Pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams (NA) darbe įvykti pirmus tris šių metų mėnesius buvo šie sektoriai: transportavimo, saugojimo (4 mirtini, 6 sunkūs NA), statybos (3 mirtini, 7 sunkūs NA), apdirbamosios gamybos (3 mirtini, 5 sunkūs), miškininkystės (1 mirtinas), švietimo (4 sunkūs), žemės ūkio (2 sunkūs), administracinės ir aptarnavimo veiklos (3 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (1 mirtinas eismo įvykis), meninės ir pramoginės veiklos (1 sunkus NA). Taigi mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe didėjimą 2021 m., palyginus su 2020 m., sąlygojo žūčių skaičaus augimas statybos bei transporto ir saugojimo ekonominės veiklos rūšies įmonėse.

Kaip ir pernai, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (15 atvejų (36 proc)., iš kurių 2 mirtini) įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio. Dar 2 darbuotojus mirtinai traumavo virtę/nukritę konstrukcijų elementai, 1 – kritęs atliekamų miško darbų zonoje paliktas įstrigęs medis, 6 sunkūs ir 1 mirtinas NA įvyko darbuotojams paslydus ir / ar dėl neaiškių priežasčių pargriuvus darbo vietos teritorijoje.

„Mus neramina, kad apie 60 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo organizavimo trūkumų ir vidinės kontrolės nepakankamumo įmonėse, net 20 proc. – dėl darbuotojų neatsakingumo ir saugaus darbo taisyklių nesilaikymo. Kalbėdamiesi su įmonių darbų saugos specialistais mes turime akcentuoti keletą svarbiausių momentų darbų saugos užtikrinimo aspektu: 1) apie darbo aplinkos ypatumus ir sisteminį profesinės rizikos vertinimą kiekvienoje darbo vietoje; 2) apie darbuotojų elgseną, kuri priklauso nuo jų apmokymo, kvalifikacijos ir tinkamo darbų saugos taisyklių laikymosi; 3) bei ne mažiau svarbias darbuotojų asmenines ypatybes/savybes – saugos darbe psichologinę pusę. Labai skaudūs pavyzdžiai rodo, kad darbuotojų sauga šalies įmonėse yra nepatenkinama ir turi būti valdoma aktyviau, įtraukiant į šį procesą darbuotojus ir socialinius partnerius, stiprinant pasitikėjimą tarp darbuotojo ir darbdavio. Kviečiame visus saugoti darbuotojų gyvybes, nes dėl jų dažnai beprasmės netekties kenčia mūsų artimiausieji – tėčiai, mamos, vaikai ir seneliai. Kenčia ir valstybė,“ – sako VDI vadovas Jonas Gricius