Todėl sėkmingai ištestavęs „Agile“ valdymo metodų pilotinę versiją prekybos tinklas „Rimi“ nusprendė vykdyti pokyčius organizacijos mastu – nuo balandžio mėnesio bendrovės administracija visose Baltijos šalyse pradeda darbo procesuose remtis šios darbo metodikos filosofija.

Dėmesys komandai

Pasak įmonės generalinio direktoriaus, dirbant pagal tradicinį darbo organizavimo modelį, įprasta viską atlikti pagal iš anksto numatytą planą, kuriame apibrėžiamas projekto tikslas, vykdymo seka, eiga bei laikas, per kurį komandos bando įgyvendinti priskirtą užduotį. Tuo tarpu „Agile“ metodologija išsiskiria tuo, kad yra pritaikoma ne tik standartiniams projektams, bet ir daugeliui kitų darbo sričių, be to daugiau sprendimo teisės ir laisvės paliekama pačioms komandoms, o į projektų įgyvendinimą žiūrima lanksčiau. Taip darbo procese daugėja partnerystės ir sinchronizavimo su kitomis komandomis.
Vaidas Lukoševičius

„Klasikinio projektų valdymo metu mes dažniausiai renkamės saugų variantą ir sprendžiame, kaip įgyvendinti projektą, atitinkant visus iš anksto numatytus kriterijus. Tačiau „Agile“ metodologijos principai leidžia išbandyti naujus būdus ar net kitų šalių praktikas bei realiu laiku vykdyti korekcijas. Pastebėjome, kad remdamiesi šia filosofija esame daug arčiau savo klientų. Be to, įmonėje atsirado dar daugiau skaidrumo, kuris yra viena iš svarbiausių mūsų vertybių. Norime matyti ir atvirai dalintis, kokie yra mūsų komandų tikslai, kaip juos išsikeliame ir kokiose srityse dirbame, kad kartu pasiektume geriausių rezultatų“, – sako V. Lukoševičius.

Prieš porą metų parduotuvėse pradėta taikyti „Lean“ metodologija atnešė teigiamų rezultatų, todėl panašių rezultatų tikimasi ir iš naujos projektų valdymo praktikos.

„Pamatėme, kad esame greitesni ir efektyvesni, generuojame daugiau naujų idėjų. O štai darbo biure metodai nebuvo tokie paprasti, todėl siekdami būti inovatyvesni pasirinkome „Agile“ metodo įkvėptą transformaciją. Turėjome puikų motininės kompanijos pavyzdį, kaip pritaikę šį būdą jie pagerino savo rezultatus, todėl metodą jau įgyvendiname visose Baltijos šalyse“, – sako įmonės vadovas.

Pokyčiai darbuotojams

Anot V. Lukoševičiaus, pradėjus taikyti naujos metodologijos principus, pastebėti pirmieji teigiami pokyčiai: „Tose komandose, kurios jau naudojo šį metodą, atsirado skirtingas darbo organizavimas, papildomos ceremonijos, daugiau grįžtamojo ryšio ir dažnesnės sesijos. Pasikeitė cikliškumas ir planavimas, kaip greičiau reaguoti ir adaptuotis prie situacijų. Tikime, kad startavę visos įmonės mastu matysime dar ryškesnius rezultatus.“

Įmonėje ir toliau sėkmingai vyksta pokyčiai, komandos formuojamos pagal kompetencijas ir kompetencijų sritis. Pasak specialisto, nauja filosofija taip pat paskatino darbuotojus komandose turėti papildomas roles – atsirado produkto šeimininko rolė, kurią turintis darbuotojas yra atsakingas už tikslų išsikėlimą, komandos vedimą ir rezultatų pasiekimą. Kompetencijų vadovo pareigas užimti gali bet kuris asmuo iš komandos.

„Šiuo metu didžiausią dėmesį skiriame pokyčių valdymui ir darbui su komandomis. Darbuotojai laukia pasikeitimų, tačiau dar yra tam tikrų nežinomųjų, nes formuojasi naujos komandos. Džiugu, kad iš pačių darbuotojų sulaukiame pozityvių atsiliepimų ir žinučių su klausimais“, – teigia V. Lukoševičius.

Jis pastebi, kad darbuotojai mato teigiama pokyčių naudą – greitesnius darbo procesus, daugiau atsakomybės ir laisvės komandai, padidėjusį efektyvumą. Tad natūraliai dalijasi atsiliepimais ir su kolegomis: „Dabar jie yra mūsų ambasadoriai, kurie moko ir ugdo likusią organizacijos dalį.“

Šiuo metu Lietuvoje veikia 79 mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvės bei e. parduotuvė, bendrovėje dirba daugiau nei 3 300 darbuotojų. Bendrovė šiemet tęsia savo plėtros planą, kuriame numatyta iki 2023 m. fizinių parduotuvių skaičių padidinti iki 100. Visų jų veikloje pirkėjai kasdien gali matyti, kaip bendrovė praktiškai įgyvendina savo tvarumo strategiją, kurios pagrindinės kryptys yra šios: lokalumas, aplinkosauga, sveikata, įvairovė ir kokybė. Šios kryptys atitinka Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus, kuriuos globaliu ir lokaliu mastu kartu įgyvendina valstybės, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją