Namų tvarkymo paslaugos ar nevaisingumo gydymas – kaip atrodo išskirtinės naudos darbuotojui ir kas jų sulaukia

Pasaulinės tendencijos darbo rinkoje perdėliojo net tik darbdavių, bet ir darbuotojų prioritetus, o kartu ir darbdavių jiems teikiamas naudas. Įmonių žvilgsnis ir šiemet krypsta į naudas, susijusias su žmogaus psichologine sveikata bei emocine savijauta, tačiau pasaulinės tendencijos diktuoja ir visiškai naujas motyvavimo priemones, tokias kaip namų tvarkymo paslauga, įmonės akcijų suteikimas ar net lėšų nevaisingumo gydymui kompensavimas.

Kaip keičiasi motyvacinės sistemos ir naudų paketai organizacijose visame pasaulyje? Kokias darbdavio teikiamas naudas darbuotojai vertina labiausiai? Įžvalgomis pranešime spaudai dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė Raimonda Alonderienė bei „Mercer Marsh Benefits“ įmonės atstovė, darbuotojų naudų grupės vadovė Lina Taranenko.

Emocinė gerovė išlieka prioritetu

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ Žmonių ir organizacijos vystymo direktorės Raimondos Alonderienės teigimu, organizacija į darbuotojų gerovę turi žiūrėti įvairiapusiškai. Žmogus turi jaustis gerai fizine, emocine, asmeninio augimo bei socialine prasme.

„Į visus šiuos elementus atsižvelgiame, galvodami apie kiekvieną komandos narį. Rūpestis žmonėmis yra kiekvieno vadovo darbas. Tad laimi tos kompanijos, kurios supranta stiprios organizacinės kultūros ir stiprių vadovų svarbą. Vadovai nuolat ieško sprendimų, kaip išsiskirti rinkoje ir užtikrinti visokeriopą darbuotojų gerovę. Šiuo laikotarpiu IT rinka yra kaip niekad įkaitusi, tad analizuojame ir ieškome tokių sprendimų, kurie užtikrintų kiekvieno darbuotojo gerą emocinę ir fizinę sveikatą bei leistų žmogui augti profesine prasme, padėtų gerai jaustis komandoje. Tačiau būna situacijų, kai vieniems svarbi nauda gali visiškai nemotyvuoti kitų. Dėl šios priežasties stengiamės turėti įvairų naudų krepšelį ir nuolat tikriname, kas darbuotojams yra svarbu. Kasmet atliekame apklausą, skirtą įvertinti esamas naudas ir išgirsti naujus darbuotojų lūkesčius. Pastebėjome, kad darbuotojams yra svarbu turėti daugiau papildomo laiko atsikvėpti, todėl kiekvienam pridėjome kelias papildomas atostogų dienas“, – patirtimi dalijosi vadovė.

R. Alonderienė akcentuoja, kad organizacijoje jau keletą metų iš eilės labiausiai vertinamos naudos išlieka tos pačios – sveikatos draudimas ir papildomos atostogų dienos. Taip pat daugeliui kandidatų įspūdį daro suteikiamos neribotos psichologo konsultacijos.

„Teikiame neribotas galimybes naudotis psichologo ir psichoterapijos paslaugomis, siūlome sveikatos draudimą, padengiame sporto klubo abonementą, skiriame biudžetą komandų stiprinimo renginiams ir pan. Viena populiariausių naudų, kuria taip pat labai didžiuojamės – tai kartą per mėnesį asmeniniam darbuotojo tobulėjimui skiriama diena „Self Learning Day“, kurios metu jis gali visą dieną skirti savo kompetencijų tobulinimui, nevaržomai mokytis arba tą dieną skirti savanoriškai veiklai. Sistemiškai žiūrime į visą naudų paketą ir stengiamės labai atsakingai galvoti apie kiekvieną žmogų ir jo motyvavimą bei kaip pagerinti visos organizacijos komandos būseną“, – sako direktorė.

Darbuotojai įvertina ne vienadienius bonusus

Pasak R. Alonderienės, naudos darbuotojams neturėtų apsiriboti nemokamais pietumis ar kažkokiu vienu populiaru bei vienadieniu bonusu. Skani kava, nemokami pietūs, renginiai ar pilnas šaldytuvas skanėstų – tai jau higieniniai dalykai, kurių nereikėtų laikyti kaip papildomomis naudomis darbuotojams.

„Kartais atrodo, kad naudų paketas – kaip kava ofise. Kol aparatas veikia, net apie tai nepagalvoji. Tačiau kokia sumaištis, kai tas aparatas sugenda. Iš dalies naudos yra kaip higiena, tačiau pačios jos nebūtinai motyvuoja. Gana didelė mūsų kolegų dalis aktyviai sportuoja ir šiaip mėgsta bendrus komandinius renginius. Natūralu, kad šiems dalykams skiriamas nemažas biudžetas. Nustebinti galima visada, tik klausimas, kokį poveikį turės tie siurprizai. Kažkam burbulinė vonia biure bus malonus netikėtumas, o kitam darbuotojui – tokia nauda neatrodys patraukli. Kita vertus, turime ir konkrečių pavyzdžių organizacijoje, kai darbuotojas prisijungė dėl to, kad mes taikome itin palankias psichologinės sveikatos užtikrinimo priemones arba mūsų kompensuojamas sporto klubas yra netoli jo namų.

Vis dėlto mes stengiamės nesikoncentruoti į vieną konkretų dalyką, kaip tik geras sveikatos ar gyvybės draudimas, kurį kiekvienais metais atnaujiname, atliepiant darbuotojų poreikius. Norime matyti sistemiškai bendrą žmogaus būseną. Naudų paketas mums reikalingas toks, kuris užtikrintų įvairovę ir kad mūsų komandos narys būtų net tik laimingas, bet ir sėkmingas savo darbe. O tam yra būtina palaikyti ne tik jo emocinę, fizinę būseną, bet ir suteikti galimybes tobulėti, augti, bendrauti ir įsitraukti į organizacijos socialines iniciatyvas“, – įsitikinusi įmonės Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė.

IT sektorius ir toliau diktuoja madas

R. Alonderienė pabrėžia, kad IT sektorius yra dideliu žingsniu priekyje bendrosios rinkos kontekste, o didelė konkurencija dėl darbuotojų verčia įmones investuoti į darbuotojus ir gerinti jų darbo aplinką. Ateidamas į naują įmonę darbuotojas ir organizacija tarsi „pasirašo“ psichologinį kontraktą. Darbuotojas tikisi, kad bus išpildyti jo lūkesčiai ir tai nebūtinai yra tik finansiniai ar tokie, kuriuos įmanoma verbalizuoti.

„Tai gali būti ir psichologiniai, ir vertybiniai, ir tokie lūkesčiai, kuriuos labiau jaučiame nei pasakome. Savita kultūra bei naudos, kuriasi IT sektoriuje, tad nedaugelis įmonių gali pakonkuruoti su jų kuriamu šiuolaikinio žmogaus gyvenimą atspindinčiu mikroklimatu bei galimybe įsigyti įmonių akcijų ar opcionų. Šio sektoriaus darbuotojų poreikiai skiriasi nuo daugelio tad ir naudos siūlomos atitinkamai kitokios. Organizacija sutinka tuos lūkesčius išpildyti. Ilgai organizacijoje dirba tie žmonės, kurie jaučia, kad ir toliau pildomos psichologinio kontrakto sąlygos: ir tos, kurios buvo sutartos ateinant, ir tos, kurios atsirado naujai, o organizacija nori ir gali jas atliepti. Bet kuris darbuotojas nori būti svarbus, gauti dėmesio ir daryti tai, kas jam ar jai patinka. Tad IT sektoriuje derybinė galia, daugeliu atveju krypsta ne į darbdavio, bet į darbuotojo pusę. Darbuotojas nori būti svarbus kaip asmenybė – su visomis žmogiškomis savybėmis, veiklomis po darbo, šeima ir panašiai, o darbdavys šiandien turi tai suprasti ir atliepti“, – įsitikinusi vadovė.

Lietuvoje naudų kultūra dar tik formuojasi

Anot „Mercer“ atstovės L. Taranenko, Lietuvoje vis dar turime besiformuojančią naudų kultūrą. Daugelis darbdavių atsisakė jau nebeveikiančių motyvavimo schemų ir pereina prie naujų. Šiame procese pagrindinė tendencija – jų kiekio augimas bei įvairovė. Įmonės atliktame pasauliniame tyrime pastebimas tiesioginis ryšys tarp naudų kiekio ir darbuotojų produktyvumo, energingumo bei lojalumo įmonei, atsižvelgdamos į tai, įmonės vis drąsiau žengia šiuo keliu.

„Prieš penkerius metus naudų penketuke vyravo tokios motyvacinės priemonės kaip kompanijos organizuojami renginiai, komunikacijos ryšio priemonių suteikimas, įmonės automobilis, kursų, seminarų susijusių su darbo pareigų atlikimu ugdymas, ar mokymų susijusių su darbo funkcijomis apmokėjimas, įvairios vienkartinės išmokos. Tačiau šiandien šis penketukas jau yra gerokai pakitęs. Įmonės automobilio populiarumas užleidžia vietą kitoms naudoms, tokioms kaip lankstus darbo grafikas, galimybė tam tikrų pareigybių darbuotojams dirbti iš namų, hibridinis darbo modelis. O sveikatos draudimas tampa populiaresnis už vienkartines išmokas, dalyvavimas konferencijose, investicijos į darbuotojų ugdymą, asmeninių gebėjimų tobulinimą vejasi seminarų bei konferencijų, susijusių su darbo funkcijomis populiarumą“, – vardija L. Taranenko.

Anot pašnekovės, tarptautinės aukštųjų technologijų bei farmacijos įmonės yra labai aiškios lyderės naudų paketų suteikimo srityje. Sparčiai populiarėja programos, leidžiančios darbuotojui gauti ne tik psichologinę, bet ir teisinę pagalbą, pasikonsultuoti finansų bei mokesčių klausimais.

Populiarėja individualus dėmesys žmogui

„Pamažu į Lietuvą ateina ir kitokios naudos, kurios dar nėra tapusios „higiena“ tokios, kaip namų tvarkymo paslaugos, darželio, auklės paslaugų apmokėjimas, galimybė neribotai dirbti iš užsienio, darbostogos ar nevaisingumo gydymas. Tačiau labai svarbu, kad kiekvienas darbdavys pasirinktų tokias naudas, kurios atlieptų konkrečius jų darbuotojų poreikius bei jiems priimtinus būdus ir finansines galimybes. Idealu, kai galima duoti viską be apribojimų ir daug pasirinkimo galimybių, tačiau verčiau koncentruotis į labiausiai veikiančias sistemas ir į savo komandos narius“, – akcentuoja papildomų naudų ekspertė.

L. Taranenko pabrėžia, kad anksčiau daugelis papildomų naudų buvo nukreipta į darbdavio interesų gynimą bei įmonės tikslus: renginiai, automobilis, telefonas – tai darbo priemonės, kelionių, nelaimingų atsitikimų draudimas, galiojantis tik darbo metu – tai įmonės rizikos valdymas. Kursų, seminarų, susijusių su darbo funkcijomis, apmokėjimas taip pat akivaizdžiai nėra pasirenkamas darbuotojo laisva valia iš gausybės galimų variantų. Tuo tarpu šiuo metu naudos yra skirtos darbuotojui, jo gerovės, sveikatos užtikrinimui bei leidžiančios jam skirti daugiau laiko asmeniniam gyvenimui.

„Didelis darbo jėgos stygius pakeitė „žaidimo taisykles“, darbuotojai įgavo derybinės galios bei teisę rinktis darbdavį. Tokios krizės kaip karas, pandemija, privertė darbuotojus atsigręžti į pamatines žmogaus vertybes – šeimą, sveikatą, hobius, kasdienines rutinas bei neeilinius gyvenimo įvykius. Pastebimos trys labai aiškios kryptys į kurias investuoja darbdaviai, tai yra lankstumas, sudarant visas galimybes darbuotojui pasiekti darbo bei gyvenimo balansą, taip pat darbuotojų ugdymas, įtraukiant ir asmeninį darbuotojo kaip žmogaus augimą, bei investicijos į darbuotojo sveikatą: fizinę, psichinę bei „sveikos“ socialinės aplinkos sukūrimą. Matant pagrindines šias tendencijas darytina išvada, jog naudų ne tik daugėja, jos tampa tvaresnės, labiau socialiai atsakingos, kuriama aplinka, leidžianti darbuotojui derinti darbą ir asmeninį gyvenimą“, – sako L. Taranenko.