Nekilnojamo turto paslaugų bendrovės „Solid Real Advisors“ vyresnysis konsultantas Jonas Danilevičius sako, kad tai darant įmonėms tenka laviruoti tarp saugumo, darbuotojų gerovės, darbo efektyvumo užtikrinimo ir biurų išlaikymo kaštų. Dėl to vis daugiau verslų vietoje įprastų biuro patalpų pastaruoju metu renkasi bendradarbiavimo (angl. co-working) erdves. Tuo metu lanksčius biuro patalpų sprendimus siūlančių centrų atstovai pastebi, kad tokioms erdvėms įmonės kelia vis aukštesnę kokybės kartelę.

Įmonės ieško daugiau lankstumo

J. Danilevičiaus teigimu, kol kas dar nėra aišku, kokią galutinę įtaką pandemija turės biurų rinkai. Visgi, pasak jo, nemažai įmonių svarstydamos apie biuro erdves jau perdėliojo savo prioritetus. Ypač aktualus tapo lankstumas ir galimybės greitai pritaikyti biuro erdves prie kintančių įmonės poreikių, prireikus mažinti ar didinti darbo vietų skaičių, rašoma pranešime spaudai.

„Be abejo, būtų per drąsu teigti, kad visos įmonės staiga persikels į bendradarbiavimo erdves, o įprastų biurų nebeliks. Tikrai ne. Daliai įmonių – ypač didesnių – ilgalaikė biuro patalpų nuoma dideliuose verslo centruose daugeliu atvejų išlieka tinkamiausiu sprendimu. Be to, nemažai patalpas verslo centruose nuomojančių įmonių priklauso tarptautinėms korporacijoms, kurios savo įmonių biurams nustato labai aiškias taisykles ir reikalavimus, ribojančius galimybes rinktis bendradarbiavimo erdves“, – sako J. Danilevičius.

Tačiau mažesnėms ir vidutinio dydžio įmonėms, augančioms kompanijos, eksperto teigimu, bendradarbiavimo ir lanksčios nuomos sprendimai tampa vis patrauklesni. Jie leidžia įmonėms geriau planuoti išlaidas biuro patalpoms, mokėti už tiek darbo vietų ir ploto, kiek tuo metu reikia.

„Tokios erdvės labai tinka augančioms įmonėms, kurios planuoja didelį darbuotojų augimą per gana trumpą laiką. Taip pat tai gali būti laikinas sprendimas augančiai įmonei, kuri į tokią erdvę perkelia dalį ar visus darbuotojus, kol laukia naujo nuolatinio biuro. Žinoma, tokį pasirinkimą gali lemti ir tokie faktoriai, kaip dažnas įmonės darbuotojų skaičiaus kitimas, neaiškios sektoriaus, kuriame ji veikia, perspektyvos ir pan. Bendrame pandemijos sukelto neapibrėžtumo kontekste, bendradarbiavimo erdvių poreikis tikrai didėja“, – teigia J. Danilevičius.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Biuro kokybė ir modernumas išlieka prioritetu

Tą patvirtina ir „Workland“ Lietuvoje valdomų centrų vadovė Laura Panovienė. Paask jos, lanksčios nuomos pasiūlymus šiandien renkasi įvairių sričių ir dydžio įmonės. Lankstūs biuro nuomos sprendimai jau nebėra tik laisvai samdomų specialistų ar startuolių pasirinkimas.

Daugeliui jų pagrindinis tokių darbo erdvių suteikiamas privalumas, anot L. Panovienės, yra galimybė lengvai ir aiškiai planuoti išlaidas, išvengti didelių investicijų į biurą, galimybė nuomotis biurą be ilgalaikių įsipareigojimų. Dėl to įmonei mažinant komandos dydį ar daliai žmonių dirbant iš namų nepermokama už nenaudojamą biuro plotą. Taip pat ir plėsdamos komandą įmonės atitinkamai gali lengvai padidinti darbo vietų skaičių ir plotą.

„Tiesa, ieškodamos lanksčių biuro nuomos sprendimų šiandien įmonės vadovaujasi tokiais pat aukštais kokybės standartais, kaip ir nuomodamos įprastus biurus. Ypač daug dėmesio skiriama darbo vietų funkcionalumui, taip pat papildomoms poilsio erdvėms. Per pandemiją, kuomet stipriai išaugo vaizdo susitikimų ir konferencijų skaičius, norima turėti galimybę naudotis privatumą ir ramią darbo aplinką užtikrinančiomis patalpomis skambučiams. Be abejo, įmonėms labai svarbu, kad darbo erdvės būtų modernios ir reprezentatyvios“, – pasakoja L. Panovienė.

Laura Panovienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Verslo centrų rinka turi prisitaikyti prie pokyčių

J. Danilevičiaus teigimu, žvelgiant bendrai, biurų tendencijos nuolat keičiasi. Šiuo metu šiems pokyčiams didžiausią įtaką turi COVID-19 pandemija, o verslo centrų sektorius, eksperto manymu, prie jų sugebės prisitaikyti ir pasiūlyti įmonių poreikius atitinkančius sprendimus.

„Labai realus toks variantas, kad įmonės dažniau rinksis biurus, kuriuose dalis darbo vietų bus mobilios. Kitaip tariant, įmonės įsivertins, kad bet kuriuo atveju tam tikra dalis darbuotojų dirba ne biure – yra susitikimuose, dirba iš namų ar atostogauja. Todėl, pavyzdžiui, 100 darbuotojų turinti įmonė gali rinktis darbo erdves su 50 dedikuotų darbo vietų ir 25 lanksčiomis, kurias darbuotojai užima pagal poreikį ar pakaitomis. Taip įmonė gali gerokai sumažinant išlaidas biurui“, – sako J. Danilevičius.

Jo teigimu, jau dabar aišku, kad pandemija įmones paskatino racionaliau planuoti savo resursus, ieškoti lanksčiausių ir efektyviausių darbo organizavimo sprendimų, o kartu ir perdėlioti savo prioritetus renkantis darbo erdves.