Geriausio hibridinio darbo modelio beieškant – įmonės vardija labiausiai pasiteisinusius sprendimus

Galimybė dalį laiko dirbti iš namų, dalį – biure, tapo neatsiejama šių laikų organizacijų realybė. Tačiau įmonės susiduria su papildomu iššūkiu - kaip objektyviai įvertinti, koks darbo modelis iš tiesų efektyviausias darbuotojams bei įmonės veiklai ir kokiais principais jis turėtų būti grindžiamas. Ekspertai bei žmogiškųjų išteklių profesionalai sako, kad aiški ir visiems darbuotojams suprantama bei jų poreikius atspindinti hibridinio darbo modelio politika nuo šiol yra būtina įmonėms, norinčioms konkuruoti dėl talentų.

Darbuotojai rinksis organizaciją pagal jos hibridinio darbo politiką

Verslo psichologas Dainius Baltrušaitis sako, kad į hibridinio darbo modelį kol kas dar žengiame kūdikio žingsniais. „Dabartinis daugelio įmonių sprendimas – dvi dienos biure ir trys darbo dienos namuose, manau, yra tik pradinis etapas, kol suprasime, ką mes iš tiesų veikiame biure, ko ten einame. Jei į kontorą einame tik atsakinėti į elektroninius laiškus, gal tuomet neverta ten eiti? O gal atėjus į biurą reikia net neįsijungti kompiuterio ir išsijungti telefoną? Prasmingiau tą laiką skirti idėjų generavimui su kolegomis? Kitaip tariant, daug dalykų dabar dedami ant lėkštučių ir sveriami“, – sako didžiausio metų verslo renginio internete, Lietuvos verslo forumo, organizatorius D. Baltrušaitis.

Anot jo, organizacijos ir skirtingi jų departamentai bei darbuotojai gali vadovautis kitokiu hibridinio darbo modeliu, nėra visiems vienodai tinkančio šablono. Be to, daug kas priklauso ir nuo asmeninių žmogaus aplinkybių, pavyzdžiui, ar turi darbuotojas vaikų, kuriuos reikia vežti į darželį, ir panašių.

„Jei anksčiau privalumu buvo įvardijama alga, dar anksčiau – oficialiai mokama alga, užkandžiai ir pramogos darbovietėje, man atrodo, kad kelių metų bėgyje matysime hibridinio darbo modelių politikos aprašus, kaip įmonės išskirtinumą rinkoje. Darbuotojai rinksis organizaciją dėl jos hibridinio darbo politikos – kokia ji ir kaip asmeniškai pritaikoma“, – prognozuoja pašnekovas.

Todėl, anot jo, artimiausiu laikotarpiu organizacijų laukia itin reikšminga užduotis – pergalvoti savo darbo principą ir aiškiai jį apibrėžti.

Darbuotojų sąmoningumas – svarbiausias

„Telia Lietuvos“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas pasakoja, kad jų bendrovė jau pernai išsigrynino ir pristatė darbuotojams hibridinio darbo politiką.

„Per pandemiją mūsų komandoms pavyko sklandžiai prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių. Tik prasidėjus karantinui per naktį, tikrąją to žodžio prasme, perėjome į nuotolinį darbą. Nepaisant visų aplinkybių pasiekėme puikių rezultatų. Tačiau nuolat vykdėme darbuotojų apklausas ir rezultatai parodė, kad individualus darbuotojų įsitraukimas nukenčia mažiau, tačiau neigiamos įtakos komandiniam darbui tikrai buvo“, – sako R. Bagdonas.

Pasak jo, po diskusijų ir dalinimosi geriausiomis praktikomis, buvo nustatyta aiškesnė darbo politika: 2-3 dienos darbo iš namų ir likusios – biure.

„Sutarėme, kad daugiausiai darbo laiko biure skirsime komandinėms užduotims – planavimo, strategavimo, ugdymo sesijoms. Tačiau visų pirma pasikliaujame žmonių sąmoningumu – jis svarbiausias. Kiekvienas darbuotojas turi pats aiškiai suprasti, kodėl jis ateina į biurą. Ir galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus kolegas, pavyzdžiui, galbūt tam tikru metu reikia pagalbos, paramos naujokui“, – praktika dalinasi R. Bagdonas.

Darbas biure įgauna naujų prasmių

„Adform“ Žmogiškųjų išteklių direktorė Dovilė Buinickaitė dalinasi savo įmonės praktika, paantrindama, kad nustatyti, kiek dirbti biure, kiek – iš namų, turėtų ne vienas vadovas, o patys darbuotojai.

„Iki šiol į darbo procesą stengiamės žiūrėti lanksčiai ir greitai reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Mūsų įmonėje labiausiai pasiteisino tvarka, kad darbo režimą, kiek tiksliai bus dirbama iš namų, o kiek biure, pasirenka komandos. Žmonės tariasi tarpusavyje, su savo vadovais ir pagal darbo pobūdį bei darbuotojo gebėjimą produktyviai užduotis atlikti nuotoliu, nusprendžia, kaip dirbs. Organizacijos viduje vadiname tai „smart work model“ ir visi sutariame, kad biurai niekur nedings. Jie labai svarbūs kultūrai palaikyti, smagiems ar sunkiems pokalbiams bei padeda lengviau priimti kompleksinius, kūrybiškumo reikalaujančius sprendimus“, – pasakoja D. Buinickaitė.

Anot jos, įmonės rezultatai ir klientų atsiliepimai leidžia teigti, kad darbines užduotis darbuotojams efektyviai atlikti pavyksta tiek dirbant biure, tiek namuose. Tačiau darbo biure, kiek leis situacija ir reikalavimai, visiškai atsisakyti neketinama.

„Komandos augimui yra būtinas gyvas bendravimas ir susitikimai. Tą patvirtina ir mūsų įmonėje matuojamas darbuotojų eNPS rodiklis (angl. Employee Net Promoter Score). Po ilgo karantino grįžimas į biurą padidino mūsų darbuotojų pasitenkinimą darbu ir tai darė įtakos įmonės eNPS, kuris pakilo nuo - 7 praėjusių metų kovą iki + 24 metų pabaigoje. Būtent tai leidžia teigti, kad darbas biure nėra praeities tendencija. Atidžiai stebime šį rodiklį, kalbamės su darbuotojais, daug dėmesio skiriame jų emocinei savijautai, motyvacijai, skatinimo priemonėms.“, – komentuoja pašnekovė.

Modeliui apibrėžti – laiko ir vietos dimensijos

Dėliojant hibridinio darbo modelį D. Baltrušaitis rekomenduoja vadovautis vertinga Lyndos Gratton, Londono verslo mokyklos profesorės, mintimi – ji sako, kad organizacijoms, dėliojant darbo principus, būtina juos įvertinti per dviejų dimensijų, laiko ir vietos, prizmes.

„Laiko dimensija sako, kad galime dirbti sinchroniškai su kitais, tai yra kaip daugelis buvome įpratę – įprastu darbo dienos ritmu. Arba galime dirbti asinchroniškai – pavyzdžiui, nusprendžiu dirbti naktį ar bet kuriuo kitu paros metu, jei man patogu. Taip pat yra vietos dimensija: galiu dirbti biure, kaip visi iki šiol puikiai mokėjome, bet galiu dirbti ir ten, kur man patinka“, – įžvalgomis dalinasi verslo psichologas D. Baltrušaitis.

Tiesa, anot pašnekovo, svarbu suvokti, kad vertinant atskirus darbus, net tas pačias pareigybes skirtingiems žmonėms, gali tikti skirtingi modeliai. „Pavyzdžiui, pardavimų telefonu vadybininkui reikia atlikti analizę, siekiant išsiaiškinti, kam ir ką reikės parduoti. Vertinant per laiko prizmę – ko gero, patogiau dirbti asinchroniškai, kai niekas netrukdys pašaliniais skambučiais. Šiuo atveju, dirbti biure ar namuose, didelio skirtumo nėra, nebent dirbant biure gali kas nors užklysti, trukdyti. Kitas etapas – skambučiai klientams. Tuo metu neįmanoma kitaip – reikia dirbti sinchroniškai su klientais, prisitaikyti prie laiko, kai dirba ir jie.

Žinoma, tai tik vienas pavyzdžių. Pardavimų telefonu vadybininko atveju gal nėra didelio skirtumo dirbti biure, ar iš namų. Bet yra funkcijų, kai reikia būti darbo vietoje, pavyzdžiui, vykstant kūrybinėms sesijoms, idėjų pasikeitimams. Svarbiausia, kad kiekviena darbovietė aiškiai suprastų ir įsivardytų, kokiems darbams efektyvesnis vienas ar kitas modelis“, – komentuoja verslo psichologas.

Daugiau įmonių darbo organizavimo ir kitų verslo tendencijų, iššūkių bei prognozių vasario 23–25 dienomis bus apžvelgiama didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume. 3 dienas vyksiantis forumas kviečia išgirsti daugiau nei 300 verslo, ekonomikos bei vadybos sričių lyderių.