Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, šiuo metu pasaulyje vis labiau populiarėja hibridinė turizmo tendencija – verslo kelionės, kurios baigiasi atostogomis. Ji apibūdinama terminu „bleisure“ (angl. business – verslas; leisure – laisvalaikis). Jos esmė paprasta – verslo kelionės metu atlikus darbines užduotis, darbuotojui suteikiama galimybė apsilankymą užsienyje pratęsti laisvalaikio veiklomis.
„Darbinių ir asmeninių laisvalaikio kelionių suderinimas ne tik padeda darbuotojams sumažinti kelionės kaštus, bet ir suteikia galimybę pažinti gerokai daugiau užsienio šalių ir kultūrų. Skiriant laiką laisvalaikiui, sumažinamas darbe patiriamas stresas, kadangi po daug pastangų reikalaujančių darbinių užduočių darbuotojai turi galimybę kur kas greičiau atsipalaiduoti“, – sako A. Stikliūnas.
Galimybė pritraukti daugiau darbuotojų
Pastaruoju metu pastebima, kad darbdaviai, siekdami pritraukti potencialius kandidatus, nuotolinio darbo galimybę dažnai įvardija kaip vieną iš organizacijos privalumų.
Tačiau kartu ryškėja tendencija, jog darbas nuotoliniu būdu ne tik apsunkina bendravimą organizacijose, bet ir daro neigiamą įtaką darbuotojų darbo ir laisvalaikio balansui bei sukuria santykių barjerą tarp kolegų ir tarptautinių partnerių. Tai reiškia, jog verslo kelionių atnaujinimas gali turėti reikšmingą įtaką verslo sėkmei.
Iki pandemijos į „bleisure” keliones daugelis darbdavių žiūrėjo nepalankiai, tačiau šiuo metu tiesioginį santykį su kolegomis bei keliones vertinantys specialistai darbo rinkoje galimybę vykti į verslo keliones ir jų metu pailsėti vertina kaip svarbų potencialios darbovietės aspektą ir motyvavimo priemonę. Be naujų talentų pritraukimo, organizacijai tai taip pat leidžia paskatinti ir esamus darbuotojus, įprastai nelinkusius ar neturinčius galimybės vykti į verslo keliones. Ypač tais atvejais, kai jų metu galima suderinti ir poilsį su kolega, draugu ar šeimos nariu.
Tam, kad darbuotojai būtų linkę rinktis tokias keliones, organizacijoms svarbu joms pasiruošti, užtikrinant sklandų perėjimą nuo darbuotojų darbinių užsiėmimų ir laisvalaikio veiklų. Dėl šios priežasties rekomenduojama darbuotojams suteikti aiškią informaciją apie tai, kaip verslo kelionę vėliau galima pritaikyti prie asmeninių keliavimo poreikių, parengti tokių kelionių valdymo planus ar gaires.
Didesnis produktyvumas
Koronaviruso pandemijai pakoregavus įprastus darbų organizavimo būdus, dažna organizacija šiuo metu susiduria su klausimu – koks darbo modelis yra optimaliausias ir labiausiai pateisintų įmonės bei darbuotojų lūkesčius? Tarp svarstomų variantų – trumpesnė darbo diena, keturių darbo dienų savaitė, o nemaža dalis organizacijų pamažu pradeda taikyti hibridinius darbo modelius. Taip darbuotojui suteikiama didesnė laisvė rinktis, koks darbo modelis jam yra patogiausias.
Kitą populiarių hibridinių kelionių formatą – „darbostogas“ – įtvirtinusių Vilniaus šilumos tinklų personalo verslo partnerės Ievos Tamulynaitės teigimu, galimybė derinti darbinę veiklą su atostogomis užsienio šalyse darbuotojų tarpe vertinama itin palankiai.
„Iš esmės matome vien privalumus. Aišku, daug kas priklauso nuo konkretaus darbuotojo – kaip jis geba suderinti darbo ir poilsio sritis, planuoti jiems skiriamą laiką. Tačiau didesnė laisvė planuoti darbo modelį, neprisirišant prie konkrečios vietos, darbuotojų vertinama kaip svarbi nauda, atliepianti jų lūkesčius“, – sako ji.
Anot I. Tamulynaitės, įvedus hibridinį darbo modelį pastebėta, kad gerokai išaugo darbuotojų produktyvumas ir motyvacija. Jos teigimu, darbą ir poilsį jungiančios kelionės laikui bėgant turėtų įsitvirtinti vis didesnėje dalyje organizacijų.
„Manau, kad tai yra ateities tendencija, kadangi kiekviena organizacija yra orientuota į rezultatus. Jei darbuotojas atlieka jam numatytus darbus ir įgyvendina iškeltus tikslus, jo buvimo vieta nėra svarbi. Be to, žmonės nori ateiti į tokias organizacijas, kurios siūlo tendencijas atitinkančias papildomas naudas, tarp kurių yra galimybė planuoti savo darbus ir laisvalaikį“, – sako ji.
Ji atkreipia dėmesį, kad lankstus darbdavio požiūris į darbo organizavimo tvarką itin aktualus jaunesnės kartos atstovams, kurie laikui bėgant užims vis didesnę darbo rinkos dalį.
Prie tendencijos prisitaiko ir aviacijos bei turizmo sektoriai
Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas A. Stikliūnas pastebi, jog verslo ir atostogų kelionių apjungimo tendencija neišvengiamai keičia ir Europos turizmo sektorių bei pasipildo naujais keliautojų segmentais.
„Akivaizdu, kad šiuo metu oro uostai ir tarptautinis susisiekimas susiduria su naujos, bet kartu daug žadančios naujos realybės atnešamais pokyčiais. Tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos oro uostų į daugelį Europos šalių nuolat atnaujinami, o verslo ir atostogų krypčių ieškotojai diktuoja poreikį kurti abi sritis suderinti leidžiančią infrastruktūrą“, – sako jis.
Eksperto teigimu, susieti darbo keliones su atostogomis darbuotojus skatina abi sritis suderinti padedantys apgyvendinimo ypatumai, į kuriuos turizmo ir apgyvendinimo sektoriams svarbu sutelkti dėmesį.
Darbuotojams planuojant tokias keliones ypač svarbu, jog viešbutyje būtų pasiekiamas geros kokybės interneto ryšys, būtų galima dirbti tam pritaikytose erdvėse, o laisvu laiku – mėgautis SPA paslaugomis, sporto klubais, baseinais ir restoranais.
„Tačiau viena yra aišku – kuo didesnis darbdavių lankstumas, gebėjimas į įprastus darbo būdus pažiūrėti naujomis akimis, suteikiant darbuotojui didesnę laisvę ir pasitikėjimą, bus ateinančio laikotarpio tendencija. Na, o galimybė verslo keliones suderinti su atostogomis greičiausiai taps svarbia jos dalimi“, – apibendrina A. Stikliūnas.
