Tyrimas atskleidė, kad net 45 proc. visų apklaustų lietuvių nėra girdėję, kas yra darbdavio pensija. Latvijoje šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis (39 proc.), o Estijoje neigiamą atsakymą pateikė net 53 proc. respondentų.

Apie 14 proc. respondentų Lietuvoje teigė, kad yra girdėję apie darbdavio įmokas į pensijų fondus, tačiau nežinoję, kad tokia galimybė yra jų šalyje. Šis rodiklis siekė 11 proc. tarp latvių ir 17 proc. tarp estų.

„Deja, tai reiškia, kad iš viso net beveik du trečdaliai apklaustųjų nežino, jog Lietuvoje egzistuoja galimybė darbdaviui papildomai įsitraukti į darbuotojo pensijos kaupimą, – sako Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė. – Kita vertus, tai parodo, kad šioje srityje galime nemažai nuveikti. Darbdaviai turi dar neišnaudotą galimybę paskatinti savo darbuotojus ir parodyti, jog jiems rūpi jų komandos narių ateitis“.

Darbuotojai mato daug privalumų

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje respondentai sutaria dėl trijų pagrindinių privalumų, kuriuos suteikia darbdavio įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondus, palyginus su kitomis suteikiamomis papildomomis naudomis. Jų nuomone, darbdavio įmokos suteikia saugesnę ateitį, ilgiau išlaiko darbuotojus įmonėje ir parodo, kad darbdavys galvoja ne tik apie greitą pelną.

Apklaustieji Lietuvoje mano, kad svarbiausia darbdavio pensijos nauda – galimybė darbdaviui ilgiau išlaikyti darbuotoją toje pačioje organizacijoje. Taip atsakė net 41 proc. respondentų. Lietuvoje šis teiginys stipriausiai palaikomas tarp atsakiusiųjų, gaunančių didesnes pajamas. Estijoje būsimą darbdavio indėlį į pensiją labiausiai vertino jaunesni (57 proc.) ir didesnes pajamas gaunantys (62 proc.) respondentai. Latvijoje šis teiginys populiariausias taip pat jauniausioje amžiaus grupėje.

„Sistemos privalumus pastebi tiek darbdaviai, tiek darbuotojai: pastarieji darbdavio pensiją mato kaip būdą skatinti lojalumą įmonei, ji didina jų pasitikėjimą ateitimi ir saugumo jausmą. Taip darbdavio pensija kuria ilgalaikę pridėtinę vertę organizacijoje. Savo darbuotojams ją siūlo ir bankas „Luminor“. Tiesa, mūsų apklausa rodo, kad, kaip ir su visomis motyvacinėmis priemonėmis, darbdavio pensijos aktualumas priklauso ir nuo darbuotojų profilio“, – sako L. Načajienė.

Darbdavio įmokos padidintų kaupiančiųjų kiekį

Apklausa rodo, kad aktyvesnis darbdavių įsitraukimas į pensijos kaupimą padėtų paskatinti ir pačių gyventojų savarankišką dalyvavimą trečioje pakopoje. Net 53 proc. – daugiau nei pusė – šiuo metu trečioje pakopoje nekaupiančių lietuvių svarstytų šiuo būdu papildomai taupyti pensijai, jeigu tokia pačia suma prisidėtų ir darbdavys.

„Jeigu žmogus pageidauja jaustis patogiai išėjęs į pensiją, gaunama pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų. Pagal dabartinę pensijų sistemą ir prognozes Lietuvoje, asmuo norėdamas užsitikrinti tokio dydžio pensiją turi jai kaupti papildomai – vien senatvės pensijos ir kaupimo antroje pakopoje tam neužteks. Deja, kol kas nedaug Lietuvos gyventojų kaupia pensijai trečioje pakopoje, tad darbdavio indėlis šioje vietoje yra labai svarbus“, – sako L. Načajienė.

Banko užsakymu atliktą tyrimą 2021 m. balandžio mėn. atliko „RAIT Faktum & Ariko“ tyrimų centras. Apklausta daugiau nei 1000 žmonių kiekvienoje Baltijos šalyje, o imtį sudarė privačiame sektoriuje dirbantys 18–74 metų gyventojai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)