Birželio viduryje Kaune įsikūrusi daugiau kaip 40 darbuotojų vienijanti Didžiosios Britanijos kapitalo dirbtinio intelekto ir duomenų mokslo kompanija UAB „Satalia Lithuania“ viešai paskelbė, kad savo kolektyvui oficialiai suteikė galimybę visą laiką dirbti nuotoliniu būdu. Bendrovės teigimu, nuotolinis darbas netrukdo kolegų produktyvumui, o verslui atveria galimybių plėsti samdymo geografiją.
Pasak įmonės vadovo Domo Janicko, administracija dar turės išgryninti ir tobulinti tokius niuansus kaip įdarbinimo, informacijos saugumo ir kita politika, tačiau jau dabar akivaizdu, kad naujoji tvarka leis išplėsti potencialių darbuotojų ratą, nepriklausomai nuo miesto ar net valstybės.

„Darbo santykių esmė yra pasitikėjimas ir padarytas darbas. Kadangi įdarbiname tuos, kuriais pasitikime ir su kuriais sutampa mūsų vertybės, nematome priežasčių riboti kolegų darbo atlikimo vietos. Tikime, kad šį privalumą įvertins tiek esami, tiek būsimi mūsų kolegos“, – tvirtina D. Janickas.

Pasak D. Janicko, produktyvumui darbas ne biure įtakos neturėjo. „Per karantiną visi dirbdami iš namų nepastebėjome jokių darbingumo pokyčių bei turėjome galimybę dar labiau patobulinti nuotolinio darbo organizavimą, saugumo ir kitus įrankius, komunikacijos principus ir kt. Dėl šių priežasčių nutarėme įvesti oficialią laisvo apsisprendimo politiką, kai darbuotojas pats galės pasirinkti, kokiu būdu dirbti“, – sako vyras.

Domas Janickas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Įmonė dar nepriėmė sprendimų dėl tolesnių savo nuomojamo biuro Kaune perspektyvų. Kol kas kiekvieno įmonės darbuotojo vieta biure išliks, todėl kolegos galės dirbti tiek vien iš namų, tiek vien biure, tiek pasirinkti tarpinius, labiausiai kiekvienam tinkančius variantus.

Leis dirbti iš bet kurios šalies

Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrimo kompanija „NFQ Technologies” taip pat sudarė sąlygas darbuotojams dirbti iš namų visą laiką.

„Mums kaip technologijų kūrėjams, ir iki užklumpant karantinui nuotolinis darbas nebuvo naujiena, o kai likome dirbti namuose visi ir net keliems mėnesiams – visi išbandėme nuotolinio darbo naudas ne tik asmeniniu, o ir organizaciniu mastu. Be to, NFQ darbuotojų apklausa parodė, kad net 93 proc. mūsų komandos narių norėtų turėti galimybę dirbti laisviau geografiškai ir pasibaigus karantinui. Reaguodami priėmėme sprendimą leisti NFQ darbuotojams laisvai rinktis patiems, kur jie nori dirbti, neribojant jų pačių pasirinkimo dienų skaičiumi ar kitais netiesioginiais suvaržymais. Duomenų analitikos įmonės „Gallup” duomenimis – iš namų dirbantys darbuotojai gali būti net 20–25 proc. produktyvesni ir tiek pat laimingesni už tuos, kurie dirba biure,” – duomenis vardina „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda.

„Gallup” atlikto Jungtinių Amerikos Valstijų darbo rinkos duomenys rodo, kad 43 proc. JAV darbuotojų jau iki prasidedant karantinui dirbo nuotoliniu būdu bent dalį savo darbo laiko ir 83 proc. darbuotojų galimybę bent dalį darbo laiko dirbti iš namų laikytų lemiamu argumentu apsispręsti, gavus darbo pasiūlymus iš dviejų panašių įmonių. O nuotolinių vaizdo konferencijų įrangos kūrėjos „Owl Labs” parengta metinė Nuotolinio darbo apžvalga byloja, kad įmonėse, leidžiančiose darbuotojams dirbti iš namų pastebima net 25 proc. mažesnė darbuotojų rotacija nei tose, kurios to neleidžia.

Paulius Insoda
Foto: Bendrovės archyvas

Šiuo metu NFQ peržiūrinėja ir artimiausiu metu planuoja atnaujinti „Darbo iš bet kurios šalies” politiką, leisiančią darbuotojams dirbti ne tik iš pasirinktos vietos Lietuvoje, o ir iš bet kurios pasaulyje, kurioje bus įmanoma saugiai atlikti darbus bei užtikrinti stabilų ryšį ir bendravimą su komanda.

Džiaugsmas gali būti laikinas

Dėl pandemijos visi patyrėme įvairiausių jausmų, buvo nemažai streso, nerimo, baimės, nežinomybės. Teko labai greitai prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Ir, kaip rodo įmonėse rengtų apklausų rezultatai, bėgant karantino savaitėms, nemažam skaičiui darbuotojų darbas namuose pasirodė netgi patrauklesnis nei biure.

Vis dėlto, psichologė Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė sako, kad tokia darbuotojų savijauta gali būti laikina. „Karantinas buvo toks laikotarpis, kai galvojome tik apie tai, kaip greičiau prisitaikyti prie susidariusios situacijos ir išgyventi. Kai pareis daugiau laiko, apsiprasime su pokyčiu, gali būti, kad daugelis imsime jausti savotišką tuštumą. Būtent dėl gyvo bendravimo stokos. Net, jei su kolegomis sutarėme ne tobulai – tai buvo mažytė bendruomenė, kuriai priklausėme. Buvo žmonės, buvo pokalbiai, galiausiai buvo ritualai – kavos puodelis ryte, bendri pietūs penktadieniais ir pan. Dirbdami namuose to netenkame. Kaip bebūtų, virtualus bendravimas gyvam neprilygsta, nematome kūno kalbos, nejaučiame artumo ir pan. Nebent žmogus yra intravertas, nemėgsta bendrauti, tuomet šio nuostolio jis gali ir nepajusti“, – sako psichologė.

Psichologė Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kaip išeitį iš situacijos E. Šeputytė-Vaitulevičienė siūlo prisijungti prie kitos bendruomenės arba aktyviau bendrauti su draugais. Imtis iniciatyvos patiems, suburti bendraminčių grupes ir kartu leisti laiką.

Reikės sąmoningumo ir pastangų

Dar vienas dalykas, apie kurį turėtų pagalvoti ketinantys dirbti iš namų, balanso tarp darbo ir namų erdvių sutrikimas. „Kai mes išeiname iš namų į darbą, atsitraukiame nuo buities, santykių problemų. Kai grįžtame iš darbo namo – paliekame užnugaryje karjeros problemas. Mūsų organizmas veikia pagal dienos ir nakties režimą, kai labai aišku, ką ir kada darai. Naktį – ilsimės, dieną esame aktyvūs. Kas nutinka, kai ir gyveni ir dirbi toje pačioje erdvėje? Nebelieka aiškumo, o kai nebelieka aiškumo, kyla sumaištis, erzelis ir stresas. Tai alina mūsų psichiką“, – sako specialistė. Ir priduria, kad išvengti šios situacijos galima, jei laikaisi griežtos disciplinos. „Tikslus grafikas, darbo apranga, darbo vieta ir, žinoma, aiškios poilsio valandos padės nusibrėžti ribą tarp darbo ir namų“, – sako E. Šeputytė-Vaitulevičienė.

Kalbant apie poilsį, ant psichologės, išryškėja dar vienas darbo iš namų trūkumas. „Žinutes bendravimo programėlėse, socialinių tinklų paskyras, darbo el. paštą paprastai tikrindavome būdami darbe, tačiau dirbdami namuose, mes net nejausdami tai darome nuolatos: valgydami pusryčius, išėję pasivaikščioti, guldami miegoti. Esmė ta, kad tarsi mąstome apie darbą, bet produktyviai nedirbame ir tuo pačiu nesiilsime. Todėl būtina ne tik laikytis darbo, bet ir poilsio disciplinos. Laisvalaikiu atsitraukti nuo darbo reikalų“, – mano psichologė.

Svarbiausia, anot jos, aiškiai suprasti, ar norime dirbti iš namų dėl to, kad mums tikrai taip gerai, ar dėl to, kad turime galimybę, visi taip daro ar taip patogiau mūsų šeimos nariams. O jei visgi, nusprendėme dirbti namuose, reikia suprasti, kad daug buvusių įpročių reikės pakeisti. „Kai mūsų gyvenime vyksta didelių pokyčių mes turime dvi galimybes: užstrigti ir nervintis, kad dabar viskas yra kitaip, arba patys pagal situaciją pasikeisti taip, kad vėl jaustumėmės gerai. Jeigu laikydami seną žemėlapį tikėsimės nuvažiuoti ten, kur mums reikia, taip tikrai nebus. Klaidžiosime ir nervinsimės. Mums tiesiog reikia naujo žemėlapio“, – pokalbį baigia E. Šeputytė-Vaitulevičienė.