Įmonėse plinta nauja veikla – tikina, kad tai suvienija žmones net stipriau nei vakarėliai

Verslo pietų ar darbo vakarėlių kultūrą įmonėse keičia bendros veiklos, kurioms reikia ir kūrybingumo, ir fizinės jėgos. Anot įmonių vadovų, paskatinusių darbuotojus susitikimus derinti su fizine veikla, drauge pralietas prakaitas stiprina kolektyvą labiau nei bendros vaišės. Bendrų fizinių veiklų nauda esą net pranoksta lūkesčius.

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad kasdienis fizinis aktyvumas didina žmonių kūrybingumą. Taip pat tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia psichinę sveikatą, kuri neabejotinai svarbi ir produktyviam darbui.

Daugėja įmonių, sveikatingumą įvardijančių prioritetu

Sveikatingumo klubų „Impuls“ ir „Lemon“ valdybos narys Vidmantas Šiugždinis sako pastebintis tendenciją, kad Lietuvoje daugėja įmonių, kurios sveikatingumą įvardija vienu prioritetų: „Pastaruoju metu stebime, kad organizuojant įmonių renginius stengiamasi įtraukti ir aktyvių veiklų, o planuojant kolektyvui vaišes dažniau atkreipiamas dėmesys, kad užkandžiai būtų sveikesni.“

Anot V. Šiugždinio, prie tokių po truputį kintančių tendencijų prisidėjo ir pandemija, kuri tik dar labiau paskatino įmones ieškoti naujų būdų, kaip darbuotojus įtraukti ir daugiau bendrauti, ir daugiau judėti. „Įmonės pradėjo samdyti trenerius, kurie kolektyvo komandoms nuotoliniu būdu vestų treniruotes, konsultuotų. Vasarą, sergamumui sumažėjus, dalis įmonių tokias veiklas darbuotojams pasiūlė tęsti ir gyvai, sportuoti specialiose tam įrengtose patalpose biure, gamtoje arba kartu su kolegomis sveikatingumo klube“, – sako V. Šiugždinis.

Vis dėlto, pasak V. Šiugždinio, tikslingos sveikatingumo programos įmonėse – dar retas reiškinys. Įmonės nesiryžta viešai deklaruoti tikslų tapti sveikatingiausia kompanija, pasiekti konkrečių rezultatų. Esą dažniausiai sveikatingumas skatinamas darbuotojams išperkant sporto klubo abonementus arba suteikiant papildomą sveikatos draudimą. „Manau, tikslai, kokius sveikatingumą puoselėjančios įmonėms galėtų išsikelti – sportuojančių žmonių įmonėje skaičius, fizinei veiklai skiriamų dienų skaičius per metus“, – pataria V. Šiugždinis.

Pavyzdys – Skandinavijos šalys, Nyderlandai. „Pavyzdžiui, Nyderlanduose dviračiais važiuoti į darbą savaime suprantama. Atvykus į verslo susitikimą ten pirmiausiai siūlomos ne taksi paslaugos, o dviratis kelionėms po miestą ir tai nieko nestebina“, – sako V. Šiugždinis.

Fizinis aktyvumas skatinamas įvairiomis bendromis veiklomis

Vadovo pokalbiai su darbuotojais – ne kabinete, o lauke, aptariant darbo reikalus pasivaikščiojimo metu. Tokia tradicija puoselėjama Lietuvoje veikiančiame JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ padalinyje. Pasak įmonės žmonių ir organizacijos vystymo direktorės, ISM profesorės Raimondos Alonderienės, įmonėje nuolat stengiamasi ieškoti bendrų veiklų, kurios skatintų ir daugiau bendrauti, ir daugiau judėti.

„Darbo vietoje įrengta speciali erdvė darbuotojams sportuoti, sudarome galimybes su bendradarbiais sportuoti nuotoliniu būdu, visi darbuotojai gali gauti abonementus į sporto klubą. Vasarą mūsų įmonės lauko krepšinio aikštelėje surengėme darbuotojų 3x3 turnyrą. Organizuojame bendrus kolektyvo žygius pėsčiomis ir dviračiais, įvairias kitas vienijančias fizines veiklas. Esame išbandę ir tokių veiklų, kurios reikalauja ir fizinės ištvermės, ir bendro komandinio darbo: pavyzdžiui – naktinis žygis su kariškiu, įveikiant įvairias kliūtis, atliekant užduotis, kai bendrauti reikia be žodžių, orientuotis aklinoje tamsoje“, – pasakoja R. Alonderienė.

Anot personalo vadovės, darbuotojai aktyviai įsitraukia į fizines veiklas: „Pradėjusi dirbti įmonėje net nustebau, kiek daug sportuojančių darbuotojų. Fizinis aktyvumas – viena iš kertinių sričių, kuriomis siekiama sukurti darbuotojams palankią darbo aplinką“, – sako R. Alonderienė.

Bendros kolektyvo treniruotės teigiamai veikia atmosferą darbe

Vienijančios fizinės veiklos jau tapusios tradicija ir sporto prekių prekybos tinklo „Sportland“ kolektyve. Direktorius Juras Vėželis pasakoja, kad su kolektyvu išbandė daugybę naujų sporto rūšių.

„Mūsų įmonėje dirbantys žmonės neabejingi sportui, taigi, natūralu, bendros veiklos taip pat siejamos su fiziniu aktyvumu. Kai epidemiologinė padėtis leido, organizavome bendras treniruotes, kartu plaukėme baidarėmis, važinėjomės riedučiais, kolektyvui organizavome ir krepšinio treniruotes. Stengėmės nuolat ieškoti naujų, dar neišbandytų sporto šakų: oro joga, padelis, kerlingas, badmintonas ir daug kitų. Bendros fizinės veiklos ne tik stiprina kolektyvą, bet ir padeda žmonėms rasti patinkančią sporto šaką“, – sako J. Vėželis.

Jis pastebi, kad bendros treniruotės prieš darbo pradžią ne tik suteikia energijos ir gerų emocijų visai darbo dienai, bet ir neįpareigoja darbuotojų keisti laisvalaikio planų. „Darbuotojams patogu, kad bendroms veikloms su kolegomis nereikia aukoti laisvo laiko vakare, be to, po tokių veiklų žmonėms energijos padaugėja, o po audringų vakarėlių su bendradarbiais neretai būna ir fiziškai ir emociškai sunku“, – teigia J. Vėželis. Anot įmonės vadovo, bendros treniruotės, įvairi fizinė veikla suvienija žmones net stipriau nei vakarėliai: bendri darbuotojų pomėgiai palankiai veikia emocinį klimatą darbe.

R. Alonderienė priduria, kad įmonėje, kurioje darbuotojai fiziškai aktyvūs, geresnė darbuotojų ir fizinė, ir psichologinė sveikata. „Pati jaučiu, kad po treniruotės mažiau jautriai reaguoju į įvairius dirgiklius darbe, nemalonios smulkmenos taip neerzina. Be to, fiziškai aktyvūs darbuotojai mažiau serga, turi daugiau energijos, tai neabejotinai teigiamai veikia įmonės veiklos rezultatus“, – teigia R. Alonderienė.

Sveikatingumo klubų tinklo valdybos narys Vidmantas Šiugždinis tokioms įžvalgoms antrina: „Drauge išlietas prakaitas žmones suartina, jie jaučiasi kartu įveikę kliūtis, sunkumus, pasiekę tikslą. Mūsų kolektyve dažnai rengiamos bendros treniruotės. Pastebiu, kad įprastai darbe mažiau bendraujantiems žmonėms po bendros treniruotės, kur tenka drauge atlikti sudėtingus pratimus, atsiranda bendrų interesų, noras bendrauti, bendradarbiauti ir kitose srityse, stiprėja emocinis ryšys“, – sako V. Šiugždinis.