Prieš keletą metų viena politikė „paleido“ į pasaulį žodį kaina. Tai kai tik pakyla kurio nors produkto kaina (nemalonus dalykas, bet vis tiek kirčiuoti reikia pagal 1 kirčiuotės taisyklę – kirtis niekada nešoka į žodžio galūnę), tuoj ir pradeda daugelis ekonomistų, prekybininkų šokdinti šį žodį – visuose linksniuose kirčiuoja gale.
O kur dar „naujadaras“ sezonai, per tris karalius, generolus (TV3), aštuoni laipsniai, svetainė, veidrodyje, Visagine (LTV), su chronometru (LNK). O kaip puikiai visi Lietuvoje atlieka tyrimus (nors reikia sakyti tyrimai, tyrimus)! Net nebejuokinga.
Nesu prisiekusi TV laidų gerbėja, bet labai apmaudu, kai iš eterio sklinda į visas puses ačiū labai („Naisių vasara“, 01-04, Z. Kelmickaitė,01-05, I. Šimukauskienė „Žvaigždžių duetai“, 01-29, R. Mikelkevičiūtė „Valanda su Rūta“, 01-27).
O juk taip paprasta imti ir pasakyti labai ačiū. Gal R. Vilkončiui, kažkada mokiusiam sakyti labai ačiū V. Pauliukaitį (deja, šios pamokos jis taip ir neišmoko), pavyks to išmokyti savo naująją kolegę.
Galima teisinti (tik ar verta) N. Jušką, sakantį, „kad atstovauti kultūrą" (dvi kalbos klaidos), nes jis – baleto žinovas, bet kaip pateisinti LNK filmo „Pavogta laimė“ reklamą: „grįžta, kad nubausti tuos".
Paauglių ypač žiūrimame seriale „Moterys meluoja geriau“ veikėjas džiaugsmingai taria: „Gerai, kad pakrovėją turite“. Žinoma, gerai – pakrovėjas (turėtų būti įkroviklis) sėdi namie, o apie duris dar vienas jaunuolis brazdinasi...
Serialo „Drąsos kaina“ anonse klausiama, „kas bus sekanti auka“ (= kita). Lyg tos aukos imtų ir įkyriai sekiotų filmo herojus. Kažkodėl dalis žinomų laidų vedėjų pamėgę žodžius tuom, kuom, nors nė viename lietuvių kalbos vadovėlyje toks variantas nepateikiamas.
Gaila, kad žinomi žurnalistai prašo savo pašnekovų: „Atsakykit, prašau, man dar į vieną klausimą“ (N. Pumprickaitė, 01-30). Juk taip gražiai lietuviškai galima paprašyti: prašau atsakyti, prašyčiau atsakyti...
O ką daryti su „Blic interviu“ „Šiaulių naujienų“ priede „Bulvaras"? Kelias vienas - keisti žaibo arba žaibišku interviu. Ir žinomam aktoriui R. Cicėnui nereikėtų užmiršti gimtosios kalbos. Perfrazuosiu žinomą posakį: „Įvaizdis – dar ne viskas, kalba yra viskas". Daugelis girdėjome, kaip puikusis improvizuotojas siūlė V. Rumšui: „Pasiklausk pas Robertą Petrauską“ arba džiaugėsi „ant kiek kerintis pasirodymas" buvo (TV3, 02-06).
Dauguma dejuoja, kokia sunki lietuvių kalba – girdi, ir rašyba sudėtinga, ir kirčiavimo išmokti neįmanoma, ir šiaip visokių nesąmonių prikuria kalbininkai. Bat ar tikrai taip yra? Juk tas, kas nori išmokti, tas ir išmoksta.
Tad ką daryti, kad mūsų žodis neverktų? Turbūt reikia rūpintis ne tik šukuosena, drabužiais, gestais, bet ir mąstyti, ką ir kaip kalbi.
Dažniau reikėtų pavartyti lietuvių kalbos žodynus, kalbos praktikos patarimus, o jei ir čia nerandame atsakymo – kreiptis į specialistus VLKK. Jie niekada neatsisako padėti.
Taigi, gerbiamos žvaigždės, žvaigždelės, žvaigždutės, vienos ryškiau, kitos blankiau šviečiančios Lietuvos padangėje, prisiimkite dalį atsakomybės dėl prastėjančios kalbos ir Jūs.
P.S. Gerbiamieji komentatoriai, kadangi „pas kiekvieną mumyse ateina metas“ (taip dainuoja I. Valinskienė ir E. Kučinskas) ką nors parašyti, prašyčiau rašyti komentarus taisyklingai, vengti rašybos bei skyrybos klaidų (kirčiuoti nereikia). Labai ačiū.