 500 litų, nuo 2005 m. liepos pakilo iki 550 litų, 2007 m. padidėjo iki 600 litų, o tų pačių metų liepos mėnesį pakilo iki 700 Lt.
Nuo 2008 m. sausio mėnesio MMA pakilo iki žadėtų 800 litų, o šiuo metu siekia 850 litų.
„Atsimenate, ką sakė 2004 m., kai mes rinkimų metu pasakėme, kad 60 proc. pakelsime minimalų atlyginimą, 40-50 proc. pensiją? Mus apšaukė populistais. Pažiūrėkite 2004 m. programą, aš pats esu vienas iš tos Vyriausybės programos autorių. Per tą kadenciją, pagal tą programą minimalūs atlyginimai išaugo du kartus, pensija taip pat. Ar tai sukėlė nors kokią blogybę? Ne. Todėl kad ateina laikas tą padaryti“, - teigė V. Uspaskichas.
DELFI primena, kad V. Uspaskichas 2004-2005 m. ėjo ūkio ministro pareigas A.M. Brazausko Vyriausybėje, tačiau buvo priverstas atsistatydinti, mat 2005 m. birželį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino jį supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus.
VTEK pakišo koją
ir buvusiam konservatorių ūkio ministrui D. Kreiviui. Jis iš šio posto pasitraukė 2011-ųjų kovą, nes VTEK pripažino jį nevykdžius įstatymuose nurodyto reikalavimo vengti interesų konflikto, mat skyrė europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė.