Didžiausias skirtumas tas, kad jo storis yra tik 0,25 milimetro – 2,5 karto storesnis už paprastą popieriaus lapą. Taip yra todėl, kad naudojamas plastikas, o ne stiklas, kaip įprastuose skystųjų kristalų monitoriuose. Plastiko panaudojimas taip pat reiškia, kad ekranas yra ne toks trapus.
Ekranas veikia elektrostatinės energijos absorbcijos ir išspinduliavimo principu. Vaizdui perduoti naudojamas tarp dviejų plastiko lapų paskirstytas toneris. Tai dar vienas didelis skirtumas nuo LCD monitorių – vaizdas išlieka ekrane netgi tada, kai jis išjungiamas. Energija reikalinga tik kuriant vaizdo fragmentus. Vadinasi galutinis energijos suvartojimas yra labai mažas.
Pristatytas bandomasis modelis yra dar tik ankstyvoje kūrimo stadijoje, tačiau Japonijos bendrovė “Canon” tikisi, kad pirmieji ekranai prekyboje pasirodys 2001 metų pabaigoje. Jie bus nespalvoti, skiriamoji geba palyginus maža. Tačiau bendrovės specialistai jau kuria ir spalvotus modelius, kurių skiriamojo geba bus iki 200 dpi. Jie prekyboje turėtų pasirodyti 2007 metais.