Patikros sistema padeda išvengti neblaivių darbuotojų darbo vietoje
Ne paslaptis, kad verslas susiduria su situacija, kai darbuotojai girtauja darbe. Praktinio trijų metų tyrimo, kurį su daugiau nei 200 skirtingų Lietuvos įmonių atliko projekto „Dirbk blaivus“ komanda, išvados rodo, kad kasdien į savo darbo vietas mūsų šalyje ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų. Tokie duomenys gauti įvertinus kai kuriuos demografinius rodiklius ir skaičiuojant, kad Lietuvoje yra apie 1,2 mln. dirbančiųjų, rašoma pranešime spaudai.
Šio tyrimo metu skirtingų sričių įmonių darbuotojai kasdien buvo testuojami specialia blaivumo patikros sistema ir vos pradėjus testuoti, visose įmonėse kasdien galima aptiki vidutiniškai 1,6 proc. neblaivių darbuotojų.
Šio realias įmones testavusio tyrimo rezultatus papildo ir 2020 m. liepą paskelbto Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo duomenys, kuriuose matoma, kad nuo 2017 iki 2019 reikšmingai padaugėjo asmenų, alkoholį vartojančių darbe. Tai ypač ryšku asmenų grupėse, kurias galima įvardinti kaip girtaujančias ir reguliariai vartojančias alkoholinius gėrimus.
„Akivaizdu, kad alkoholio vartojimo problema versle yra – organizacijose didėja nelaimingų atsitikimų grėsmė, mažėja darbo našumas. Mūsų vizija – praktiniai matavimai. „Dirbk blaivus“ blaivumo matavimo sistema leidžia kiek įmanoma arčiau prieiti prie realaus gyvenimo – galime stebėti esamą situaciją ir jos kaitą, matyti, kokios priemonės suveikia, o kokios – ne“, – teigia projekto vadovas Darius Didžgalvis.
Jo teigimu, „Dirbk blaivus“ praktinio tyrimo testavimo rezultatai rodo, kad taikant jų siūlomas prevencijos priemones, per tris metus akivaizdžiai matyti pastovus ir ilgalaikis darbe girtaujančiųjų skaičiaus mažėjimas, o tai reiškia, kad problemą tikrai įmanoma suvaldyti ir spręsti į ją įsitraukiant patiems darbdaviams.
Siūlo testuoti darbuotojus: vartojimas sumažėja 4-5 kartus
Viena pagrindinių „Dirbk blaivus“ projekto siūlomų priemonių – kasdienis darbuotojų testavimas specialiu išmaniuoju alkotesteriu. Pasak D. Didžgalvio, įmonėse, kurios matavo darbuotojų blaivumą darbo pradžioje ir pabaigoje, neblaivių darbuotojų per tris metus sumažėjo net 4-5 kartus (nuo 1,6 proc. iki 0,35 proc. kasdien ateinančių neblaivių darbuotojų).
„Žinoma, pats testavimas nėra savaiminis tikslas. Jo esmė, kad identifikuojami problemų su alkoholiu turintys darbuotojai, jie nebegali „slėptis“ ir neigti priklausomybę. Tuomet yra vykdomi pokalbiai su priklausomybę turinčiais darbuotojais, jie skatinami šią problemą spręsti. Bet kuriuo atveju, testuojantis didėja pačių darbuotojų savimonė bei noras „neturėti problemų“ darbe. Tai skatina mažinti nesaikingą alkoholio vartojimą tiek vakarais prieš darbo dieną, tiek darbo metu“, – apie blaivumo darbovietėje prevenciją pasakoja D. Didžgalvis.
Jo teigimu, būtent pastovus, konkrečius asmenis liečiančios problemos identifikavimas ir abipuse komunikacija paremta problemos kontrolė padeda pasiekti šio rezultato bet kokio pobūdžio darbo vietoje.
Išeitis – ne draudimai, o prevencija
Tai, kad girtavimo problemos sprendimui svarbu būtent prevencija, o ne tiesmuki draudimai, liudija ir VU mokslininkų tyrimas. Ši prevencija, suvokta plačiąja prasme, pasak mokslininkų turėtų prasidėti jau vaikystėje, ugdant atsakomybę ir kitas asmens būdo savybes, leidžiančias išvengti girtavimo ar, su juo susidūrus, spręsti problemą, o ne ją ignoruoti.
„Darbo metu girtaujančių žmonių procentas kyla – per ketverius metus jis pasikeitė nuo 4 proc. iki 13 proc. ir tai siejasi su neatsakingumu. Jų kuriamos problemos rodo visiškai neatsakingą žmonių elgesį. Vertėtų nuo mažens kalbėti su vaikais ne tik apie jų teises, bet ir pareigas. Tokiu atveju atsakomybės ugdymas būtų siejamas ir su atsakomybės jausmu vartojant alkoholį ar kitas medžiagas. Taip pat kalbant apie atsakomybę manau, kad alkoholio vartojimo darbe temoje būtina išnaudoti technologijas, tai jau yra ir įmonės socialinė atsakomybė“, – teigia doc. dr. A. Rastenienė.
Dar daugiau, net 83 proc. VU tyrimo metu apklaustų respondentų teigė, kad per pastaruosius ketverius metus įvesti alkoholio vartojimo apribojimai jų vartojimo įpročių nepakeitė, o tarp reguliariai alkoholį vartojančių nuosekliai mažėjo tų, kurie būtų bandę nustoti vartoti.
A. Rastenienės teigimu, augdamas žmogus turėtų aplinkinių pagalba susiformuoti stuburą ir supratimą apie atsakomybę. Tačiau tam, kad ta atsakomybė būtų ugdoma, tik draudimų toli gražu nepakanka. Kita vertus, kaip rodo „Dirbk blaivus“ tyrimo rezultatai, net ir turintiems spragų su tokia atsakomybe bei darbo etika, socialiai atsakingos ir savo darbuotojų bei klientų gerove besirūpinančios įmonės gali padėti vykdydamos pastovią ugdomąją prevenciją pačioje darbo vietoje.
