Beveik 4 tūkst. darbuotojų turinčios „Ignitis įmonių Grupės“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė Renata Augustaitienė sako, kad jų komanda nepajuto didelio skirtumo, lyginant su tuo, kaip jie dirbo vasarą, ir dabar, įsigaliojus karantinui, mat visas priemones darbui organizuoti jau buvo pasiruošę.

„Vasarą turėjome progą išbandyti, kaip dirbsime ateityje, ir aiškiai žinome, kad rutina keičiasi: nebebus taip, kad visos komandos rinksis biuruose, dalis darbuotojų nuolatos dirbs per nuotolį. Subūrėme atskirą aktyvių žmonių komandą, kuri analizavo pavasario karantino ir vasaros darbo patirtis, ir paruošėme „Nuotolinio darbo susitarimus“. Ką tai reiškia? Įvardijome svarbias darbui ir bendroms rutinoms sritis ir sutarėme, ko mes kaip organizacija tikėtumėmės iš kolegų, norint, kad darbai vyktų sklandžiai, kad žinotume, kada galime būti pasiekiami, kokius susitarimus turime, kokius tikslus keliame ir kaip sekasi jų siekti, galų gale – kaip mes jaučiamės. Nuotolinio darbo susitarimuose kalbame apie tai, kad norime būti skaidrūs, atviri ir skleisti pasitikėjimo kultūrą. Be to, kad tai yra įmanoma padaryti dirbant tiek pandemijos akivaizdoje, tiek bet kokiomis kitomis sąlygomis“, – pasakoja R. Augustaitienė.

Renata Augustaitienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Svarbu aiškiai sudėlioti taisykles ir komunikuoti

R. Augustaitienei pritaria ir „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis, pabrėždamas, kad vienas iš saugaus darbo valdymo įrankių yra aiškus planavimas: kada ir kiek darbuotojai turi ir gali dirbti nuotoliniu būdu, o kada – biure. Žinoma, ir kokių priemonių jiems reikia efektyviam darbui užtikrinti.
„Siekdami savo darbuotojams užtikrinti kiek įmanoma saugesnes darbo sąlygas ir laikydamiesi karantino taisyklių, savo darbo organizavimui sukūrėme vidinę sistemą, kuri vadinasi „Delfi Link“.

Joje darbuotojai, kurie negali atlikti savo darbo funkcijų nuotoliniu būdu, registruojasi, žymisi, kada bus biure ir kur bus jų darbo vieta. Sistema automatiškai darbo vietas yra suskirsčiusi taip, kad žmonės turėtų minimalų kontaktą. Pačiame biure, darbo vietose pasirūpinome papildoma komunikacija – primintukais, kurie padeda darbuotojams nepamiršti, kaip reikėtų elgtis šiuo metu, kad užtikrintume savo ir kitų saugumą“, – sako „Delfi“ direktorius.

„Delfi“ darbo organizavimui sukūrė vidinę sistemą „Delfi Link“
Foto: Bendrovės nuotr.

Jis įsitikinęs, kad per daug komunikacijos apie saugumą įmonėje nebūna, nes visi žmonės yra skirtingi, o sąmoningumo skatinimas – įmonės atsakomybė. Įprastomis sąlygomis informacija įmonėse sklisdavo koridoriuose, virtuvėse, sutikimų kambariuose – patalpose, kurios dėl pandemijos ištuštėjo. Renata Augustaitienė sako, kad būtent todėl efektyviai komunikuoti su savo darbuotojais dar svarbiau nei anksčiau ir rekomenduoja ieškoti naujų komunikavimo kanalų, formų, taisyklių, bei pasitikrinti, kaip jos veikia.

Termovizoriai – įprasta praktika

Visi matome, kad rinka yra linkusi keistis: atsiranda daug išmaniųjų įrenginių, padedančių tam tikrose situacija gauti ar valdyti duomenis. Svarbiausia naujiena fizinėse darbo vietose pandemijos metu – termoviziniai sprendimai.

„Biuruose veiklą yra lengviau koordinuoti, bet pramonės sektoriuje reikia nemažai fizinių priemonių prevencijai ir kontrolei. Termovizinius sprendimus esame įgyvendinę daugelyje Lietuvos gamybinių įmonių: maisto pramonės, gamybos, paslaugų, sporto, pramogų ir pan. – ten, kur yra nemažas žmonių srautas, tad itin svarbu užtikrinti tiek darbuotojų, tiek produkcijos saugumą. Esame užfiksavę tokių atvejų ir užkardę karščiuojančių žmonių patekimą į saugomus objektus – taip apsaugome jų kolegas, bendradarbius, klientus, gaminamus produktus“, – pažymi saugos tarnybos „Argus“ generalinis direktorius Romualdas Jonaitis.

Termovizoriai biuruose greičiausiai taps įprastu dalyku
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak R. Jonaičio, pasibaigus COVID-19 pandemijai, šią technologiją bus galima taikyti ir toliau. Pavyzdžiui, siaučiant gripui ar kitoms užkrečiamoms ligoms, verslams nusprendus imtis priemonių, kad užkardy-tų karščiuojančių žmonių patekimą į objektus. Termovizoriai padėtų išvengti personalo praradimo dėl ligos ar kitų su darbo veikla susijusių nuostolių. Anot „Argus“ vadovo, termovizinių saugos sprendimų naudą verslai pripažįsta jau dabar, ima aktyviai jais naudotis ir tikėtina tai taps įprasta priemone darbui organizuoti.

„Delfi“ direktorius priduria, kad jų redakcijoje ant kas antros sienos kabantis dezinfekavimo skystis ir kitos prevencinės priemonės tapo normalia praktika, tačiau termovizininiai sprendimai dar stebina: „Biure įdiegti termovizoriai vis dar stebina biuro kaimynus ir net darbuotojus – jie klausia, ar tikrai to reikia. Reikia – atsakau drąsiai, nes visos šios priemonės nėra skirtos gąsdinti, jos skirtos užtikrinti žmonių ramybę, ir saugiai organizuoti darbą.“

Saugos tarnybos „Argus“ vadovas džiaugiasi, kad visuomenė karantino laikotarpiu elgėsi ypač atsakingai ir saugos klausimas atsidūrė priorite-tinių klausimų sąraše. „Įmonės pandemijos akivaizdoje darkart įsivertino savo prioritetus ir elgėsi labai atsakingai, kreipėsi į profesionalus, siekdami apsaugoti savo darbuotojus bei verslą,“ – pažymi R. Jonaitis.