Nusistovėję įpročiai eina į praeitį
Dabartinės tendencijos rodo, kad šiandien darbuotojų darbo įpročiai keičiasi. Anot ES statistikos tarnybos, Eurostato, per pastarąjį dešimtmetį 15-64 metų žmonės, dirbantys vien nuotoliniu būdu Europoje, sudarė apie 5 proc., o pandemijos metu skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – net iki 12,3 proc.
Populiarėjantis ir jau dabar plačiai taikomas hibridinis darbas, kai dalį laiko darbuotojas dirba biure, o kitą dalį – nuotoliniu būdu, keičia nusistovėjusius įpročius, rašoma pranešime žiniasklaidai. PVPA duomenimis, tokiu būdu dirbti ateityje pageidauja 60-93% Lietuvos įmonių darbuotojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dar vienas labai ryškus nuotolinio darbo atneštas pokytis – decentralizacija, kuomet nuotoliniu būdu su komanda dirbti išmokę vadovai vis dažniau išdrįsta naujus kolegas samdyti iš kitų miestų ir gyvenviečių. Tai ne tik plečia darbo rinką organizacijoms ir suteikia daugiau galimybių įvairiose vietovėse gyvenantiems specialistams, bet ir veda prie būtinybės gerai apgalvoti, kaip organizuosime hibridinį darbo modelį ateityje.
Tarptautinis „McKinsey“ ekspertų tyrimas taip pat patvirtina, kad du trečdaliai darbuotojų net 80 proc. laiko planuoja dirbti hibridiniu būdu. Tad ką verta pasimokyti iš įmonių, kurios sėkmingai taiko šį karantino padiktuotą darbo metodą?
Darbo vietos įrengimas: nuo kompensacijų iki nuolaidų sąrašo
Daugelis sėkmingų įmonių stengiasi išlaikyti savo darbuotojus, suteikdami jiems pridėtinę vertę ofisuose: ergonomiškas kėdes, pakeliamus stalus ir kitus įdomius bei pritraukiančius sprendimus. Tad natūraliai kyla klausimas, kaip užtikrinti lygiavertes ir kokybiškas darbo sąlygas, kai dirbama ne tik iš ofiso, bet ir iš namų?
Įrengiant nuotolinę darbo vietą, įmonės dažniausiai eina vienu iš dviejų kelių. Vieni suteikia visas darbui reikalingas priemones: patogią kėdę, kompiuterį, monitorius, ausines, įvairius kitus darbo įrankius, kurie užtikrina informacijos pasiekiamumą ir leidžia efektyviai dirbti.
Kitas taikomas būdas – skiriama vienkartinė išmoka, reikalinga savarankiškai įsirengti savo darbo vietą. Dažnai įmonės net pateikia rekomendacijas ir nuolaidų sąrašus, kur galima įsigyti reikalingų daiktų. Dar vienas papildomas sprendimas – mėnesinė kompensacija už komunalines išlaidas.
Atnaujina profesinės rizikos vertinimą
Svarbu nepamiršti, jog aplinkybė, kad darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti saugią darbo vietą, kuri atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Įmonės dalinasi galimais šio klausimo sprendimo būdais.
Vienas jų – organizuojami vidiniai, virtualūs apmokymai ir pateikiami instruktažai apie saugios darbo vietos reikalavimus, pavyzdžiui, koks turėtų būti tinkamas šviesos šaltinis, darbo baldai, netgi kėdės atlošas, primenama apžiūrėti, ar aplink nėra atvirų elektros laidų ir kitų panašių dalykų, kurie gali kelti pavojų sveikatai.
Kita įmonių taikoma praktika – periodiškas priminimas darbuotojams apie saugius darbo vietos reikalavimus. Siekiant sužinoti, kaip darbuotojams sekasi – vykdomos vidinės darbuotojų apklausos, kurios leidžia nustatyti rizikas ir nuolat tobulinti procesus.
Nauji rizikos veiksniai: kokie sprendimai?
Nors hibridinio darbo modelį šiuo metu daug organizacijų jau praktikuoja, iki galo dar nėra aiškūs visi ateities iššūkiai. Visgi, turime drįsti eksperimentuoti ir mokytis vieni iš kitų. Vienas iš klausimų, apie kurį būtina pradėti galvoti – papildomos naudos. Įprastai daug organizacijų darbuotojams siūlydavo ne tik ergonomišką darbo vietą, bet ir vaisius, užkandžius biure, galimybę neribotai naudotis kavos aparatu ir panašiai. Jei visi darbuotojai dirbs biure arba hibridiniu būdu, tuomet rūpesčių neturėtų iškilti, tačiau jei dalis žmonių pasirinks vien nuotolinį darbą, turime gerai apsvarstyti, ar tokiomis naudomis jų nediskriminuosime.
Kitas klausimas – darbuotojų pastebimumas ir karjera. Rekomenduočiau jau dabar apgalvoti saugiklius, kad nenutiktų taip, jog daugiau laiko fiziškai biure praleidžiantys darbuotojai taps lengviau pastebimi ir greičiau kils karjeros laiptais.
Klausimų kelia ir susitikimų organizavimas, kai dalis komandos gali susiburti susitikimų kambaryje, o kiti yra nutolę. Įmonių atstovai dalinasi, kad nuotoliniu būdu tokiame susitikime dalyvaujantis darbuotojas neretai jaučiasi lyg žiūrovas, o įsiterpdamas į pokalbį patiria stiprų nejaukumo jausmą, kai susitikimų kambaryje esantys žmonės netikėtai atsigręžia į jį ir priverčia pasijusti lyg ant scenos. Organizacijos turi ne tik visus susitikimų kambarius aprūpinti vaizdo ir garso įranga nuotoliniams susitikimams, bet ir paruošti darbuotojus lygiaverčiam tarpusavio bendradarbiavimui su visais kolegomis.
Be to, vertėtų nepamiršti dar kelių reikšmingų dalykų. Pirma, visada klauskite darbuotojų nuomonės, nes tik patys darbuotojai geriausiai atsakys ir įvertins, kas tam tikroje situacijoje jiems būtų priimtiniausia. Antra, nepersistenkite organizuodami veiklas po darbo valandų. Visi žmonės tikrai ir taip turi ką veikti laisvu laiku, dėl to būkime sąžiningi ir leiskime darbuotojams turėti galimybę pilnai „atsijungti“ nuo reikalų.
