Nekilnojamojo turto vystytojo „Darnu Group“ įsteigtos „Darnaus miesto laboratorijos“ atliktas vadovų nuomonės tyrimas dėl nuotolinio darbo duomenimis, įmonių vadovai mano, kad nuotolinis darbas neigiamai paveikė absoliučią daugumą verslo aspektų. Išsiskiria 5 sritys, kurias įmonių vadovai dažniausiai įvardina kaip nukentėjusias dėl nuotolinio darbo.

Sunkiau išlaikyti įmonės kultūrą

Įmonės kultūrą sudaro daugybė detalių: darbuotojų tarpusavio bendravimas, naujų darbuotojų supažindinimas su nerašytomis įmonės taisyklėmis bei tvarka, bendruomeniškumo skatinimas, asmeniniai darbuotojų santykiai, tikslų, problemų ir rezultatų aptarimai ir pan. Apklausa atskleidė, kad 37 proc. įmonių vadovų pastebi, kad dėl darbo namuose, tapo sunkiau diegti ir išlaikyti įmonės kultūrą.

Verslai prisitaikė prie karantino ir stengėsi išlaikyti kultūros diegimo procesą nuotoliniu būdu, tačiau didelę įtaką tam turi paprasčiausias darbuotojų tarpusavio bendravimas, pokalbiai, bendros veiklos.

„Darbas nuotoliniu būdu tikrai apsunkino daugybę įprastų procesų. Įmonės kultūrą formuoja net ir pačios mažiausios detalės. Paprasti pietūs su kolegomis ar drauge praleistas vakaras prisideda prie įmonės kultūros puoselėjimo. Nuotolinis darbas ir gyvo bendravimo trūkumas atitolina darbuotojus nuo organizacijos, jie įsitraukia į savo tiesiogines pareigas ir atsakomybes, ilgainiui tai išvargina, darbuotojams pradeda trūkti motyvacijos. Įmonės kultūra yra tai, kas vienija komandas ir padeda dirbant jaustis užtikrintai“, – komentavo „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas.

Sunkiausiai įmonės kultūrą išlaikyti dėl nuotolinio darbo sekasi didesnėms įmonėms. Net 45 proc. įmonių, kuriose dirba 250 ar daugiau darbuotojų, vadovų atsakė, kad nuotolinis darbas neigiamai paveikė šį aspektą. Pasak M. Umbraso, būtent kompanijos, kuriose dirba daug darbuotojų, išsiskyrė ir dideliu noru greičiau grįžti dirbti į biurus.

Dirbant nuotoliu komandoms sunkiau tobulėti

Pradžioje karantino nemaža dalis žmonių džiaugėsi, kad gali skirti daugiau laiko savęs tobulinimui ir edukacijai. Vis dėlto, atliktas tyrimas liudija, kad komandų profesiniam tobulėjimui, nuotolinis darbas labiau trukdo nei padeda. 38 proc. vadovų nurodė, kad darbas iš namų apsunkina komandinio darbo organizavimą ir sulėtina jo pažangą.

„Dirbant nuotoliniu būdu daug kas užtrunka ilgiau. Pats darbo procesas tampa sunkiau apčiuopiamas, koncentruojamasi į individualias užduotis ir atsakomybes, o komandos tikslai nublanksta. Nesant galimybei gyvai susitikti – komandiškumo jausmas silpsta, o tuo pačiu ir lėtėja ir progresas. Dėl šios priežasties darbdaviai, planuodami darbą biuruose po pandemijos, didelį dėmesį skiria kūrybinėms erdvėms, didina susitikimų kambarių plotą, ieško sprendimų kaip išnaudoti biurą suvienijant dirbančius namuose su dirbančiais biuruose. Tai pastebime bendraudami su verslo centrų nuomininkais ir atsižvelgdami į tai kuriame sąlygas, kurios leistų versladms biurus išnaudoti maksimaliai“, – tvirtino M. Umbrasas.

Nuotolinis darbas didžiausią neigiamą įtaką padarė naujų įmonių komandų profesiniam tobulėjimui. Net 44 proc. po 2011 metų įsikūrusių įmonių vadovų teigė, kad dėl darbo iš namų nukentėjo šis verslo aspektas.

Naujų darbuotojų atranka ir įvedimas

38 proc. apklaustų įmonių vadovų įsitikinę, kad nuotolinis darbas apsunkino naujų darbuotojų atrankas ir jų apmokymą. Besiplečiančios įmonės nuolat ieško darbuotojų, kuriuose reikia apmokyti ir supažindinti su organizacijos kultūra bei tvarka. Dažniausiai šis procesas susijęs ne vien tik su techniniais darbo procesais. Norima, kad darbuotojai gerai jaustųsi naujoje vietoje, pažinotų kolegas, drąsiai kreiptųsi kilus klausimams, jaustųsi bendruomenės dalimi.

„Pastebime tendenciją, kad besiplečiančios įmonės ne tik pratęsia biurų nuomos sutartis, tačiau ir didina jų plotą. Viena iš to priežasčių – nauji darbuotojai. Biuras yra savotiškas mentorystės centras, kuriame vadovai ir ilgamečiai darbuotojai dalinasi patirtimi su naujais kolegomis. Dirbant iš namų to santykio nebeliko. Bendravimas nuotoliniu būdu labai apriboja galimybes. Tampa sunkiau parodyti naujiems žmonėms procesus, įvesti į komandą, supažindinti su darbo kasdienybe. Tai ypatingai svarbu vidutinėms ir didelėms įmonėms, kuriose nemaža darbuotojų rotacija“, – dalinosi M. Umbrasas.

Dažniausiai nuotolinio darbo žalą naujų darbuotojų atrankai ir įvedimui išskyrė vidutinio dydžio įmonių vadovai – 57 proc. turinčių nuo 51 iki 100 darbuotojų ir 46 proc. įdarbinusių nuo 101 iki 250 asmenų. Neigiamą įtaką naujų darbuotojų atrankai mato ir 35 proc. didesnių, 250 ir daugiau darbuotojų turinčių, įmonių vadovų.

Komandiškumas

Net 45 proc. apklaustų įmonės vadovų nurodo, kad nuolatinis darbas iš namų pakenkė jų įmonės darbuotojų komandiškumui. Nuotolinis darbas daugiausiai įtakos turėjo daug darbuotojų turinčioms ir trumpiau nei 10 metų veikiančioms įmonėms.

„Biuras yra ta vieta, kurioje darbuotojai užmezga tarpusavio ryšį, susipažįsta, sukuria asmeninį santykį. Darbas iš namų apribojo galimybes darbuotojams pažinti vienas kitą. Vis dažnesnė situacija, kai komandoje dirba žmonės gyvai net nematę vienas kito. Natūralu, kad vadovus tokia situacija neramina. Jie supranta, kad norint išlaikyti efektyvų darbą labai svarbu komandos narių tarpusavio ryšys. Kaip nekilnojamo turto plėtros įmonė pastebime tendenciją biuruose įrengti bendro naudojimo poilsio zonas, skirtas darbuotojams kartu leisti laiką, artimiau susipažinti ir užmegzti ryšį ne darbo aplinkoje“, – sakė M. Umbrasas.

Darbuotojų emocinė ir psichologinė būsena

Daugiausia vadovų nurodė, kad nuotolinis darbas pakenkė jų darbuotojų emocinei ir psichologinei būklei. Net 46 proc. apklaustų vadovų nurodė, kad darbas iš namų lemia suprastėjusią darbuotojų savijautą.

„Išnykusi skirtis tarp darbo ir namų nulemia, kad darbuotojams kartais tenka dirbti net ir nedarbo metu, o tai vargina emociškai. Pandemijos metu žmonės ištisus mėnesius praleido namuose, juos kamavo nerimas ir nežinomybė. Pandemija sugriovė daug metų galiojusią tvarką, todėl darbuotojams teko adaptuotis prie naujos realybės ir persidėlioti senas rutinas. Per šį laikotarpį tapo akivaizdu, kad daugumai darbuotojų reikia gyvo bendravimo su kolegomis, norisi bent dalį laiko dirbti biuruose. Per metus išryškėjo, kad darbas iš namų gali būti labai varginantis, o kartais ir žalingas. Darbdaviai suinteresuoti, kad darbuotojai bent dalį laiko dirbtų biuruose, nes dėl nuotolinio darbo nukenčia dalis verslo procesų. Tuo tarpu darbuotojai nori grįžti į biurus, nes darbas iš namų vargina emociškai“, – teigia M. Umbrasas.