Psichologai pastebi, kad žmonės darbe išgyvena dvi pagrindines emocijas ir abi jos neigiamos, – kaip išvengti kylančių sunkumų

Išgyventas griežtas karantinas sukėlė rimtų emocinių iššūkių įmonių kolektyvams, o jau laukia nežinia dėl artėjančio rudens, prognozuojamo naujo karantino. Su verslu dirbantys emocinės sveikatos specialistai ir žmogiškųjų išteklių ekspertai pataria neatsipalaiduoti, o detaliai įvertinti patirtį bei pasirengti visiems galimiems scenarijams.

Darbo per nuotolį iššūkiai

Emocinės sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad pagrindinės blogų emocijų darbe priežastys – sunkumai prisitaikant dirbti per nuotolį, abejonės dėl atliktų užduočių kokybės, nes negali matyti kolegų emocijų, vadovų vertinimo bei sunkiai valdomas darbo krūvis.

Psichologė Vega Dikčienė atkreipė dėmesį, kad didžiausią įtaką neigiamų emocijų augimui darbe sukėlė rutinos praradimas. Rutina duoda apibrėžtumo, saugumo, nes žmonės žino, kaip viskas vyksta, ko tikėtis rytoj, netolimoje ateityje. Todėl pirminis stresas kilo dėl neaiškių darbo vietų, užduočių vykdymo eigos, rezultatų neapibrėžtumo.

Pasak jos, organizacijose daug dėmesio tenka skirti kalbėjimui apie elementarius dalykus – kaip organizuoti darbo vietą, kada įsijungti, kada atsijungti, kt.

Atmosferą darbe lemia vadovų emocijos

Psichologas Viktor Tarasevič pastebėjo, kad žmonės darbe išgyvena dvi pagrindines emocijas: baimę ir nerimą. Baimė kyla dėl neapibrėžtos ateities, nežinojimo, kas bus rytoj, atitinkamai išsivysto ir nerimas.

„Jei vadovai sugeba sudaryti tinkamas sąlygas – samdo specialistus, kurie padeda laiku atsakyti į kylančius klausimus, iššūkiai suvaldomi. Jei iš vadovų atsiranda psichologinis spaudimas, žmonės tai jaučia, dalis, deja, nesugeba susigyventi su emocijomis ir kyla sunkumų“, – konstatavo jis.

V. Dikčienė atkreipė dėmesį, kad daugeliui organizacijų iškilo poreikis psichologų pokalbiams su vadovais, padėti suprasti, kad jie turi nekelti chaoso, o atvirkščiai – nuraminti kolektyvą.

„Daugeliui vadovų taip pat kyla klausimų, kaip dirbti per atstumą, ar galima pasitikėti darbuotojais, ar darbuotojai per nuotolį atlieka užduotis, ar ne. Esant biure galima pamatyti, ar dirbama, paklausti, o dirbant per atstumą daugelį kamuoja nežinia“, – dėstė V.Dikčienė.

Psichologė Irena Pėstininkienė, konsultuojanti įvairių įmonių darbuotojus, sakė, jog viena pagrindinių darbuotojų keliamų temų – jų santykiai su vadovais bei ataskaitų, rezultatų pristatymai, kurie kelia daug streso.

Darbdaviai sprendžia seną stigmą

Psichologė V. Dikčienė pastebėjo, kad per pandemiją atsirado daugiau sąmoningumo iš verslo pusės – vis dažniau įmonės užsako ir apmoka emocinės sveikatos konsultacijas darbuotojams, sudaro galimybes darbuotojams kreiptis ne tik darbo, bet ir asmeniniais klausimais.

„Suprantama, kad jei žmonės susitvarkys su vidiniu nerimu, tikėtina, jog atitinkamai susitvarkys ir su darbinėmis problemomis“, – sakė specialistė.

Labai svarbu pradėti darbuotojams konsultuotis su specialistais. Pirmasis žingsnis, kurį suteikia darbdaviai, labai paskatina kolegas taip pat kreiptis pagalbos į specialistus.

„Kolektyvuose žmonės bendrauja, pasidalina patirtimi, taip paskatinami kiti nebijoti kreiptis į psichologą. Kuo plačiau kalbėsime, kad normalu turėti problemų, jas spręsti, tuo daugiau žmonių kreipsis, atras vidinę ramybę“, – kalbėjo ji.

I. Pėstininkienė pripažino, kad ne vienas jos klientas sako, kad, būtent, įmonei suteikus galimybę pasikonsultuoti su specialistu, jis iš esmės atrado tokį dalyką kaip pokalbius su psichologu. Pasak jos, kreiptis į psichologą yra sena stigma, kurią dabar padeda spręsti darbdaviai.

Labiausiai padeda atvirumas

Vienos iš įmonių, savo darbuotojams pasiūliusių nemokamą emocinės sveikatos pagalbą, „ACME Grupės“ atstovai pripažįsta, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų, papildęs įmonių grupės darbuotojų motyvacinį paketą.

„Sprendžiant kylančius neigiamų emocijų iššūkius, reikia pripažinti, kad ir vadovai jaučia nerimą dėl ateities, susiduria su nežinia. Pradėjome rengti dažnesnius ir trumpesnius darbuotojų susirinkimus, kurių metu kviečiame per 20 minučių sužinoti, kas vyksta, ką planuoja įmonės vadovybė. Atvirumas labai padeda darbuotojams suprasti situaciją. Labai svarbus yra bendravimas, nuolatinė komunikacija su darbuotojais“, – pasakojo bendrovių grupės Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Ernesta Galinienė.

Pasak jos, pandemijos metu pradėta komunikuoti, kad komandoje kertiniai elementai yra „stuburas ir širdis“. Stuburas tai – užduotys, kitos savaitės prioritetai, rezultatai, kt. Kiekvienam žmogui turi būti iki galo aišku, ką jis turi padaryti, kur, kokią informaciją gali gauti. Todėl svarbu atvirai dalintis visa naujausia informacija iš vadovų susirinkimų.

„Taip pat kalbantis su darbuotoju vadovui reikėtų pasikalbėti ir apie „širdį“. Sakydami „širdis“ omenyje turime jausmus, emocijas. Mes skatiname kalbėti ne tik apie darbus, rezultatus, bet ir apie tai, kaip jaučiasi kiekvienas“, – įžvalgomis dalijosi Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė.

E.Galinienės teigimu, svarstant, kaip spręsti emocinius iššūkius, kilo mintis pasiūlyti darbuotojams emocinės sveikatos specialistų pagalbą, kuri būtų apmokama įmonės lėšomis. Įgyvendinant idėją, buvo atrasta tam tinkama platforma „visipsichologai.lt“, vienijanti per 60 įvairiausių psichologų ir psichoterapeutų.

Svarbu sekti emocijas

Įmonės personalo ir vidinės komunikacijos specialistai, ieškodami spendimo, kaip stebėti darbuotojų emocinę būklę, nutarė kiekvieno susirinkimo metu kurti ir nuolatos pildyti skaitmeninį emocijų žemėlapį. Darbuotojų buvo prašoma parašyti tris žodžius, kurie geriausiai apibūdina tos dienos emocijas, atitinkamai buvo apskaičiuojama, daugiau neigiamų ar teigiamų emocijų, koks santykis tarp jų.

„Pastebėjome, kad dažniausiai darbuotojai mini tokias neigiamas emocijas, kaip pervargimas ir nerimas. Tuo tarpu tarp teigiamų dažniau minimos emocijos – įkvėptas, įsitraukęs. Pasak E.Galinienės, tokiu būdu reguliariai matuojamas emocinis fonas, galima operatyviai reaguoti, jei identifikuojamas didesnis atotrūkis, ypač neigiamų emocijų skalėje.

„Sumažinti išryškėjusias darbuotojų neigiamas emocijas ir atrasti reikiamą balansą labai padeda nuotolinės psichologų konsultacijos, kuriomis drąsiai naudojasi darbuotojai. Matome augantį susidomėjimą platforma, o vadovai niekada neklausinėja kolegų, kas kreipiasi, apie ką kalbasi su specialistais. Suprantame, kad darbuotojai sprendžiasi ne tik su darbu susijusius, bet ir asmeninius klausimus, tačiau manome, kad tai padeda jiems siekti užsibrėžtų tikslų darbe“, – komentavo E.Galinienė.

Padeda įvairūs smagūs užsiėmimai

„Karantinui einant į pabaigą ir atsirandant vis daugiau atlaisvinimų pramogoms bei kontaktinėms paslaugoms, pakvietėme savo darbuotojus atgauti jėgas – pasinaudoti viena iš daugelio siūlomų veikų ar paslaugų. Pasiūlėme įvairių pramogų, kurios padėtų žmonėms atsipalaiduoti, papramogauti ir grįžti į biurą geresnės nuotaikos. Mūsų pasiūlymų sąrašas buvo gausus, jame buvo galima rasti nuo SPA, masažų, jogos užsiėmimų iki vakarienių, pasivažinėjimų kartingais ir pan. Darbuotojai už tam tikrą vienodą pinigų sumą galėjo išsirinkti, kas labiausiai jiems padėtų atgauti jėgas. Ši iniciatyva turėjo vienintelį tikslą – paskatinti žmones atsigręžti į save, pagalvoti apie savo savijautą, įvertinti, kas individualiai gali padėti jaustis geriau“, – komentavo E. Galinienė.

Priemonės veikia, kai įsitraukia vadovai

Kas nepasiteisina darbovietėse? „Žmonėms tie patys dalykai ilgainiui atsibosta. Žmogiškųjų išteklių specialistų atsakomybė yra ieškoti, rasti vis naujų formų. Žmones veikia netikėtumo faktorius, patinka, kai darbdavys netikėtai pasiūlo, suteikia naujų galimybių, nustebina“, – pastebėjo E.Galinienė.

Psichologė V. Dikčienė atkreipė dėmesį, kad dažnai tai, kas tinka vienai įmonei, visiškai netinka kitai. „Žinau įmonę, kurioje penktadienio pasibuvimai visiškai nepasiteisino, nes žmonės nematė prasmės. Atrado kitus dalykus – nuolat žaidė protmūšius ir juose atrado prasmę. O kitos įmonės kolektyvas sako: mes kasdien protinį darbą dirbam, kokie dar galvas varginantys protmūšiai!?

Ką daryti, kai žmonės yra skeptiški, neduoda galimybės darbdaviui pasiūlyti skatinančių naujovių? Visi pavargę, pervargę, būna, kad atmeta darbdavių pasiūlymus net nepabandę. Pasak E.Galinienės, svarbu į motyvacinius užsiėmimus įtraukti tiesioginius vadovus, kad jie patys dalyvautų ir bendrautų. Jų palaikymas ir asmeninis pavyzdys geriausiai įtraukia darbuotojus. Pavyzdžiui, norint, kad kavos gėrimo užsiėmime burtųsi daugiau darbuotojų ir dalytųsi pastebėjimais organizacijai aktualiomis temomis, patys vadovai turi dalyvauti, kalbinti kolegas, dalintis informacija, tada ir darbuotojai noriai įsitrauks.

Beje, patys psichologai taiko savo klientams kaip itin naudingą patarimą: atrask 20 dalykų, kurie tave gali pradžiuginti kiekvieną dieną. Pasirodo, galima ir darbe atrasti keliasdešimt džiuginančių dalykų, apie kuriuos garsiai pasakius sau, neigiamos emocijos nuslūgsta.