„Komitetas iš esmės pasakė, kad buvau pasyvi todėl, kad neišklausiau vaiko nuomonės. Pradiniame išvadų variante, kuris nebuvo priimtas, buvo nurodyta, kad vaiko nuomonė turėjo būti išklausyta po teismo sprendimo. Taigi atrodytų, kad galėčiau paneigti šį teismo sprendimą. Per susitikimus, kurie vyko Seime bent jau kartą per savaitę, kartais labai tiesiai, kartais per aplinkui būdavo pasakoma, kad iš esmės turėčiau suabejoti teismo sprendimu. Taigi buvo vienintelis tikslas – jo neįgyvendinti.
Šiandien sprendime sakoma, kad vaiko nuomonę turėjau išklausyti iki teismo sprendimo. Atkreipčiau dėmesį, kad ši byla prasidėjo 2008 m., o aš dirbti pradėjau tik 2010 m. ir įstatymas labai aiškiai sako: jeigu yra teisminė byla arba vyksta ikiteisminis tyrimas, kontrolierius neturi teisės kištis. Kitas dalykas – mergaitei buvo skirta teismo ekspertizė, t. y. ją išklausė aukščiausio lygio ekspertai. Taigi daugiau jau nėra kam ir išklausyti“, - teigė E. Žiobienė.
Anot vaiko teisių apsaugos kontrolierės, kaltinant jos vadovaujamą įstaigą pasyvumu, stengiamasi supainioti funkcijas, ką daro savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrius, ką daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ką daro Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.
„Mano supratimu, kontrolierius turi teisę kontroliuoti, tikrinti, kaip institucijos atlieka savo darbą. Ne vieną kartą yra kreiptasi į institucijas, į savivaldybę ir vaiko teisių apsaugos skyrius prašant pašalinti tam tikrus pažeidimus, taip pat imtis tam tikrų drausmės vertinimo dalykų, kai matomi akivaizdūs pažeidimai. Visa tai yra dokumentuota. Nemažai pastabų buvo ištaisyta, bet į paskutinę pažymą kol kas neturime visiškai jokių atsakymų.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados iš esmės yra politinės ir turi vieną tikslą – paneigti minėtą pažymą, nes aš savo pažymoje labai aiškiai pasakiau, kas ir ką padarė blogai arba netinkamai arba turėtų daryti kitaip. Šiandien komitetas pasakė, kad vaiko teisių apsaugos skyriai dirbo idealiai, ministerija dirbo idealiai, tik kontrolieriaus įstaiga kalta“, - sakė E. Žiobienė.
Paklausta, ar neketinanti atsistatydinti, vaiko teisų apsaugos kontrolierė sakė jau bandžiusi tai daryti, kai suprato, jog nesutaria su politikais, tačiau šiandien ji mananti, kad daro viską, ką jai leidžia įstatymas. Esą jei politikai mano kitaip ir turi tam teisinį pagrindą, gali patys imtis iniciatyvos ją atleisti.
E. Žiobienė nesiėmė spręsti, ar trečiadienį paskelbtos išvados prisidės prie teismo sprendimo, nurodančio grąžinti mergaitę motinai, vilkinimo, tačiau neabejojo, kad tai bus dar vienas akmuo į Lietuvos daržą Strasbūro Europos žmogaus teisių teisme, į kurį kreipėsi L. Stankūnaitė. Lietuva su šia byla susijusią medžiagą teismui turi pateikti iki gegužės pabaigos, o pati byla skubos tvarka gali būti svarstoma jau rudenį.
„Šitos išvados tikrai turės įtakos Strasbūro teismui. Politikai dar kartą leido padaryti daugiau nei turėtų, todėl dar labiau padidėjo valstybės žala“, - tikino vaiko teisių apsaugos kontrolierė.