„Galvojome apie darbuotojų produktyvumą, motyvavimą – kaip paskatinti žmones labiau įsitraukti į darbą, kaip pagelbėti mąstyti kūrybiškiau. Žinojau, kad rugsėjo 25 dieną Vilniuje vyksta labai graži kasmetinė iniciatyva „Kultūros naktis“. Pagalvojau, kad dalis darbuotojų į tokį renginį ir nenueitų... Taigi, kilo mintis, atvežti meno ten, kur žmonės praleidžia didžiausią dalį savo dienos, į mūsų biurą. Tradiciškai penktadieniais visi kartu valgome pusryčius. Jų metu dalijamės mintimis, patirtimis, įspūdžiais, idėjomis. Šį kartą norėjau tiesiog sukurti gerų emocijų, kad darbuotojai dieną pradėtų apsupti meno. Taigi, ketvirtadienio naktį atvežėme paveikslų, kurių autorius yra dailininkas Eigirdas Scinskas. O penktadienį iš ryto žmones pasitikome tarsi mažoje meno galerijoje, parodos pristatyme. Turėjome net gyvos saksofono muzikos koncertuką. Atvykę į darbą, žmonės nudžiugo, tuoj puolė apžiūrinėti paveikslus, šnekėtis, diskutuoti apie meno kūrinius. Kai kuriuos paveikslus pakabinome vadovų kabinetuose, kad paskatintume darbuotojus atidaryti duris ir užeiti, nes įprastai jie to nepadarytų“, – šypsosi I. Vasiliauskienė.
Stimuliuoja mąstymą ir kuria bendrystę
Rinkodaros specialistė sako, kad menas labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau mes retai turime progos juo grožėtis. „Menas reikalingas net tik dėl estetinio pasitenkinimo, bet ir dėl to, kad stimuliuoja mąstymą, skatina kūrybiškumą. Ar realu tikėtis, kad žmogus, kuris penkias dienas per savaitę, aštuonias valandas per dieną būna biure ir žiūri į tuščias sienas, bus kūrybiškas, laužys stereotipinį mąstymą. Aš taip nemanau... Tikiu ir tuo, kuomet paveikslus grąžinsime tapytojui, tos sienos mums atrodys dar tuštesnės. Kol nežinai, kokį gėrį gali turėti, tol nesupranti, ką prarandi. Taip pat menas kuria bendrystę, skatina kalbėtis, diskutuoti, bendrauti. Labai norėjome į savo mažąją galeriją pakviesti ir kitų įmonių, įsikūrusių tame pačiame pastate, darbuotojus, tačiau COVID-19 sumaišė kortas“, – mintimis dalijasi I. Vasiliauskienė.
Idėja sužavėjo ir autorių
Pašnekovė pasakoja, kad ši idėja sužavėjo ir patį E. Scinską. „Kai paskambinome ir paprašėme paskolinti paveikslų, iš pradžių dalininkas nustebo. Tačiau, kai paaiškinome, kad taip padarytume žmonėms gero, jis maloniai sutiko. Pasitikėjo, nepaisant to, kad vienas jo darbas vertas nuo 3000–5000 eurų. Dar ir pagal mūsų atsiųstas biuro erdvių nuotraukas atrinko labiausiai tinkančius paveikslus, ir pats atvykęs pasirūpino, kad jie atsidurtų savo vietose“, – pasakoja I. Vasiliauskienė.
Ji priduria, kad darbuotojų reakcija į šią iniciatyvą buvo labai gerai. „Net nesitikėjau, kad žmonės taip pozityviai sureaguos, taip nuoširdžiai žavėsis, domėsis ir vertins atvežtus meno kūrinius“, – pokalbį baigė pašnekovė.
