Pirmadienis ir antradienis – įprastos darbo dienos agentūroje, trečiadienis – laisvadienis, ketvirtadienį ir penktadienį visi vėl dirba. Trečiadieniais nesitariama dėl susitikimų. Tiesa, jei klientams kyla skubių klausimų ir jie skambina, darbuotojai atsiliepia.

Išgirdusi apie tokį darbo planą, T. Schrauwen iš pradžių nudžiugo, paskui sunerimo – kaip visa tai funkcionuos. Ji, kaip projektų vadovė, yra pagrindinis kontaktas tiek darbuotojams, tiek klientams, taigi jai tektų atsakyti, jei vėluotų projektai, įvyktų nesklandumų komunikuojant ar žmonės patirtų streso, rašoma naujienų portale bbc.com.

Vis tik įmonės „Versa“ darbuotojai reorganizavo savo darbus, siekdami dirbti efektyviau. Projektų vadovė suderina, kad tam tikros užduotys būtų atliktos iki savaitės vidurio, kad susirinkimai būtų labiau koncentruoti, o paplepėjimų būtų mažiau. Kas dvi savaites kompanija peržvelgia, kas nudirbta, o kokie darbai likę. „Visi nori dirbti, nes mums patinka turėti laisvesnį darbo grafiką, – sakė T. Schrauwen. – Jei noriu laisvo trečiadienio, turiu kruopščiau suplanuoti darbus.“

Kad nauja darbo tvarka būtų sėkminga

Naują darbo tvarką įvedė pernai liepą. Nuo to laiko Australijos įmonės pajamos padidėjo 46 proc., o pelnas padidėjo beveik trigubai, teigia įmonės įkūrėja ir vadovė Kath Blackham.

Ji abejoja, ar kompanijos sėkmė susijusi vien tik su keturių darbo dienų savaite. „Mes klestime, nes garsėjame kokybišku darbu“, – sakė ji, tiesa, pridūrė, kad kompanijoje – labai maža darbuotojų kaita, o pastovios užduotis atliekančios komandos yra patrauklios potencialiems verslo partneriams.
K. Blackham įtikino kompanijos vadovų komandą išbandyti keturių darbo dienų savaitę ir pažadėjo grįžti prie penkių darbo dienų savaitės, jei projektas nepavyks. Jį įkūrė kompaniją, turėdama vos pradėjusį vaikščioti kūdikį, tvirtai apsisprendusi plėtoti sėkmingą įmonę, kurioje būtų paisoma lankstumo.

Sportuoja
Foto: Shutterstock

„Užsibrėžiau įrodyti, kad paslaugų industrijoje, kurioje jauni žmonės dirba ypač daug valandų, tegu ir neįtikėtinai skamba, bet įmanoma tai įgyvendinti (aut. past. trumpesnę darbo savaitę), jei sugalvosi kažką inovatyvaus“, – sakė K. Blackham.

Laisvadienis vidury savaitės suteikia žmonėms galimybę nueiti į sporto salę, pabūti su vaikais, sutvarkyti įvairius reikalus, skirti laiko savo naujiems projektams ar tiesiog pažiūrėti filmų. Kartais jie užbaigia darbus, kurių nespėjo. „Pirmadienio produktyvumas juntamas pora kartų per savaitę“, – sako įmonės vadovė.

Kodėl trečiadieniais?

Būtent dėl pirmadieninio produktyvumo K. Blackham nusprendė suskaidyti savaitę į dvi mini savaites, o ne įdiegti ilgą savaitgalį, kad daugumą sudarantys jauni įmonės darbuotojai pernelyg neatitrūktų. Jos nuomone, leidus darbuotojams bet kada pasiimti laisvadienį, kolegoms ir klientams nebūtų aišku, kada tas darbuotojas yra darbe, dėl to nukentėtų produktyvumas.

Dėstytojas Jarrodas Haaras nesistebi, kad trumpesnė darbo savaitė pasirodė esanti tokia sėkminga „Versa“ įmonei. Jis, dėstydamas ir dirbdamas žmogiškųjų išteklių skyriuje Oklando technologijų universitete (Naujojoje Zelandijoje) atliko tyrimą, kurio metu apklausė darbuotojus, ką jie mano apie keturių darbo dienų savaitę, ir paaiškėjo – daugumai patiktų, jei trečiadienis būtų laisvas.
Darbuotojai, turėdami laisvadienį vidury savaitės, dirba produktyviau, sako J. Haaras. Po laisvo trečiadienio ketvirtadienį ateini į darbą pailsėjęs, štai tada dauguma žmonių ir jaučiasi produktyviausi“, – teigė jis.

J. Haaras stebėjo, kaip sekasi Naujosios Zelandijos nekilnojamojo turto įmonei „Perpetual Guardian“, kuri pernai atsidūrė dėmesio centre, kai nusprendė išbandyti keturių darbo dienų savaitę. Įmonė nepatyrė ne menkiausio nuostolio, darbuotojai jautėsi labiau patenkinti. Vienas niuansas – iš darbo išėjo dalis darbuotojų, kurie nesusidorojo su lanksčiu, bet labiau koncentruotu darbu.

Naujovė, kuriai atėjo laikas

Kompanijos „Perpetual Guardian“ savininkui ir vadovui Andrew Barnesui keturių darbo dienų savaitė yra naujovė, kuriai atėjo laikas. Įmonės „Versa“ vadovę K. Blackham motyvavo troškimas padaryti darbo vietą lankstesnę ir subalansuotą, o A. Barnesą paskatino tyrimas, atskleidęs, kad darbuotojai būna produktyvūs tik dvi su puse valandos per dieną. Turėtų būti sumanesnis būdas organizuoti darbą, pamanė jis.

Penkių darbo dienų savaitė nėra senas fenomenas. Automobilių gamintojas Henry Fordas buvo vienas iš pirmųjų, 1926 m. įvedęs darbuotojams laisvus savaitgalius. Šį savo sprendimą jis motyvavo tuo, kada jie bus produktyvesni.

Matydamas technologijų plėtrą, 1930 m. ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas prognozavo, kad galiausiai darbo savaitė sutrumpės iki 15 valandų.

Praėjus beveik šimtui metų, organizacijos visame pasaulyje vėl peržiūri darbo savaitės struktūrą. Keturių darbo dienų savaite susidomėjo Didžioji Britanija ir Airija. Švedijos regionai siūlo trumpinti darbo dieną arba darbo savaitę ar apsvarstyti mišrius variantus. Net ilgomis darbo valandomis garsėjančioje Amerikoje greitojo maisto restoranų tinklas „Shake Shack“ pranešė, kad išbando keturių darbo dienų savaitę.

Foto: Shutterstock

Šiaip ar taip, ne visi trumpesnių darbo valandų bandymai buvo sėkmingi. Pavyzdžiui, šešių valandų darbo dienos eksperimentas Švedijoje, Geteborgo valstybiniuose slaugos namuose parodė – darbuotojų produktyvumas padidėjo, sergamumas sumažėjo, tačiau stipriai padidėjo slaugos namų išlaidos, nes reikėjo samdyti daugiau darbuotojų.

Kai kurios verslą pradedančios įmonės, pabandžiusios keturių darbo dienų savaitę, grįžo prie penkių darbo dienų, nes pastebėjo, kad sumažinusi darbo dienų, kompanija tapo mažiau konkurencinga, o darbuotojai patyrė daugiau streso.

Svarbu ne tik darbas

A. Barnesas teigė, kad dabar jo kompanija teikia patarimų maždaug 50-iai įmonių, kaip įdiegti keturių darbo dienų savaitę.

Pasak jo, darbo savaitės struktūros pakeitimai gali išprovokuoti daug socialinių iššūkių: „Kas penktas mūsų darbuotojas visada jaučia stresą. Imiesi spręsti šį klausimą, o kaip tai paveiks sveikatos apsaugos biudžetą? Jei tėvams atsiranda galimybė daugiau laiko praleisti su vaikais, kokį poveikį tai turės mokymosi rezultatams?“

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Sidnėjaus universiteto lyčių ir darbo santykių specialistė, dėstytoja Rae Cooperis sako, kad keturių darbo dienų savaitė išryškins dar vieną esminį klausimą – gabių, išsilavinusių moterų pasitraukimą iš darbo rinkos. „Šiuo metu Australijoje pirmą kūdikį moterys gimdo, įžengusios į trečią dešimtį. Būtent tada mes darome karjerą, tada didinamas atlyginimas ir tampama labai produktyviais darbuotojais. Ir štai tada mes netenkame moterų darbo rinkoje, nes nesuteikiame joms galimybės būti ir motinomis, ir produktyviomis darbuotojomis“, – teigė ji.

Įmonės „Versa“ vadovė K. Blackham pasiryžusi tai pakeisti. Ji nori užtikrinti, kad jos duktė galės turėti ir šeimą, ir siekti karjeros.

„Niekas neturėtų kovoti dėl lankstumo“, – pabrėžė ji.