Todėl specialistai vieningi: verslas šiuo metu turėtų visapusiškai rūpintis darbuotojų gerove ir sustiprinti jų lojalumą – taip juos išlaikyti pavyktų netgi tada, kai nežinomybė dėl ateities ims slūgti. Be to, nuolatiniai darbuotojai padeda užtikrinti stabilumą organizacijoje ir lemia mažesnius laiko bei finansų kaštus, o tai nežinomybės dėl ateities akivaizdoje yra itin svarbu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Karantinas išmokė vertinti tai, ką turime

Kasmet įpratę stebėti pavasarinę jaunų darbuotojų kaitą, žmogiškųjų išteklių specialistai nuo šio kovo fiksavo jos sumažėjimą. Apie tai kalbanti klientų aptarnavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Transcom“ personalo vadovė Aistė Vasilkevičienė tikina – nors rinka atsigauna, darbo keitimui ryžtamasi atsargiau, o turimą poziciją stengiamasi labiau išsaugoti.

„Pavasarinę kaitą visada planuodavome daug didesnę, o ji lemdavo poreikį vykdyti gausesnes atrankas. Būdavo įprasta – didžioji dalis jaunų darbuotojų prieš vasarą palikdavo įmonę ir išvykdavo į užsienį sezoniniams darbams. Tačiau karantinas lėmė tai, jog sienos užsidarė ir galimybės įsidarbinti svetur tapo labai ribotos. Iš kitos pusės, darbuotojai stebėjo situaciją rinkoje suprasdami, kad darbo keitimą privalu apgalvoti ypač atsakingai, todėl tapo įprasta saugoti turimą poziciją“, – tendencijas įžvelgia A. Vasilkevičienė.

Aistė Vasilkevičienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Tuo metu psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, jog prisirišimą prie savo darbovietės paskatinęs karantinas darbuotojams suformavo nerimą. Susidūrę su situacija, padidinančia bendro streso lygį, jie dairytis naujovių nelinkę.

„Naujo darbo dažniausiai ieškome, kai jaučiamės komfortabiliai. Tačiau patiriant milžinišką stresą, atsiranda „kabinimosi“ refleksas. Tai tarsi buvimas drebančiame medyje, kuriam judant, tvirtai stveriamės šakos. Be to, norint ieškoti kažko naujo, prireikia optimizmo – vilties, jog kitur yra geriau, o karantinas pastarojo stokojo. Jis labiau mokė, kad planai ir projektai gali būti sugriauti. Karantinas skatino vertinti bei naudotis tuo, ką turi dabar, nes rytoj gali prarasti. Taip projektavimą į ateitį pakeitė esamos akimirkos branginimas“, – apie emocines prisirišimo priežastis kalba psichoterapeutas.

Tinkamas metas lojalumui stiprinti

Sulėtėjusi darbuotojų migracija, specialistų teigimu, yra tinkamas momentas sutvirtinti ryšį su organizacija. Paklaustas, kaip darbdaviai galėtų stiprinti darbuotojų lojalumą ir motyvuoti didesnį jų prisirišimą, O. Lapinas siūlo įmonėms susirūpinti darbo sąlygų „higiena“.

„Dirbti nuotoliniu būdu tampa įprasta, todėl reikėtų suprasti, jog tai – ateities verslo organizavimas. Ieškant jam naujų platformų, svarbu suvokti virtualaus darbo realybę ir prie pastarosios taikytis. Jei streso lygis nemažas, didėja darbuotojų suirzimas, nuovargis, privalu rūpintis personalo sveikata. Neretai esame perkrauti informacija, darbas su technologijomis verčia nuolatos skirti dėmesį daugybei užduočių vienu metu, o tai išsekina. Todėl darbdavio pareiga – užtikrinti tinkamą poilsį, stabilią darbuotojų emocinę būklę, saugoti jų protinius resursus“, – lojalumo skatinimo būdus vardija psichoterapeutas.

Olegas Lapinas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Iš kitos pusės, pasak A. Vasilkevičienės, komandos prisirišimą sustiprintų didesnis jos įtraukimas į veiklos procesus, atvirumas ir išaugusi reikšmė įmonei.

„Darbuotojas turi jaustis svarbus ir žinoti, kas vyksta. Prisirišimą skatina ne tik finansiniai aspektai, lojalumo programos, karjeros galimybės, mokymai ar įvairios motyvacinės priemonės. Labai svarbus yra ir atviras bei nuoširdus santykis su darbuotoju. Antraip kaitos išvengti nepavyks, o kiekvienos pozicijos paruošimas yra milžiniški kaštai įmonei. Todėl turimo darbuotojo išlaikymo ir motyvacijos nauda yra nepalyginamai didesnė nei naujo komandos nario priėmimas“, – sako personalo specialistė.

Motyvuoja ne tik pinigai

Pagrįsdama savo poziciją, A. Vasilkevičienė dalijasi pavyzdžiais, kurie pasiteisino jos atstovaujamoje bendrovėje. „Likti dirbti motyvuojame ne tik keldami atlyginimą už stažą, papildomas atsakomybes, mokėdami premijas bei priedus. Mes skatiname ir sudarome sąlygas kvalifikacijos kėlimui. Gausiai investuojame į specialistų mokymus, ugdome talentus. Net 95 proc. mūsų vadovų yra išaugę įmonės viduje“, – apibendrina A. Vasilkevičienė.