Rinkėjų aktyvumo rezultatai kol kas neleidžia tiksliai prognozuoti, ar savo valią rinkimuose pareikš daugiau nei pusė rinkėjų. Tokiu atveju, vienam iš kandidatų surinkus daugiau nei pusę balsų, antrasis prezidento rinkimų turas nebūtų rengiamas.
"Rinkėjų aktyvumas yra bene svarbiausias faktorius. Jei bus peržengta 50 proc. riba, tokiu atveju išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad užteks vieno turo", - BNS sekmadienį popiet sakė T.Janeliūnas.
14 valandą rinkimų apylinkėse buvo balsavę 26,15 proc. rinkėjų. Pernai per Seimo rinkimus, kada aktyvumas siekė 48,59 proc., tuo metu buvo balsavę 24,92 proc. rinkėjų.
"Tendencijos rodo, kad gali lemti vienas, daugiausia du procentai balsų, ir šitas apsisprendimas gal ir bus nulemtas paskutinėmis valandomis", - sakė T.Janeliūnas.
Politikos ekspertas sakė neatmetąs galimybės, kad kai kurie rinkėjai tikslingai neina į rinkimus, tikėdamiesi antrojo turo.
"Gali būti, kad kai kurie rinkėjai tikslingai neina į rinkimus, tikėdamiesi antrojo turo, kai kurie galbūt gana racionaliai skaičiuoja savo balsus ir sprendžia, kad jų balsas gali būti reikšmingesnis ne pirmajame, o antrajame ture", - teigė T.Janeliūnas.
TSPMI docento nuomone, jei antrasis prezidento rinkimų turas įvyks, jame rinkimų kova turėtų būti "aštresnė ir konkretesnė" nei prieš pirmąjį turą.
Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo penktą kartą renka prezidentą.
Į valstybės vadovo postą kandidatuoja 7 politikai: Socialdemokratų partijos iškeltas pirmininkas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas Valentinas Mazuronis, ekspremjerė Kazimira Prunskienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Konstitucijoje numatyta, kad per pirmąjį prezidento rinkimų turą kandidatas išrenkamas, jeigu dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų jis gavo daugiau kaip 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jei prezidentas nebus išrinktas sekmadienį, antrasis prezidento rinkimų turas vyks kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.