Žmogiškųjų išteklių valdymo ekspertų komandos „People Link“ partneris Matas Martinkėnas pranešime sako, kad pagrindinis iššūkis 2023 metais bus išlaikyti stiprius darbuotojus ir pritraukti naujus geriausius talentus.
Anot jo, išlaikyti specialistus padės:
Aiški vadovų komunikacija. Darbuotojai nori žinoti, kas vyksta su įmonės rezultatais, rinka, kiekvieno darbuotojo pozicija ir pan. Neaiški ir neskaidri komunikacija skatina galvoti apie darbovietės keitimą.
Tvarumas, gerovė ir socialinė atsakomybė. Tiek darbuotojų emocinis nuovargis po COVID-19, tiek karas paskatino darbuotojus galvoti, ką ir kaip su tuo daro jų įmonės. Darbuotojai tikisi, kad įmonės aktyviai komunikuos apie šias temas ir skatins iniciatyvumą, veikimą.
Nuotolinio įdarbinimo startuolio „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liina Laas pranešime dalijasi savo įžvalgomis apie ateinančių metų darbo rinką:
Kelios darbovietės (pasirinktinai). Darbuotojai vis labiau pamėgo lankstų darbo laiką ir neprisirišti prie nustatytų darbo valandų, ypač dabar, kai darbas nuotoliu tapo kasdienybe. Toks lankstumas neretam jau suteikė progų dirbti ne vienoje darbovietėje, ir atrodo, kad besinaudojančių tokia galimybe tik daugės.
Darbostogos. Dirbti keliaujant po pasaulį? Dabar tai realybė, ir atrodo, kad jau tapo norma, kuri artimiausiu metu jau nieko nestebins. Žmonės gali dirbti nuo sofos ir net iš nuostabių plūduriuojančių namų Maldyvuose.
Lanksčios atostogos. Kadangi įmonėse daugėja darbuotojų iš skirtingų valstybių, vis dažniau žmonės nori patys nuspręsti, kokios šventės jiems aktualios ir kada jie nori atostogauti, o ne vadovautis visiems vienodu kalendoriumi.
Lankstumas ir laisvė išliks prioritetais. Šiandieniai darbuotojai ypač vertina lankstumą, o žodžiai „darbo ir gyvenimo pusiausvyra“ tapo neatsiejami. Tad darbovietės ir toliau turi ieškoti būdų, kaip šį poreikį patenkinti, siekdamos pritraukti talentų.
Karjeros posūkiai. Anksčiau buvo labiau siekiama kilti karjeros laiptais, o dabar vis daugiau žmonių nusprendžia kardinaliai keisti savo darbo specifiką ir išmėginti jėgas visai kitoje specialybėje. Tai yra galimybė darbovietėms leisti darbuotojams ne tik augti atliekant savo pareigas, bet ir pamėginti pakeisti departamentus, prisijungti prie skirtingų projektų, atliekant kitokius vaidmenis, jei tik darbuotojas išsako tokį poreikį.
Nauja pareigybė – nuotolinių komandų vadovas (angl. Chief Remote Officer, CRO). Kadangi darbas nuotoliniu būdu išlieka, CRO pavadinimas tampa vis dažnesnis. Dauguma tokių vadovų darbo aprašymų apima gebėjimą valdyti nuotolines komandas, rengti asmeninius susitikimus, galimybę prisitaikyti prie skirtingų laiko juostų, ruošti strategijas, kurti efektyvius vidinius kanalus.
Kova dėl talentų tęsis. Kai kurie šiuolaikiniai darbuotojai dirba vienoje įmonėje tik kelis mėnesius, iki gauna patrauklesnį kito darbdavio pasiūlymą. Tad kova dėl talentų išlieka arši, o darbovietės turi gerai įvertinti savo konkurencingumą.
Mažesnis poreikis turėti biurą. Nuotoliniam darbui įsigalint, vis daugiau darboviečių sprendžia klausimą, kiek darbuotojams reikalingas pastovus biuras. Jauniausia auganti karta, įsiliejusi į darbo rinką, gali išvis nežinoti, ką reiškia dirbti biure.
Darbuotojai vertina praktiškumą. Nuotolinių darbuotojų apklausa parodė, kad žmonės, dirbdami nuotoliu, sutaupo daugiau nei kada nors anksčiau dėl sumažėjusių kelionių į darbą, išlaidų maistui. Daugiau nei 64 proc. atsakė, kad padidino savo santaupas dirbdami iš namų. Tad turėdami galimybę nevykti į biurą darbuotojai ja noriai naudosis ir toliau.
***
Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.
