Anot lygių galimybių specialistų, nors rūpinimasis darbuotojų lygybe leidžia įmonėms įsitvirtinti geidžiamiausių darbdavių pozicijose, tačiau Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad lyčių lygybė visuomenėje ir versle įprasta praktika taps tik po 136 metų.

„Bloomberg“ Lyčių lygybės indeksas, į kurį patenka labiausiai lygias sąlygas sudarančios pasaulinės bendrovės, sudaromas vertinant penkis pagrindinius kriterijus: moterų lyderystės ir talentų ugdymo galimybes, teisingą atlygį, kurio dydis nepriklauso nuo lyties, darbuotojų integravimo ir įtraukimo kultūrą, prieš seksualinį priekabiavimą nukreiptą politiką ir įmonės, kaip prekės ženklo, palankumą moterims. Šiemet į indeksą pateko 418 bendrovių, kurių bendra vertė rinkoje sudaro 16 trilijonų USD. Tarp Lietuvoje žinomų ir vietos rinkoje esančių vardų – tokios įmonės kaip „Nestle“, „Swedbank“, „Coca-Cola“, „Nasdaq“, „Western Union“ ir kitos.
R. Trumpytė

Rugilė Trumpytė, lygių galimybių specialistė ir nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos įvairovės chartija“ vadovė, teigia, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kurioms rūpi įtrauki darbo aplinka bei argumentuota socialinė atsakomybė.

„Paskutiniais Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, 2021 m. lyčių lygybės balas Europos Sąjungoje (ES) yra 68 (skalėje, kur 100 prilygtų visiškai lygybei). Lietuva gerokai atsilieka nuo pirmaujančių šalių – lyčių lygybės balas čia yra 58,4, esame dvidešimti tarp Europos valstybių. Norint užtikrinant lyčių lygybę Lietuvoje reikia dar gerokai pasistiebti, tačiau darbdavių susidomėjimas šia tema teikia daug vilčių“, – teigia R. Trumpytė.

Realiems pokyčiams reikia laiko

Pasak lygių galimybių specialistės, nors tema susilaukia daug dėmesio, reali situacija šalyje keičiasi labai lėtai. Lygių galimybių įgyvendinimo planai daug darbuotojų turinčiose organizacijose taikomi vis dažniau, tačiau juos įgyvendinti sudėtinga, dėl įsisenijusių kultūrinių normų ir stereotipų realus pokytis įvyksta tik per ilgesnį laiką.

„Nors ES teisė į papildomus laisvadienius vaikų turintiems darbuotojams suteikiama abiem tėvams, prireikė daug metų, kad tiek vyrai, tiek moterys šia teise naudotųsi vienodai. Vyrai, pavyzdžiui, dažniausiai neima „tėvadienių“, nes organizacijos kultūroje tai nelabai priimtina. Be to, teisė į „tėvadienius“ dar neužtikrina, kad vyrai skiria daugiau laiko šeimai, vaikams ar namų buities darbams – tokie kultūriniai pokyčiai ateina dar lėčiau“, – pasakoja pašnekovė.

Mato apčiuopiamą naudą

R. Trumpytė pabrėžia, kad sisteminiai pokyčiai vyksta tik palaipsniui keičiant visuomenės nuostatas apie šeimą, lyčių lygiavertiškumą, žmonių teisę į tokį pat darbą, užmokestį ir poilsį. Ade Merilai, didžiausios pasaulyje maisto ir gėrimų gamintojos „Nestlé“ vadovė Baltijos šalims, pasakoja, kad jos asmeninė patirtis rodo, jog lyčių lygybę ne vien į strategiją įsirašančios, bet ir praktiškai jos siekiančios bendrovės gauna apčiuopiamą naudą.

„Korporacijoje Nestlé“ šiuo metu moterys užima 43.9% vadovaujančių pozicijų, taip pat esame įsipareigoję užtikrinti, kad iki šių metų pabaigos moterys užims 30 proc. aukščiausio lygio organizacijos vadovų pozicijų, jau dabar matome, kad šį tikslą pavyks pasiekti. Aiški tarptautinė strategija atsispindi ir „Nestlé Baltics“ veikloje, kur moterys užima ne tik didelę dalį vadovaujančių pozicijų, bet ir yra inovacijų bei tvarumo projektų lyderės. Įtraukios kultūros dėka galiu didžiuotis ne vienos kolegės sėkmės istorija įmonėje“, – sako A. Merilai.
A. Merilai

„Nestle“ ketvirtus metus iš eilės pateko į „Bloomberg“ sudaromą „Lyčių lygybės indeksą“. Bendrovės lyčių lygybės indeksas, leidinio skaičiavimu, sudaro 78 procentus ir yra didesnis už bendrą indekso vidurkį (71 proc.). Pernai „Nestle“ lyčių lygybės indeksas buvo 68 procentai.
Anot R. Trumpytės, atviresnę ir įtraukesnę darbo aplinką kuriančių organizacijų vadovai supranta, kad nepaisant žmonių amžiaus, lyties ar seksualinės orientacijos, jie pirmiausia yra darbuotojai. Šiuolaikiniai vadovai ieško būdų, kaip jais pasirūpinti geriausiai. Dalis darbdavių stengiasi užtikrinti, kad valdymo struktūrose, valdybose nebūtų didelio atotrūkio tarp vyrų ir moterų skaičiaus. Kita geroji praktika įmonėse – skatinti tėvystę: suteikti papildomą mėnesį apmokamų atostogų ar sudaryti sąlygas dirbti lanksčiu grafiku šiuo šeimai ypač svarbiu laikotarpiu, nerizikuojant prarasti darbo vietos, ir vyrams, ir moterims.

„Ilgainiui tai duoda apčiuopiamų rezultatų: sumažėjęs vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas, geresnis laiko darbui ir šeimai pasiskirstymas, didesnė darbuotojų įvairovė“, – kalba centro vadovė. Visos šios naudos verslui grįžta: darbuotojais besirūpinančios įmonės augina lojalius darbuotojus, norinčius ir galinčius prisidėti prie verslo sėkmės.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)