Perdegimą nulemti gali ir asmenybė

Tyrimų bendrovės „Gallup“ duomenimis, net 67 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra susidūrę su perdegimo sindromu, kurį sukelia lėtinis darbo vietos stresas. Verslo psichologės Lauros Rimkutės teigimu, šių dienų darbo rinkos pandemiją gali nulemti dviejų rūšių priežastys. Pirmosios – organizacinės, tokios kaip didelis darbo krūvis, nepakankamas darbuotojų įvertinimas, bendruomeniškumo stoka, prastas mikroklimatas darbovietėje ar asmeninių ir organizacijos vertybių nesutapimas. Visgi, nemažiau svarbios ir asmeninės žmogaus savybės, galinčios paskatinti perdegimą.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad be organizacinių priežasčių perdegimas labiau gresia tam tikromis asmeninėmis savybėmis pasižymintiems žmonėms. Perfekcionizmas, jautrumas, vidinis kritiškumas – vienos savybių, kurių „savininkai“ yra imlesni perdegimo sindromui. Taip pat jis pasireiškia pasižymintiems pesimistišku mąstymu, nemokantiems prašyti pagalbos, bijantiems suklysti. Šios savybės ir atitinkamai susiklosčiusi aplinka organizacijoje gali nulemti perdegimą“, – teigia L. Rimkutė.

Ji pastebi, kad perdegimas neatsiranda akimirksniu, o vystosi palaipsniui ir paliečia kone visas žmogaus gyvenimo sritis.

„Pradiniame perdegimo etape žmogų kamuoja emocinis ir fizinis išsekimas, įvairūs negalavimai, ligos, miego sutrikimai, dingęs apetitas. Jis gali jausti chronišką nuovargį, sunkias emocijas, gali prasidėti depresija. Vėliau seka cinizmas ir atsiribojimas nuo kolegų, bandymas visomis pastangomis izoliuoti save nuo aplinkos. Laiku nesiėmus atitinkamų veiksmų ateina trečiasis etapas, kai žmogus visiškai praranda efektyvumą, jį apima beviltiškumas, apatija. Galų gale to neapsikentęs žmogus dažnai apsisprendžia viską mesti ir išeiti iš darbo“, – perdegimo etapus apibūdina L. Rimkutė.
Laura Rimkutė

Žalą jaučia ir organizacija

„Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovo Mindaugo Šestilo teigimu, negalima laukti kol perdegimo išvargintas darbuotojas ant stalo padės prašymą atleisti iš darbo, o pirmieji to požymiai gali būti aiškiai pastebimi pakitusiame darbuotojo elgesyje.

„Pirmuosius perdegimo ženklus lengviausia pastebėti tada, kai darbuotojas, anksčiau buvęs aktyvus ir iniciatyvus, tampa apatiškas. Kasdienis darbas jam pasidaro neįdomus, tuo nevengiama garsiai pasidalinti ir su kolegomis. Gilėjančios problemos indikatoriai – padažnėję ir pailgėję nedarbingumo laikotarpiai, net mitybos pokyčiai ar fiziniai skausmai. Komanda tokio kolegos veiksmuose taip pat gali pastebėti nepasitikėjimo savimi, motyvacijos trūkumo ar išsisukinėjimo nuo atsakomybės požymių“, – pasakoja M. Šestilo.

Pasak jo, be asmeninių perdegimo kamuojamo darbuotojo išgyvenimų, to įtaka stipriai jaučiama ir pačioje organizacijoje.

„Visų pirma, mes norime ir keliame tikslą, kad mūsų darbuotojai jaustųsi subalansuoti, būtų pailsėję, ir mėgautųsi tuo ką daro mūsų organizacijoje. Nė viena įmonė nenori turėti pavargusių ar išsikvėpusių darbuotojų – tai nenaudinga nei įmonės rezultatams, nei jos kultūrai. Nemotyvuotas darbuotojas neatliks užduočių efektyviai, nebus pasiekti išsikelti tikslai, o tai gali kenkti tiek finansiškai, tiek strateginei įmonės plėtrai. Nuo perdegusio darbuotojo psichologiškai kenčia ir visa komanda, kurios mikroklimatas yra veikiamas negatyvių minčių. Taip pat gali nukentėti ir įmonės įvaizdis – tokie darbuotojai yra linkę pasiskųsti draugams bei artimiesiems, taip apie organizaciją sudarydami tam tikrą įvaizdį rinkoje“, – teigia M. Šestilo.

Nuo atviros organizacijos iki streso valdymo įgūdžių

Ekspertų teigimu, perdegimo sindromas Vakarų visuomenėse yra vis dažnesnis reiškinys, tad kur kas daugiau dėmesio turi būti skiriama ir jo prevencijai šių dienų organizacijose. Pasak M. Šestilo, svarbiausia užbėgti įvykiams už akių ir organizacijoje kurti atvirą, pasitikėjimu grįstą kultūrą.

„Darbuotojai turėtų nebijoti pasidalinti savo jausmais ir pripažinti, kad jaučia įtampą ar mato, jog gali nebeįgyvendinti savo užduočių bei perdegti. Jie taip pat turi jaustis saugiai tokia informacija dalindamiesi su vadovu, neabejoti dėl darbo vietos saugumo net ir neatlikus užduočių dėl streso, per didelio darbų kiekio ar kitų priežasčių“, – teigia M. Šestilo.
Mindaugas Šestilo

Prie perdegimo prevencijos, M. Šestilo teigimu, gali prisidėti ir darbuotojams suteikiamos naudos, tokios kaip sveikatos draudimas ar psichologo konsultacijos, o taip pat iniciatyvos skatinančios burtis į bendruomenes, rengti renginius ar rasti bendrų hobių ir taip kurti vertingus socialinius ryšius.

Verslo psichologė L. Rimkutė pastebi, kad perdegimui kelią užkirsti gali ir asmeninės darbuotojų pastangos. Jos teigimu, prie to prisideda net ir teisingi miego ir mitybos įpročiai ar malonia veikla pradėtas rytas.

„Perdegimo prevencijoje ypač svarbu išmokti sustoti nepaisant darbų kiekio, nusibrėžti ribas. Taip pat patartina nuolat lavinti įgūdžius, padedančius kovoti su stresu, kokybiškai atsipalaiduoti, nesureikšminti dalykų. Vieniems tai padaryti gali padėti medituojant pradėta diena, kitiems – laikas gamtoje su šeima bent valandai namuose pamirštant išmaniuosius įrenginius“, – apie būdus išvengti perdegimo pasakoja L. Rimkutė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją