„Visiškai normalu, jog Baltijos šalių gyventojai hibridiniame darbe mato daugiau naudos nei žalos. Pandemija visus išmokė būti lankstesniais, greičiau prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir nešvaistyti laiko veltui. Ir šios tendencijos niekur nesitrauks. Todėl hibridinio ar nuotolinio darbo galimybė yra stipriai vertinama šiandieninėje darbo rinkoje. Ji dažnai suvokiama kaip savaime suprantamas dalykas, o ne privalumas, kurį gali pasiūlyti darbovietė. Jei darbo pobūdis leidžia dirbti nuotoliu, bet darbdavys nesiruošia suteikti tokios galimybės, naujų darbuotojų paieška ir esamų darbuotojų išlaikymas gali tapti labai komplikuotas“, – pranešime žiniasklaidai teigia pasaulinės personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio personalo skyriaus vadovė Živilė Švežauskienė.

Labiausiai vertinami – efektyvumas ir balansas

Į klausimą, kokią naudą jūsų manymu teikia hibridinis darbo modelis, lietuviai (47%) ir latviai (56%) vieningai kaip didžiausią privalumą išskyrė efektyvų laiko valdymą. Švedijos ir Estijos gyventojams jis antroje vietoje – šį aspektą įvardino 38% švedų ir 52% estų. O štai pirmoje vietoje skandinavams ir estams – geresnis profesinio ir asmeninio gyvenimo balansas. Daugiau nei pusė apklaustųjų – 58% švedų ir 55% estų – įvardino šią hibridinio darbo naudą. Tiesa, lietuviams ir latviams šis privalumas taip pat svarbus, jis liko antroje vietoje – darbo ir asmeninio gyvenimo balansą išskyrė 43% lietuvių ir 52% latvių.

Foto: Asm. albumas


Taip pat Baltijos šalių gyventojai ir švedai teigia įžvelgiantys ir kitas hibridinio darbo modelio naudas: greitesnis bendravimas su klientais ir partneriais, naujos karjeros galimybės ar net laiko ar pinigų sutaupymas.

„Įdomu ir tai, jog apklausos rezultatai rodo, kad hibridinis darbas netinka ir neatrodo duodantis naudos tiems, kas jo greičiausiai nėra išbandęs. Visose apklaustose šalyse dauguma tokių respondentų – vyresni nei 40 metų žmonės. O štai jaunesni, 18-29 metų amžiaus šalių gyventojai į hibridinį darbą žvelgia pozityviai. Pavyzdžiui, net 33% Estijos jaunimo, kaip esminį hibridinio darbo privalumą įvardina naujas karjeros galimybes“, – pastebi Ž. Švežauskienė.

Hibridinio darbo iššūkiai vadovams

Nuotolinis darbas nuolat didina ir žmonių lūkesčius organizacijoms. Trokštama, kad šios pasirūpintų jų gerove – pradedant nuo saugių darbo sąlygų, baigiant mokymais ir psichine sveikata. Būtent pastaroji dažnai yra aptariama tik darbuotojų, o ne vadovų kontekste, pastebi „Manpower“ Lietuvos padalinio direktorė Božena Petikonis-Šabanienė.

Foto: Asm. albumas


„Nors nuotolinis darbas ir yra puiki darbuotojų pritraukimo priemonė – ji vadovams kelia nemažai susirūpinimo. 2021 m. pabaigoje „ManpowerGroup“ atliko pasaulinį darbdavių tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 47% vadovų jaučiasi pozityviai bei ramiai. Ir tai džiugina. Tačiau rezultatai atskleidė ir ne tokias malonias naujienas – beveik pusė (44%) vadovų pastaruoju metu išgyvena stresą, baimę ar kitas neigiamas emocijas. Be to, nuotolinis darbas pastiprino ir vadovų vienišumo jausmą – atlikus panašią apklausą Lietuvoje, paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis vadovų mūsų šalyje dirbdami nuotoliniu būdu jaučiasi vieniši“, – pastebi B. Petikonis-Šabanienė.

Anot jos, pagrindinės tokių neigiamų emocijų priežastys yra susijusios su nuotolinio darbo iššūkiais – kai „per ekraną“ tenka atrasti naujų būdų užmegzti ryšį su darbuotojais, sukurti organizacijos kultūrą ar sustyguoti komandos bendradarbiavimą.