Pirmasis atsigavo kelionių sektorius

Prasidėjus intensyviam vakcinavimui prieš COVID-19, netruko šoktelti į viršų atostogų skrydžių sektorius – kelionių agentūros greitai atnaujino užsakomųjų skrydžių planus, o į oro uostų skrydžių lenteles gana greitai grįžo dauguma atostogų krypčių.

Verslas kurį laiką į keliones žiūrėjo atsargiau ir tenkinosi tik būtinomis. Audito bendrovės „Deloitte“ atlikto tyrimo duomenimis, verslo kelionių skaičius Jungtinėse Valstijose iki kitų metų pabaigos pasieks 80 proc. lygį, buvusį iki pandemijos. Tuo tarpu Pasaulinė verslo kelionių asociacija prognozuoja, kad sektorius visiškai atsistatys iki 2025 metų.

Tyrimo duomenimis, dalies verslo kelionių, ypač – šalių viduje, atsigavimo tikimasi jau nuo šių metų rudens, kai duris atvers vis daugiau biurų, o vakcinavimo lygis bus gerokai didesnis.

Prognozuojama, kad 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį įmonių kelionių išlaidos jau sieks iki 35 proc. 2019 m. lygio.

Kaip praneša „Forbes“, optimistinius verslo lūkesčius patvirtina tyrimų bendrovės „Oliver Wyman“ atliktų tarptautinių apklausų rezultatai. Jei dar pernai spalį vos 11 proc. verslo respondentų teigė ateinančiais metais keliausiantys daugiau, jau šių metų birželį tokių atsakymų sulaukta iš 31 proc. apklaustųjų. Labiausiai atnaujinti verslo keliones siekia didžiosios šalys – Kinija, JAV ir Australija.

Netikėtas sąjungininkas – nuovargis

Verslo kelionių augimą paspartinti gali ir netikėtas sąjungininkas – virtualaus bendravimo nuovargis. Psichologai jau tyrinėja reiškinį, įvardinamą kaip „Zoom nuovargis“ („Zoom fatigue“ – ang.). Šį terminą praėjusiais metais pirmą kartą paminėjo Stanfordo universiteto virtualios žmonių sąveikos laboratorijos įkūrėjas komunikacijos profesorius Jeremy Bailenson, ištyręs daugiau nei 500 asmenų.

Anot jo, vaizdo konferencijos vargina žmogaus protą ir kūną. Vienas iš dažniausiai tokių pokalbių metu patiriamų neigiamų jausmų yra socialinis nerimas, kylantis dėl besisukančių minčių apie tai, kaip atrodome, ir ar protingai kalbame.

Stresą taip pat kelia dideli pašnekovų veidai ekrane, nes jie tarsi veržiasi į asmeninę erdvę, o mūsų smegenys tokį artimą kontaktą interpretuoja kaip konfliktinę situaciją. Be to, virtualių verslo susitikimų dalyvius nuolat persekioja jų pačių atvaizdai, o tai nėra įprasta bendravimo tradicija.

Virtualūs pokalbiai – mažiau efektyvūs

Minčiai, kad bendravimas vaizdo pokalbių platformose ne tik nenatūralus, bet ir nepakankamai efektyvus, pritaria ir Vilniuje įsikūrusio rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“ direktorė Viktorija Vaitkevičienė.
Viktorija Vaitkevičienė

„Manau, kad nuotolinio bendravimo metu priimame mažiau informacijos nei susitikę gyvai, nes būname labiau įsitempę, o kartais tuo pačiu metu darome ir kitus papildomus darbus – atsakinėjame į elektroninius laiškus ir pan.“, – sako V. Vaitkevičienė.

Virtualus bendravimas, anot pašnekovės, taip pat įneša daugiau paviršutiniškumo. „Karantino pradžioje žmonės, bendraudami virtualiai, dažniausiai būdavo įsijungę vaizdo kameras. Dabar dauguma pervargome ir tai darome rečiau, dėl to kartais sunku suprasti pokalbio dalyvių emocijas. Pastebiu, kad virtualiai priimti sprendimai ne visada būna tinkamai apgalvoti ir išanalizuoti“, – aiškina įmonės direktorė.

Trūksta emocinio ryšio

Bendraujant virtualiai, V. Vaitkevičienė pasigenda pokalbių mažose grupėse, kaip pati jas vadina, mažose „koalicijose“.

„Gyvų susitikimų metu su kolegomis būdavo galima neformaliai pasitarti įvairiais klausimais, išsigryninti nuomones. Dabar pasitarimai tapo formalesni. Apskritai, trūksta emocinio ryšio“, – sako pašnekovė.

Pasak vadovės, gyvų pokalbių pasiilgo ir fondo partneriai – verslo angelai, mat jie investuoja ne į įmonių pateikiamus skaičius, bet į žmones, esančius už tų skaičių.

„Tiek mums, tiek investuotojams labai svarbu pajausti, kaip įmonės, į kurią norime investuoti, steigėjai bendrauja tarpusavyje, kaip bendrauja su mumis, kaip jie reaguoja į kritines situacijas, į nepatogius klausimus. Tai yra būdas pamatyti, kiek šie asmenys yra nusiteikę vystyti verslą susidūrus su pirmosiomis problemoms“, – teigia pašnekovė.

Sugrįš prie verslo kelionių

Labiausiai verslo kelionių trūko fondo portfelio bendrovėms, kurios savo produktus ir paslaugas potencialiems klientams ir partneriams geriausiai gali pristatyti įvairių parodų ar susitikimų metu. V. Vaitkevičienė pastebi, kad jau šiais metais portfelio bendrovių, o ir paties fondo atstovai vėl pradėjo po truputį keliauti ir su partneriais susitikinėti gyvai. O ir rudens kelionės jau suplanuotos.

V. Vaitkevičienė mano, kad nepaisant esamų pokyčių korporatyviniame bendravime, su laiku viskas stos į savo vietas, tik su šiokiais tokiais pasikeitimais.

„Verslo komunikacija, konferencijos ir renginiai bus hibridiniai, o fizinės verslo kelionės, mano nuomone, tikrai neišnyks“, – teigia direktorė.

Patirties perdavimas – tik gyvu formatu

Su V. Vaitkevičiene sutinka ir bendrovė „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas regionui Mindaugas Rupšys. Pasak jo, nors šiuo metu įmonė jau yra įgijusi nemažai sklandaus komandinio darbo per nuotolį patirties, darbuotojams vis dar yra labai svarbu gerąja patirtimi keistis gyvai.

2020-ųjų pradžioje įmonė pristabdė, o vėliau kuriam laikui visiškai atšaukė tarptautines verslo keliones bei visus pasitarimus perkėlė į nuotolinių pokalbių platformas.
Mindaugas Rupšys

„Natūralu, kad pasaulinei verslo organizacijai, kurioje dirba 130 tūkst. darbuotojų 80-yje pasaulio valstybių, yra aktualu keistis patirtimi tarp skirtingų šalių, ir tai ne visada įmanoma padaryti per nuotolį. Vadovai, specialistai, inžinieriai, atsakingi už svarbius projektus, bent retsykiais privalo susitikti ir savo žinias, sukauptas diegiant naujoves viename padalinyje bei padedančias efektyviau dirbti, tiksliai perduoti kitiems korporacijos darbuotojams. Todėl mums verslo kelionės išlieka reikalingos ir, manau, kad jos niekur neišnyks“, – teigia M. Rupšys.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)