Pastarųjų metų biurų įrengimo tendencijose užtikrintai dominavo atviros, bendros ir didelės erdvės, tačiau pandemija metė joms iššūkį. „YIT Lietuva“ NT verslo direktoriaus Gyčio Jakučionio teigimu, po jos atsigręžta į privačias, kamerines erdves ir darbą kabinetuose.

„Sugrįžus iš karantino, darbas iš atvirų erdvių persikels į mažesnius, komfortiškus kabinetus, kuriuose kartu dirbs mažesnės žmonių grupės. Pasikeitus darbo pobūdžiui ir daugiau procesų perkeliant į skaitmeninę erdvę, biuruose teks numatyti nedidelius kabinetus ar zonas tiek vaizdo, tiek įprastiems skambučiams“, – pranešime žiniasklaidai dėsto G. Jakučionis.

Erdvė suskaidyta į mažesnius kabinetus
Foto: Organizatorių nuotr.

Jis taip pat priduria, kad mažesniuose kabinetuose darbuotojai jausis fiziškai ir psichologiškai geriau, lengviau susikaups. O aplinkos sąlygas, tokias kaip temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir mikroklimatą, atviras erdves pavertus mažesniais kabinetais, reguliuos pagal savo poreikius.

Darbu iš namų nusivylė ketvirtadalis

Nors iki karantino paskelbimo perkelti visus darbo procesus į namus atrodė neįmanoma, tiek verslas, tiek viešasis sektorius akimirksniu prisitaikė prie pokyčių. „Danske Bank“ grupės darbo vietos antropologės Agnės Žemaitės teigimu, karantinas parodė, kad rašyti, skaičiuoti, užsiimti susikaupimo reikalaujančia veikla ir atlikti kitus svarbiausius darbus sėkmingai galima ir namuose. Todėl ilgainiui kiekvienas darbuotojas galės įvertinti proporciją tarp individualaus ir komandinio darbo, ir pirmuoju užsiimti namuose. Vis dėlto, specialistė pabrėžia, kad namų režimas negali visiškai pakeisti darbo biure, nes daliai darbuotojų reikalinga mentorystė, o kitiems to neleidžia darbo pobūdis.

„Atliktose apklausose matyti, kad darbuotojai liko patenkinti nuotoliniu darbu, o jų produktyvumas viršijo vidurkį. Vis dėlto ketvirtadalis respondentų buvo nusivylę ir laukė, kol grįš į biurą. Darbas su kolegomis būtinas ir pradedantiesiems darbuotojams, kuriems reikia mentorystės ir pagalbos“, – pasakoja darbo vietos antropologė.

Anot jos, labiausiai darbu iš namų liko patenkinti 40 metų ir vyresni darbuotojai. A. Žemaitė tai sieja su geresnėmis darbo sąlygomis jų namuose – gyvenimu nuosavame būste be kitų nuomininkų, galimybe turėti atskirą darbo kambarį ir kt.

Darbas namuose
Foto: Shutterstock

G. Jakučionio nuomone, karantino metu susiformavę įpročiai išliks kurį laiką, o įpratusieji dirbti namuose neskubės grįžti į biurus. Tačiau tai padariusieji taps reiklesni ar net turės susiformavusius naujus lūkesčius.

„Daugiau laiko leisdami namuose įpratome prie intymios, tylios, privačios atmosferos, tačiau esame socialios būtybės ir ilgainiui norėsis daugiau kontakto ir bendravimo. Tikėtina, kad dalis procesų grįš į įprastas vėžes, tačiau bus atsakingiau žiūrima į kolegų peršalimą ar negalavimus ir prastai besijaučiantis darbuotojas turės likti namuose. Tikriausiai keisis ir darbo organizavimo biure principai – darbuotojai bus išskirstyti į mažesnes, privatesnes erdves, vyks jų rotacija ir bus plačiau taikomi darbo iš namų principai“, – mano „YIT Lietuva“ NT verslo direktorius.

Keisis įrengimo ypatumai

Pašnekovai sutinka, kad pakeisti tik biuro planą neužteks. Stabdyti ligų ir virusų plitimą teks peržiūrint tiek pastatų inžinerines sistemas, tiek baldus, tiek jų paviršius – tyrimai rodo, kad ant darbo stalo kaupiasi daugiau bakterijų nei ant unitazo. Antibakterine danga padengtus baldus gaminančios įmonės „ISKU Baltics“ pardavimų vadovas Viktoras Kačinskas pabrėžia, kad sterili aplinka darbingumą padidina penktadaliu.

„Baldai su antimikrobine danga ypač aktualūs atviriems biurams ir erdvėms, kuriose darbuotojai neturi pastovios darbo vietos. Per kelias valandas ar per naktį ant tokio paviršiaus žūsta visi mikrobai. Šis sprendimas pritaikomas ne tik skirtingiems baldams, bet ir medžiagoms – pasitaiko atvejų, kai antimikrobine danga padengiami visi paviršiai nuo grindų iki lubų“, – pasakoja V. Kačinskas.

Darbo kabinetas
Foto: Organizatorių nuotr.

G. Jakučionio nuomone, daugiau dėmesio bus skiriama ir pastatų tvarumui. Šalia energetinio efektyvumo ir kitų pastato kokybės kriterijų dar labiau bus vertinamas tinkamas patalpų mikroklimatas, higiena ir darbuotojų saugumas. Tuo pasižymi pagal poveikio aplinkai vertinimo ir klasifikacijos standartus įvertinti pastatai. Tokius sertifikatus turintys pastatai, atitinkantys tarptautinį tvarių pastatų standartą. Juose ypač daug dėmesio skiriama tvariems inžineriniams sprendimams, oro kokybei, temperatūrai, garsui bei kasdieniam patogumui.

Nors šiuolaikiniai biurai turi pažangius patalpų vėdinimo sprendimus, vis dažniau juos papildys įvairūs oro filtrai ir drėgmės reguliavimo sistemos, kartu išaugs ir žaliųjų erdvių aplink biurą svarba. Vienu tokių pavyzdžių pašnekovas įvardija šalia verslo centro SQVERAS Kaune įrengtą skverelį, kuris suteikia galimybę pertraukėlę praleisti gryname ore.

Foto: Organizatorių nuotr.

„Pandemijos metu susirūpinta ne tik asmenine, bet ir aplinkos higiena, todėl pritaikius šiuolaikines technologijas bus plačiau naudojami į judesį reaguojantys ar bekontakčiai sprendimai. Pavyzdžiui, nuskenavus darbuotojo kortelę, liftas automatiškai kils į jo biuro aukštą, daugės automatinių durų, o rankas plausime po automatiniais čiaupais“, – sako specialistas.

Jis atkreipia dėmesį, jog šie pokyčiai iš verslo pareikalaus papildomų investicijų – reikės keisti patalpų struktūrą, dažniau jas dezinfekuoti, ieškoti pažangių technologinių sprendimų. Kita vertus, jei sparčiai augs poreikis skaidyti biurą į privatesnes patalpas, išaugs didesnio ploto biurų paklausa. Tai padės išvengti didelio žmonių tankio darbo vietoje, o išaugusius kaštus kompensuos pažangūs inžineriniai sprendimai ir didesnis energinis efektyvumas.