Nuomonių apie tai, kiek reikia dirbti, esama įvairių. Pavyzdžiui, vieni didžiuojasi, kad per savaitę prie darbų praleidžia net 70 valandų, o kiti atvirai svajoja apie 4 valandų trukmės darbo dieną.
Visgi nepaisant individualaus darbinio apetito, egzistuoja tam tikra produktyvaus darbo valandų riba. Kaip rašoma portale atlassian.com, ne vienas tyrimas įrodė, kad ilgiau trunkantis darbas nėra didesnio našumo garantas.
Mokslininkai teigia, kad produktyvumas akivaizdžiai krenta pasiekus 50 darbo valandų per savaitę ribą, o kai išdirbama 55 valandas, apie toliau gerėjančius rezultatus negali būti nė kalbos. Minėtina ir tai, kad neturint bent vieną ištisą dieną trunkančio laisvadienio, ilgainiui smunka per valandą darbo pademonstruojamas produktyvumas.
Dėl šiais laikais ypač paspartėjusio gyvenimo tempo net 48 proc. darbinio amžiaus piliečių teigia nuolatos turintys skubėti ir net 52 proc. dėl to patiria nemenką stresą. Matyt, todėl kai kurie ir svajoja apie 4 valandų darbo savaitę, nors tokia perspektyva nė iš tolo nesišviečia.
Tad kiek reikėtų dirbti, kad viską spėtume ir nesijaustume it nuolatinėse lenktynėse?
Optimali darbo dienos trukmė
Laiko planavimo specialistė Laura Vanderkam atliko tyrimą, kuriuo mėgino išsiaiškinti, kaip faktiškai išdirbamų valandų skaičius veikia žmogaus nuostatą apie tai, kiek iš tikrųjų jis turėtų dirbti.
Apklausus 900 tyrimo dalyvių, buvo nustatytas 8,3 valandos darbo per dieną vidurkis. Paaiškėjo ir tai, kad tie, kurie teigė turintys pakankamai laisvo laiko, dirba tik valanda trumpiau nei tie, kurie sakė vargiai viską spėjantys. Žmonės, labiausiai skundęsi laiko stygiumi, nurodė dirbantys 8,6 valandos per dieną, o tie, kurie jautėsi turį daugiausia laiko, – tik valanda trumpiau, t. y. 7,6 valandos per dieną.
Vadinasi, nenorint tapti lenktynių su laiku auka, reikėtų stengtis dirbti ne daugiau kaip 7,6 valandos per dieną. Laikantis tokios nuostatos, per savaitę išdirbto laiko kiekis prilygtų 38 valandoms.
Darbo trukmė ir laimės pojūtis
38 valandų darbo savaitė atitinka Danijoje įsigalėjusius darbo valandų skaičiaus standartus. Šis faktas vertas dėmesio, nes danai paprastai kotiruojami kaip viena laimingiausių visuomenių pasaulyje. (Remiantis atitinkamais sąrašais, net 8 pastaruosius metus Danija atsiduria tarp trijų laimingiausių pasaulio šalių.) Danai darbuojasi iš peties, tačiau retai kada ilgiau negu 37 valandas per savaitę, o darbą dažniausiai baigia 16.00 arba 17.00 valandą. Panašus darbo ir laisvalaikio balansas būdingas ir kitoms Skandinavijos šalims, taip pat išsiskiriančioms panašiais laimingumo rodikliais.
Laimės kriterijus tyrinėjantis Danas Buettneris šį klausimą išnagrinėjo dar išsamiau. Jis apibendrino daugiau nei 20 mln. viso pasaulio žmonių tyrimą per „Gallup“ ir „Sharecare“ sudaromo gerovės indekso prizmę, o tada nuodugniai paanalizavo šalims, kuriose gyvena laimingiausi žmonės, būdingus dėsningumus.
Remiantis viena iš D. Buettnerio prieitų išvadų, dirbti reikėtų stengtis mažiau nei trunka oficialiai nustatyta darbo diena, o per savaitę – ne ilgiau kaip 30–35 valandas.
D. Buettneris taip pat rekomenduoja 6 savaites per metus atostogauti. Tokios trukmės atostogos, anot jo, garantuoja optimalią laimės dozę. Visgi jei šitai neįmanoma, privalu išnaudoti bent tiek atostogų, kiek oficialiai priklauso, teigia D. Buettneris.
Deja, pavyzdžiui, amerikiečiai nepasinaudoja net puse skiriamų atostogų dienų, o du trečdaliai teigia kartais dirbantys net per atostogas.
Galbūt atrodo, kad 30 valandų darbo savaitė ir 6 savaitės atostogų jums pernelyg didelė prabanga, be to, šitiek laisvalaikio tai jau tikrai nereikia? Tuomet tiesiog žinokite, kad idealus produktyvumo, laimės ir laisvalaikio santykis įmanomas tik dirbant kiek mažiau nei 40 valandų per savaitę.
Kaip rodo tyrimai, net valanda ar dviem sutrumpinus standartinę 40 valandų darbo savaitę, galima tikėtis teigiamo poveikio tiek darbo rezultatams, tiek podarbinei veiklai.
Nors taip susiplanuoti darbo grafiką sugeba tik kiek mažiau nei 10 proc. piliečių, matyt, turėtumėte siekti prisijungti prie šios grupės.
