Darbus dalinsis žmonės ir dirbtinis intelektas
„Šiuo metu organizacijos fundamentaliai keičiasi. Vyksta darbo persiskirstymas tarp žmonių ir dirbtinio intelekto sistemų. Rutininius darbus anksčiau ar vėliau perims mašinos, o inovacijos, naujos užduotys, kurios iškyla reaguojant į kintančias situacijas, liks žmonėms. Taigi, pagrindinė darbuotojo užduotis tampa prisitaikyti prie to, kas nauja ir nepažįstama, vadinasi, nuolatos mokytis ir mokytis greitai“, — sako D. Baltrušaitis.
„McKinsey“ yra paskaičiavusi, kad 75–375 mln. darbingo amžiaus žmonių iki 2030–iųjų privalės įgyti naujų įgūdžių ir pakeisti savo užimamas pareigas vien tam, kad galėtų prisitaikyti prie vis sparčiau tobulėjančių technologijų atnešamų pokyčių. O „Pasaulio ekonomikos forumo“ (angl. World Economic Forum) duomenimis, per ateinančius du metus dėl dirbtinio intelekto vystymosi 85 mln. darbo vietų dalysis robotai ir žmonės. Tačiau prognozuojama ir tai, kad atsiras apie 97 mln. darbo vietų, pritaikytų bendradarbiauti ir žmonėms, ir dirbtiniam intelektui.
Vis augantis technologijų naudojimas reikš, kad nuolat keisis darbo vietose reikalingi įgūdžiai, o tuo pačiu reikalingus įgūdžius turinčių darbuotojų stigs. Apklaususi 18 tūkst. žmonių iš 15 pasaulio šalių „McKinsey“ išskyrė tris kertinius, nepriklausančius nuo darbo srities ir pareigų, ateities įgūdžius:
1. Suteikti darbui didesnę pridėtinę vertę nei dirbtinio intelekto sistemos.
2. Mokėti naudoti technologijas.
3. Gebėti prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir darbo pobūdžio ir sąlygų.
Akivaizdu, kad esminis gebėjimas – kalbėtume apie technologinį raštingumą ar empatiją, gebėjimą kurti tarpusavio ryšį, spręsti konfliktus (kuo žmogus ir duoda didesnę pridėtinę vertę nei automatiškai dirbančios mašinos) – šiandien ir ateityje yra noras ir įgūdis nuolat mokytis.
Skatina lojalumą
„Pažangios organizacijos jau kuris laikas yra supratusios nuolat besimokančio darbuotojo vertę ir stengiasi tam sudaryti kuo palankesnes sąlygas, — pasakoja Vadovų konferencijos EBIT organizatorius. – Turėdamos prie pokyčių gebančius prisitaikyti žmones, jos yra atsparesnės krizėms. Pati kompanija išlaiko konkurencingumą nuolat kintančiose aplinkybėse, pavyzdžiui, pandemijos atveju. Kai darbuotojai yra įpratę nuolatos mokytis, vadinasi, keistis, naujas darbo sąlygas jie priima lengviau ir iššūkius paverčia galimybėmis.“
Kitas dalykas, kad tokios organizacijos išlaiko konkurencingumą, pritraukiant darbuotojus. „Gallup“ duomenimis, net 87 proc. mileniumų, kurie po poros metų sudarys maždaug pusę darbo jėgos, teigia, kad organizacija, kuri siūlo galimybių mokytis, yra būtent ta, prie kurios jie norėtų prisijungti.
Prieš kurį laiką kompanijos „Salesforce“ atliktas tyrimas parodė, kad net 70 proc. darbuotojų įsitikinę, jog, jei darbdavys suteiktų daugiau galimybių mokytis, tai paskatintų jų produktyvumą ir įsitraukimą į darbą. Galimybių mokytis atvėrimas taip pat skatina lojalumą – du trečdaliai darbuotojų teigė, kad yra labiau linkę likti dirbti kompanijoje, kuri nuolatos investuoja į mokymus, nei toje, kuri darbuotojų švietimu nesirūpina.
Verslo psichologas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuolat kelti darbuotojo kvalifikaciją ir padėti jam kilti į vis aukštesnes pareigas įmonei naudingiau, nei samdyti naujus žmones. Dargi Z kartai, kuri yra artimiausia darbo rinkos ateitis, turėti darbe mentorių yra be galo svarbu. Taip organizacijų viduje „užsiauginami“ vadovai.
Nerimas likti be darbo
„Nuo nuolat kintančių technologijų įvaldymo iki susitvarkymo su stresu būdų – viskam reikalingos žinios. Be kita ko, vis masiškiau prienamas dirbtinis intelektas tampa akstinu mokytis ir patiems darbuotojams – tai būdas išlikti paklausiu darbo rinkoje“, – kalba CONFINN vadovas.
Kai samdo darbuotoją, darbdaviai analizuoja jau turimus kandidato įgūdžius, bet jiems labai svarbu ir žmogaus gebėjimas įgyti naujų. „Potencialas augti yra labai svarbus kiekvienai organizacijai, o noras mokytis parodo, kad darbuotojas galės tai daryti. Apskritai, didžioji dauguma darbdavių norą mokytis nurodo kaip vieną svarbiausių minkštųjų įgūdžių, kurį turėtų turėti darbuotojas“, – pastebi verslo psichologas.
Be kita ko, „Zety“ atlikto tyrimo duomenimis, 34 proc. kompanijų, kurios ieškojo darbuotojų, galinčių užimti aukštesnes vadybos pozicijas, gebėjimą greitai mokytis įvardijo kaip svarbiausią minkštąjį įgūdį, jaunesniųjų specialistų pareigoms užimti – 52 proc. įmonių.
Štai įvairios apklausos rodo, kad beveik pusė darbuotojų nerimauja, kad per ateinančius kelis metus neteks dabartinio darbo arba nesusiras kito būtent todėl, kad jiems pritrūks naujų įgūdžių. Mokymasis darbuotojams leidžia pasijusti saugesniais dėl ateities tiek pačioje organizacijoje, tiek darbo rinkoje.
Beje, mokymasis, naujų įgūdžių įvaldymas ir dėl to sulaukiamas įvertinimas iš darbdavių, kolegų, padeda labiau savimi pasitikėti, auginti savivertę, kas skatina darbuotojo geresnę savijautą, o tuo pačiu produktyvumą ir motyvaciją siekti rezultatų.
Smalsumas – pagirtinas
Anot Baltrušaičio, iš esmės darbuotojas pats iš savęs turėtų būti motyvuotas mokytis, bet darbdaviui reikėtų suprasti, kaip svarbu motyvaciją stiprinti.
„Vienintelis ir pagrindinis kiekvieno vadovo iššūkis yra motyvuoti savo darbuotojus. Kai yra motyvacija, gali įvykti bet kas. Kai sakau „motyvuoti“, turiu omenyje, padaryti taip, kad darbuotojui rūpėtų organizacija ir jos ateitis. Panagrinėjusanglų kalbos žodį care (liet.k. – rūpestingumas), kuris ateina iš lotynų kilmės cura (liet. rūpestis, priežiūra), matome, kad tą pačią šaknį turi dar vienas angliškas žodis — curiosity (liet. smalsumas). Smalsumas yra variklis, kad žmonės mokytųsi, bet jie bus smalsūs, kai jiems rūpės. Mano patarimas vadovams: pagalvokite, ar jūsų darbuotojams rūpi ir ką jūs galėtumėte padaryti, kad jiems rūpėtų? Dar ne taip seniai, kol mūsų visų nesupurtė pandemija, pagrindinis motyvacijos šaltinis dažniausiai būdavo pinigai. Šiandien motyvacijos šaltiniais tampa laisvė rinktis, iššūkiai ir resursai jiems spręsti, o juos išsprendus, – pripažinimas ir darbuotojo pastangų įvertinimas“, — pokalbį baiga verslo psichologas.
