„Norėjome pamatyti ir suprasti kaip pandemija ir karantinas paveikė mūsų šalies darbuotojus ir, kaip padėti įmonėms reaguoti į naują realybę“, – neseniai atlikto tyrimo tikslą komentuoja komunikacijos agentūros „Adverum“ partnerė Ieva Naujalytė.
Tyrimo duomenimis, beveik kas antro (42 proc.) Lietuvos darbingo amžiaus gyventojo dėl pasaulį ir šalį ištikusios pandemijos savijauta yra neigiama – jaučiamas didesnis nerimas, nežinomybė ir stresas. Pandemijos metu pokyčių nepajuto ir jaučiasi įprastai 37 proc. darbingo amžiaus asmenų. Tuo metu tik 7 proc. jautėsi pozityviai ir 3 proc. įžvelgė naujas galimybes.
Moterys patiria daugiau neigiamų emocijų: prastą psichologinę būseną įvardijo 42 proc. vyrų ir 58 proc. moterų. Prasčiausiai jaučiasi 30–59 m. dirbantys asmenys. Tuo metu pandemija ir karantinas mažiausiai psichologiškai paveikė dirbančiuosius iki 29 m. amžiaus ir tarp 60–64 m.
„Labiausiai darbuotojus neramina tai, kad jie nesijaučia valdantys situaciją ir net po karantino lieka daug nežinomybės, kaip toliau klostysis darbo santykiai, ar pavyks išlaikyti darbą, siekti karjeros. Todėl planuojant bet kokį vidinės komunikacijos veiksmą, reikia atsižvelgti į tai ir galvoti kokie priimti sprendimai ir pasakyti žodžiai ar skaičiai padės darbuotojams jausti stabilumą“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja I. Naujalytė.
Didžiausia dalis (36 proc.) neigiamas emocijas patiriančių darbingo amžiaus asmenų mūsų šalyje labiausiai nerimauja dėl nežinomybės. Taip pat beveik kas trečias (31 proc.) pergyvena dėl finansinės ateities. Kas penktas (21 proc.) bijo susirgti, o kas dešimtas (10 proc.) bijo prarasti savo darbo vietą.
Tyrimas atskleidė, kad 27 proc. dirbančiųjų produktyvumas atliekant užduotis pasikeitė. Net 40 proc. jų atsakymų rodo, kad pailgėjo užduočių atlikimo laikas. Panaši dalis (37 proc.) atsakymų rodo, kad reikia greitesnio prisitaikymo ir reagavimo į besikeičiančią situaciją. 7 proc. atsakymų yra apie tai, kad pailgėjo sprendimų priėmimo laikas.
Remiantis tyrimu, net 79 proc. dirbančiųjų tikisi papildomų veiksmų ir priemonių iš darbdavio. Daugiau nei kas trečias atsakymų yra apie tai, kad efektyviai ir našiai dirbti padėtų lankstus darbo grafikas. Ketvirtadalis atsakymų nurodo daugiau tiesioginio bendravimo su vadovu. Tarp kitų išvardintų priemonių yra įvairūs mokymai, daugiau bendros veiklos su kolektyvu, psichologo konsultacijos ir kt.
Tyrimas buvo atliktas 2020 m. birželio mėn. 5–15 d. Jo metu buvo apklausti 500 Lietuvos gyventojų nuo 21 iki 64 m. amžiaus. Tyrimą kartu su strateginės komunikacijos agentūra „Adverum“ atliko tarptautinė duomenų rinkimo ir konsultacijų kompanija „Norstat LT“.
