Instrukcinio dizaino specialistai – visai neseniai atsiradusi, bet labai paklausi specialybė: šių darbuotojų reikia kiekvienai įmonei

Iki 200 eurų per metus – tiek vieno darbuotojo mokymams skiria didžioji dalis Lietuvos įmonių. Pagrindinis mokymų tikslas organizacijose – tobulinti darbuotojų specifines kompetencijas, stiprinti jų minkštuosius bei techninius įgūdžius. Ypatingas dėmesys – vadovams. Tačiau dauguma šalies įmonių vis dar neturi jokių mokymams administruoti skirtų platformų, o mokymų turinį kuria pačios. Tokie duomenys paaiškėjo apklausus Lietuvoje veikiančias privataus ir viešojo sektoriaus įmones.

Personalo valdymo profesionalų asociacija (PVPA) kartu su „E. mokymų sprendimai“ atliko Lietuvoje veikiančių privataus ir viešojo sektoriaus įmonių apklausą apie organizacijose vykdomus mokymus darbuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Tarptautiniai tyrimai parodė, kad pandemijos kontekste verslo požiūris į ugdymą ir mokymus pasikeitė – vadovai ėmė gerokai labiau vertinti mokymus kaip įrankį, padedantį siekti strateginių organizacijos tikslų – nuo „galima“ („nice to have“) perėjo prie „reikia“ („need to have“). Mums buvo labai įdomu pasižiūrėti, kokia situacija Lietuvoje: kiek strategiškai Lietuvoje veikiančiose organizacijose žiūrima į darbuotojų ugdymą šiais metais, kokioms darbuotojų grupėms ugdyti ir kokioms temoms teikiami prioritetai“, – komentuoja PVPA direktorė Aušra Bytautienė.

Lietuvoje darbuotojų mokymams skirtos sumos atsilieka nuo užsienio

Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė apklausoje dalyvavusių įmonių (44 proc.) vieno darbuotojo mokymams šiemet skiria iki 200 eurų. Kiek mažiau, 38 proc., suplanavo 201-500 eurų biudžetą, 14 proc. apklaustųjų – virš 500 eurų, likę 4 proc. – 1000 ir daugiau eurų vienam darbuotojui.

„E. mokymų sprendimų“ vadovė Agnė Ignotienė pastebi, kad daugiausiai iki 200 eurų nusiteikusių investuoti yra tarp privataus lietuviško kapitalo įmonių (54 proc.). Tuo metu privataus užsienio kapitalo įmonės bei valstybės valdomos įmonės vienodai dažnai nurodė planuojančios vieno darbuotojo mokymams skirti iki 200 eurų ir nuo 200 iki 500 eurų per metus (40 ir 43 proc. atitinkamai). Viešojo sektoriaus organizacijos vieno darbuotojo mokymams ketina išleisti nuo 200 iki 500 eurų (70 proc.).

A. Ignotienė komentuoja, kad į mokymams skirtas lėšas dažniausiai įeina privalomi ir pasirenkami darbuotojų mokymai bei profesiniai sertifikatai. „Tiesa, nemažai įmonių į šią sumą įtraukia ir komandų formavimo renginius, taip vadinamus „teambuilding‘us“, nes jų metu dažnai darbuotojus irgi kažko mokina“, – sako pašnekovė ir priduria, kad Lietuvoje vidutinė mokymams skiriama suma yra palyginti nedidelė.

Štai, apklausų duomenimis, pastebi pašnekovė, JAV vidutiniškai vieno darbuotojo apmokymams skiriama apie 1000 eurų, Jungtinėje Karalystėje – apie 1800 eurų. „Žinoma, skirtumą vienareikšmiai paaiškinti būtų sudėtinga, tai gali lemti ir metodologiniai skirtumai, tačiau atotrūkis tikrai didelis“, – komentuoja A. Ignotienė.

Prioritetas – vadovų ugdymas

Apklausos rezultatai parodė, kad įmonės daugiausiai dėmesio skiria savo darbuotojų minkštųjų įgūdžių tobulinimui bei techniniams įgūdžiams ir profesiniams sertifikatams. 64 proc. tyrimo dalyvių sutiko su teiginiu, kad COVID-19 pandemijos kontekste mokymų funkcijos svarba tik išaugo. Prioritetinė darbuotojų grupė, kuriai skiriami mokymai – žemiausios, vidurinės ar aukščiausios grandies vadovai.

„Manau, tai, kad įmonės labiausiai nusiteikusios skirti dėmesio vadovų ugdymui, tikrai geras požiūris. Žinoma, kiekvieną gerą idėją galima sugadinti perlenkiant lazdą, bet kryptis teisinga. Svarbu vadovų ugdymo nesupaprastinti tik iki mokymų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mokymai turi didžiausią efektą, kai darbuotojas yra pradedantysis savo srityje. Bėgant metams teorinės žinios, kurių daugiausiai mokymų metu ir įgyjame, reiškia vis mažesnę svarbą ir daugiausiai žmonės išmoksta per savo ir kitų patirtį, refleksijas. Tad jei vadovų ugdymui yra pasitelkiama metodų įvairovė: mentorystės programos, ugdomojo vadovavimo praktikos, socialinių tinklų kūrimas ir kiti reikiami būdai, labai gerai. Vadovai, kurie lavina savo minkštuosius įgūdžius, emocinį intelektą, kur kas geriau supras savo komandos poreikius. Be to, tokiu būdu vadovai galės išmoktais dalykai dalintis komandose, rodys pavyzdį ir investuoti pinigai grįš su didesne grąža“, – įsitikinusi A. Ignotienė.

Neturi specialių platformų, o turinį kuria pačios

Įmonių apklausa parodė, kad daugiau negu pusė organizacijų (53 proc.) nenaudoja jokių mokymų platformų. Anot A. Ignotienės, tai, kad daug įmonių vis dar neturi jokių mokymų administravimo IT sprendimų, yra didelis pralaimėjimas mūsų verslams ir organizacijoms. „Manau, šiame laikmetyje, kai skaitmenizacija tapo neatsiejama kasdienybė, tokių sprendimų neturėjimas neleidžia organizacijoms vystytis, neleidžia efektyvinti mokymų funkcijos bei naudotis šiuolaikiniais darbuotojų mokymų įrankiais ir metodais“, – komentuoja A. Ignotienė.

Taktikų, kaip įmonės formuoja mokymų turinį, yra įvairių: vienos pasitelkia savo vidines komandas, kurios rūpinasi turinio kūrimu, kitos – samdo išorinius tiekėjus, kurie jau turi patirtį, žinias ir įrankius. Apklausa parodė, kad pirmoji praktika mūsų šalyje kur kas dažnesnė: 77 proc. apklaustų verslų e. mokymų bibliotekoms turinį kuria pačios.

A. Ignotienė sako, kad turėti savo vidines komandas, kurios rūpintųsi mokymų turinio kūrimu ir atnaujinimu, yra pasaulinė tendencija. Instrukcinio dizaino specialistai, nors tokia specialybė atsirado palyginti visai neseniai, jau yra labai paklausūs.

„Verta priminti, kad pagrindinės viešos e. mokymų bibliotekos, tokios kaip „Udemy“, „Coursera“ ar „Linkedin learning“, sudaro galimybes integruoti savo turinį į įmonių bibliotekas. Įmonės gali kuruoti jų turinį ir siūlyti savo darbuotojams. Tai irgi geras sprendimas. Tiesa, su lietuvių kalba čia bus iššūkis. Mokymų tendencijų prognozuotojai sako, kad ateitis – mišrus modelis, kai darbuotojams bus siūlomi įvairių autorių e. mokymai, tai yra įmonių bibliotekos bus atviros e. mokymams, ateinantiems iš įvairių šaltinių, o paklausos – pasiūlos principas leis įmonėms atsirinkti tuos autorius, kurie atitinka jų įmonės poreikius geriausiai“, – komentuoja pašnekovė.

PVPA direktorė A. Bytautienė papildo, kad mokymai taps priemone, padedančia pasiekti organizacijos tikslų, jei ne tik personalo specialistai, bet ir vadovai analizuos, kokių kompetencijų organizacijai reikės ateityje ir pirmiausia skirs laiką bei biudžetą būtent šioms kompetencijoms įgyti.

„Darbuotojai taip pat noriau dalyvaus mokymuose, jei matys, kad jie teikia naudingų ir praktiškai pritaikomų žinių bei įgūdžių, leidžia išlikti reikalingu savo kompanijai ir konkurencingu darbo rinkoje. O kol kas dažniausiai mokymai paliekami personalo specialistams. Neretai ir patys vadovai ateina pas ugdymo specialistus klausdami, ką naujo šie galėtų pasiūlyti jiems ir komandai. Norisi palinkėti vadovams suvokti ugdymo svarbą ir skirti jam tinkamą dėmesį“, – reziumuoja A. Bytautienė.