Kelionėse derindamas darbą su laisvalaikiu atrado ne tik kitokį gyvenimo būdą, bet ir savo antrą pusę

„Darbostogos praturtina akiratį, o kartu ir asmeninį gyvenimą“, – per ekraną iš Berlyno šypteli Darius Šnioka, IT bendrovės klientų aptarnavimo srities vadovas. Kelionėse, derindamas darbą su laisvalaikiu ir hobiais, jis atrado ne tik naują, kitokį gyvenimo būdą, bet ir savo antrąją pusę.

Ilgas darbostogas užsienyje IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ dirbantis Darius pirmąkart išbandė pernai, kuomet visą mėnesį praleido Tenerifėje. Šiais metais, sutaręs su darbdaviu, nusprendė Kanarų saloje pabūti ilgiau – nusipirko bilietą į vieną pusę ir vasarį išvyko.

„Jaučiau, kad noriu ten praleisti daugiau laiko, tik nežinojau, kiek. Tenerifę pasirinkau neatsitiktinai, ten renkasi viso pasaulio tinklinio žaidėjų bendruomenė, tai – mano gyvenime svarbią dalį užimantis hobis. Galimybė kiekvieną vakarą prisijungti prie pietiniuose salos paplūdimiuose vykstančių tinklinio švenčių ir nulėmė tokį pasirinkimą“, – pranešime žiniasklaidai paaiškina pašnekovas.

Darbostogos reiškia atsakomybę

Derinti darbą su laisvalaikiu gerokai palengvina laiko skirtumas: Tenerifėje yra 2 valandomis mažiau, taigi pradėjus darbą 6 val. ryte, vėlyvą popietę, 15–16 val., jau galima užversti kompiuterio ekraną ir ruoštis į paplūdimį.

Iš Atlanto vandenyno salos Darius grįžo gegužę, tačiau gimtinėje ilgai neužsibuvo – išvyko į Vokietiją, kur gyvena jo draugė, su kuria santykius užmezgė tų pačių darbostogų metu. Tiesa, ir čia vienoje vietoje jie nesėdėjo – aplankė Berlyną, Diuseldorfą, Liubeką, Hamburgą.

„Natūraliai susiformavo visai naujas gyvenimo būdas. Keliaudamas ir toliau jo mokausi: susipažindamas su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, kompanijų, skirtingų specialybių, sužinau, kaip jie subalansuoja nuotolinį darbą su savo pareigomis. Man atrodo, svarbiausia yra suprasti, kad darbostogos reiškia ir atsakomybę: turi laikytis nustatyto grafiko, laiku atsikelti, netingėti dirbti, nors už lango 30 laipsnių šilumos ir šviečia saulė, o vandenynas vos už šimto metrų. Ir nebandyti apgauti nei savo darbdavio, nei savęs – tai nėra atostogos, tik aplinkos pakeitimas“, – sako pašnekovas.

Formatą atrado kartu su darbuotojais

Galimybę neribotai dirbti iš ten, kur patogu, Dariui suteikia darbdavio pasirinktas hibridinio darbo modelis kodiniu pavadinimu „11:1“. Jo esmė – 11 savaičių galima dirbti kaip ir kur nori, o 1 savaitę būtina atvykti į biurą. Kitaip sakant, vieną kartą per ketvirtį visi vieno padalinio ar projekto kolegos turi susitikti gyvai. Šį Lietuvoje unikalų hibridinio darbo modelį įmonės personalo vadovė Akvilė Kazlienė neseniai pristatė personalo konferencijoje „HR Week“.

Bendrovė, kurioje dirba 230 darbuotojų, kurių dauguma programuotojai, ieškojo visus tenkinančio sprendimo.

„Dar po pirmojo karantino ieškojome darbuotojams tinkamo formato. Bandėme tris dienas dirbti biure, dvi – namuose. Ir nors nemažai darbuotojų norėjo grįžti į biurą, toks grafikas tenkino ne visus: kas išsikėlė gyventi į kitą miestą, kas vasarą norėjo leisti sodyboje. Kortas dar labiau sumaišė antrasis karantinas, po kurio norinčių grįžti į biurą gretos visai išretėjo“, – sako A. Kazlienė.

Bendrovė nusprendė pačių darbuotojų paklausti, kada ir kaip jie norėtų eiti į biurą. Sulaukta daugybės pasiūlymų, patarimų bei idėjų, kaip tai būtų galima įgyvendinti ir galiausiai apsistota prie „11:1“ darbo modelio.

Pasak A. Kazlienės, pirmosios gyvų susitikimų savaitės pasiteisino. Kadangi į biurą atvyksta visi komandos nariai, jaučiamas savotiškas šventinis šurmulys – vieni kitų pasiilgę kolegos tarpusavyje bendrauja, juokiasi, geria kavą, keliauja kartu pietauti ar net leisti laiką kartu po darbo. Naujiems darbuotojams taip pat lengviau įsilieti į kolektyvą.

Į biurą grįžta šurmulys

„Susitikimai biure yra svarbūs tam, kad atkurtume socialinius ryšius, nes jie yra tarsi nematomi kolektyvo „klijai“, padedantys palaikyti gerus santykius, atmosferą. Būtent tokią funkciją ši savaitė ir atlieka – pastebime, kad dirbti iš namų grįžę darbuotojai bendrauja ir bendradarbiauja efektyviau, darbai vyksta greičiau“, – pranešime teigia personalo vadovė.

Kad naujasis darbo modelis veiktų sklandžiai, reikėjo ir pasiruošti: įvertinti rizikas, apibrėžti nuotolinio darbo Lietuvoje ir užsienyje taisykles, įskaitant įvairius nenumatytus atvejus, numatyti išimtis, kurių pozicijų specialistai darbostogomis naudotis negali arba turi gauti vadovų leidimą ir panašiai. Visa tai palengvino ir specialistų samdymą kitose Europos šalyse, neatidarant fizinių biurų svetur. Beje, įdarbinti užsieniečiai kartą per ketvirtį taip pat turi atvykti į bendrovės biurą.

A. Kazlienė pabrėžia, kad „11:1“ modelis yra tik viena iš hibridinio darbo alternatyvų, kurią ir pati bendrovė dar testuoja. Kaip ir kokiu dažnumu kviesti darbuotojus į biurą, priklauso nuo daugelio aplinkybių, pradedant įmonės veiklos pobūdžiu, poreikiais, baigiant kolektyvo dydžiu. Aišku viena: jei darbuotojai atsisako grįžti į biurą, vadinasi, pasirinktas modelis neveikia.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.