Darbuotojai išsakė, kaip norėtų dirbti: erdvės, įkurtos vaikantis mados, nepasiteisino

Pandemijai iš esmės pakeitus darbo rinkos dinamiką, itin aktualus tapo darbo vietos klausimas. Dauguma dirbančiųjų visame pasaulyje teigia norintys bent dalį laiko dirbti iš namų, tuo tarpu darbdaviai yra priversti ieškoti sprendimų išlaikyti efektyvią ir glaudžią komandą.

Technologijų bendrovės „Omnisend“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidžia svarbią tendenciją: Lietuvos gyventojai nori dirbti kabinetuose, užtikrinančiuose mažiau triukšmo bei daugiau asmeninės erdvės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Pandemija bei dėl jos paskelbti karantinai buvo puiki proga daugeliui darbdavių iš naujo įvertinti biurus, kuriuose iki tol dirbo jų komandos. Pasigirdo diskusijų apie norą mažinti patalpas ar kurti nuasmenintas, dalintis skirtas darbo vietas.

Vis dėlto darbuotojų pozicija – priešinga. Darbo vietoje jie tikisi rasti ramybę bei uždarą, vos keliems žmonėms skirtą erdvę. Siekiant susigrąžinti komandą į biurą, į tai derėtų atsižvelgti“, – sako bendrovės vykdomoji direktorė Rimantė Ribačiauskaitė.

Technologijų bendrovės užsakymu lapkritį atlikta nuomonės apklausa atskleidė, kad net 75 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų rinktųsi dirbti vieno ar kelių vietų kabinetuose, tuo tarpu vos 12 proc. – bendrose erdvėse. 13 proc. respondentų teigė neturintys nuomonės.

Ši tendencija – globali. Dar pernai tarptautinių NT ekspertų „Colliers“ atliktas didelės apimties darbuotojų tyrimas atskleidė, kad mažiausiai į biurus grįžti nori atvirose erdvėse dirbantys specialistai.

Darbo vieta turi didelę įtaką motyvacijai bei rezultatams

Du biurus Vilniuje ir Kaune turinti bei neseniai Čarlstone (JAV) trečiąjį atidariusi įmonės komanda kelių vietų kabinetų principu dirba jau ne vienerius metus, o tokį sprendimą pasirinko atsižvelgdama į darbuotojų lūkesčius bei poreikius.

„Atviros erdvės įvairiuose tyrimuose bei ekspertų išvadose buvo kritikuojamos ir gerokai prieš pandemiją. Ne kartą įrodyta, jog dirbantieji kartu, nepaisant išorinio buvimo šalia, mažiau nori bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje – nuolatinis triukšmas bei dinamika išvargina.

Mūsų komanda – patyrusi ir subrendusi, tai leido iš karto atsisakyti iliuzijų apie triukšmingą biurą be sienų“, – teigia R. Ribačiauskaitė.

Visgi, net ir užtikrinus patogias darbo vietas, bendrovės atstovės teigimu, hibridinis darbas – šiandienos ir ateities realybė daugumoje įmonių. Užtikrinti, kad jis neiškreiptų įmonės veiklos – dar vienas darbdavio rūpestis.

„Nors iš namų dirbančio komandos nario ir nematome, tai nepanaikina jo poreikio dirbti kokybiškomis sąlygomis: prie patogaus stalo, ramioje aplinkoje. Norint užtikrinti efektyvią veiklą bei motyvuotus, užsidegusius darbuotojus, šis klausimas dabar – itin aktualus.

Karantino pradžioje savo komandai skyrėme po 420 eurų ir padėjome įsirengti patogius namų biurus. Šiandien vis dar taikome tokią praktiką naujokams, nes matome, kad tai pasiteisino daugybe aspektų: ne tik mūsų našumo, bet ir komandos savijautos, motyvacijos“, – sako R. Ribačiauskaitė.

Uždarų erdvių nori net ir jauni žmonės

Nors į darbą atvirose erdvėse palankiausiai žiūri jauno amžiaus žmonės, visgi taip dirbti ir tarp jų rinktųsi tik mažuma: 14 proc. 18-25 m. amžiaus respondentų ir 18 proc. 26-35 m. amžiaus šalies gyventojų. Kabinetuose dirbti norėtų atitinkamai 75 ir 74 proc. šios amžiaus grupės specialistų.

Tolerancija atviroms erdvėms sparčiai mažėja didėjant respondentų amžiui. Štai nuo 46 m. tokią darbo vietą rinktųsi vos 7 proc. apklaustųjų.

Tyrimas taip pat parodė, kad atviras erdves rinktis dažniau yra linkę šeimos neturintys respondentai (15 proc.), tarp vedusių ir ištekėjusių šalies gyventojų atvirose erdvėse dirbti norėtų 11 proc.